Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. liepos 18 d. Vilniaus AVPK buvo gautas Vilniaus AVPK KPENTV 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. tarnybinis pranešimas (reg. 2018-07-18 Nr. 10-PR2-29999) atlikti tarnybinį patikrinimą dėl mokymų metu, t. y. 2018 m. birželio 13 d. – 2018 m. birželio 14 d., patirto sveikatos sutrikdymo ir kompensacijos apskaičiavimo. Dėl gautos informacijos ir esant įtarimų, kad minėtas pareigūnas galėjo būti užkrėstas sunkia liga, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjas nusiųstas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK). CMEK sprendimu pareiškėjui 2018 m. liepos 9 d. diagnozuota Laimo liga, migruojanti eritema (CA69.2), kuri galėjo būti dėl užkrėtimo Laimo ligos sukėlėju – įsisiurbus erkei 2018 m. birželio 13–14 d. mokymų, vykusių miškingoje vietovėje, metu.

Atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui, atliekant užduotį 2018 m. birželio 13–14 d., buvo kilusi kokia nors reali grėsmė ar pavojus sveikatai ar gyvybei, t. y. nebuvo aplinkybių, kurios galėtų būtų vertinamos kaip didesnis pavojus ar didesnė rizika sveikatai ar gyvybei Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies prasme. Taip pat konstatuota, kad įvykio metu aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymo priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareiškėjo sveikata sutrikdyta dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso, kuomet tai yra savaime priežastis, lėmusi pareiškėjo sveikatos sutrikdymą (šiems atvejams gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje), nėra. Atsakovas, įvertinęs minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad 2018 m. birželio 13–14 d. mokymų metu Vilniaus AVPK KPNTV 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. D. galėjo patirti biologinio rizikos veiksnio pasekmes, lėmusias jo sveikatos sutrikdymą – susirgimą Laimo liga, tačiau sąsajų, t. y. priežastinio ryšio tarp tarnybos ir sveikatos sutrikdymo, nėra. Nesant aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip didesnė rizika ir pavojus sveikatai ar gyvybei Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies prasme, kompensacijos mokėjimo klausimas pareiškėjui nespręstinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai buvo atsisakyta mokėti pareiškėjui kompensaciją.

Sprendžiant šį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjo 2018 m. birželio 13–14 d. mokymų metu patirtas sveikatos sutrikdymas laikytinas sveikatos sutrikdymu, atliekant tarnybines funkcijas, kuris susijęs su padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, bei, ar yra priežastinis ryšys tarp sutrikdymo ir tarnybinių pareigų atlikimo.

Pareiškėjo teigimu, jo sveikatos sutrikdymas turi būti vertinamas kaip atitinkantis Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies nurodytą sąlygą – jo kaip pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: 1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 30 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką iš šios teisės normos matyti, kad joje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad, kalbant apie Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies taikymą, yra taikytini papildomi tarnybinių pareigų (tarnybos) atlikimo kriterijai: jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Kaip matyti iš minėtos normos konstrukcijos, Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsaja su padidėjusiais pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą, yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Aiškinant pirmąją iš nurodytų aplinkybių, būtina vadovautis teisės normomis, kurios reglamentuoja (kalbant apie policijos pareigūnus) policijos veiklos specifiką, kurią atskleidžia policijos uždaviniai, nustatyti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje. Be to, sprendžiant klausimą dėl pareigūno konkrečios veiklos priskyrimo tarnybinių pareigų atlikimui, būtina išaiškinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo pareigūno paties pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigūnas, ją atlikdamas, veikė pagal jam privalomą jo vadovybės nurodymą (įsakymą ir pan.), ar tai buvo jo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas. Aiškinant antrąją iš nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigūno veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu), būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Atsižvelgiant į pateiktą aiškinimą, atmestinas pareiškėjo teiginys, kad ginčo situacijoje pakanka vien tik kriterijaus, kad sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, o Išvadoje pateiktas reikalavimas dėl papildomos sąlygos, t. y. kad sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu dėl didesnio pavojaus ar didesnės rizikos gyvybei ar sveikatai, buvimas nėra būtinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVPK viršininko 2018 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 10-AK-388 „Dėl pareigūnų komandiruotės į mokymus pagal modulį „Sekimo taktikos pagrindai bendros kompetencijos kriminalinės žvalgybos pareigūnui“ nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. birželio 15 d. pareiškėjas dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalinės žvalgybos mokymų centro organizuojamuose mokymuose „Sekimo taktikos pagrindai bendros kompetencijos kriminalinės žvalgybos pareigūnui“ Kauno mieste. Naktį iš 2018 m. birželio 13 d. į birželio 14 d. mokymai vyko miškingoje vietovėje. Kaip pareiškėjas teigia, po mokymų, t. y. 2018 m. birželio 15 d., jis pastebėjo, kad ant kairės kojos, ties kelio sąnariu, yra įsisiurbusi erkė, kurią jis tą pačią dieną ištraukė, į gydymo įstaigą iš karto nesikreipė, taip pat mokymų instruktoriaus neinformavo. Tik 2018 m. liepos 6 d. pareiškėjas pastebėjo, kad vietoje, kur buvo įsisiurbusi erkė, atsirado raudona dėmė, todėl 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro polikliniką, kurioje šeimos gydytoja I. B. jam diagnozavo Laimo ligą, skyrė gydymą antibiotikais. Po diagnozuotos ligos pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į savo tiesioginį viršininką ir jam pranešė.

Pagal Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu“ taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 1V-138 (toliau – Taisyklės), 5 punktą nukentėjęs pareigūnas, kursantas arba pareigūnas, kursantas, buvęs kito pareigūno, kursanto mirties, sveikatos sutrikdymo liudininku, privalo nedelsdamas apie tai tarnybiniu pranešimu informuoti tiesioginį viršininką (dėstytoją) ar vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovą.

Vilniaus AVPK pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instruktavimo ir mokymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Vilniaus AVPK viršininko 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 10-V-819 „Dėl Vilniaus AVPK pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instruktavimo ir mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2.4–2.5 papunkčiuose įtvirtinta nuostata, kad pareigūnas privalo pranešti apie situaciją tarnybos patalpose ar tarnybos vietoje, kuri, jo įsitikinimu, gali kelti pavojų pareigūnų saugai ir sveikatai, taip pat nedelsiant informuoti darbdavį apie incidentą.

Iš anksčiau paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas apie įvykį, kurio metu jam įkando erkė (jos aptikimą ant kūno), neinformavo mokymų instruktoriaus (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių valdybos 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. 38-S8746). Apie tai, kad jam buvo įsisiurbusi erkė pareiškėjas tiesioginiam vadovui pranešė tik 2018 m. liepos 9 d. po to, kai jam buvo diagnozuota Laimo liga. Nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės yra nustatytos ir nenuginčytos. Akcentuotina tai, kad reikalavimas apie tokį įvykį pranešti nedelsiant nėra savitikslis, o pagal nustatytą teisinį reguliavimą yra skirtas užfiksuoti (galbūt susijusio su tarnyba) sveikatos sutrikdymo faktą tam, kad būtų galima inicijuoti šio atsitikimo tyrimą ir atlikti kitus veiksmus, siekiant nustatyti, ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba. Tokiu atveju informacija (pranešimas) įstaigos vadovui (ar kitam atsakingam asmeniui) privalo būti pateikta nedelsiant ir apie tai gali pranešti tiek pats nukentėjęs pareigūnas, tiek sveikatos sutrikdymo liudininku buvęs kitas darbuotojas, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Šioje situacijoje ypač atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas, kaip minėta, yra Vilniaus AVPK KPENTV 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, taigi pagal užimamas pareigas privalo išmanyti teisės aktus, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas apie įvykį, kurį jis siejo su tarnyba, pranešė praėjus beveik mėnesiui nuo įvykio ir nesant byloje duomenų, kad apie įvykį būtų pranešta mokymus vedusiam specialistui ar kitiems atsakingiems asmenims iš karto po to, kai pareiškėjas pastebėjo įsisiurbusią erkę, laikytina Taisyklių 5 punkto ir Aprašo 2.5 papunkčio nustatyto reikalavimo – informuoti nedelsiant – pažeidimu.

Teismas taip pat negali sutikti su pareiškėjo pozicija, kad jo kaip pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Pasisakydamas dėl šio pareiškėjo argumento ir taikydamas anksčiau aptartus kriterijus byloje nagrinėjamai faktinei situacijai, teismas pažymi, kad pareigūno sportavimas fizinio pasiruošimo ar tam tikrų policijos pareigūnui būtinų turėti įgūdžių lavinimo aspektais yra vienas iš būdų atitikti Vidaus tarnybos statuto įtvirtintą reikalavimą nuolat būti einamoms pareigoms būtinos parengties. Tačiau toks sportavimas arba tam tikrų fizinių įgūdžių lavinimas (neatsižvelgiant į jų konkretų būdą ir konkrečią sporto šaką) nelaikytini tarnybinių pareigų atlikimu Policijos veiklos įstatymo taikymo prasme, t. y. tokie fizinio ar kitokio pasiruošimo veiksmai nelaikytini specialiųjų pareigūno funkcijų vykdymu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokių užsiėmimų metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Vidaus tarnybos statuto taikymo požiūriu laikytini nelaimingu atsitikimu tarnyboje, o ne sveikatos sutrikdymu Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies taikymo prasme (administracinės bylos: Nr. A662-154/2010; Nr. A143-145/2010; A143-193/2010).

Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie mokymus, todėl netinkamai pasiruošė jiems (neapsirūpino repelentais nuo erkių ir pan.), o tai sudarė didesnę tikimybę užsikrėsti erkių platinamomis ligomis.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 13–14 d. mokymus pagal modulį „Sekimo taktikos pagrindai bendros kompetencijos kriminalinės žvalgybos pareigūnui“ vedė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai v0063 ir v0020 (instruktoriai), kurie paaiškino, kad mokymų, vykusių 2018 m. birželio 13–14 d. metu dalyviai buvo informuoti apie tai, kad mokymai vyks lauko sąlygomis, mieste bei užmiestyje, bus mokomi naudotis naktinio matymo prietaisais ir turi tam atitinkamai pasiruošti. Tiksli mokymų vieta dalyviams nurodyta nebuvo, tačiau jie buvo įspėti, kad vietovė bus miškinga. Kokią aprangą 2018 m. birželio 13–14 d. vilkėjo Vilniaus AVPK KPENTV 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. D. pareigūnai atsakyti negalėjo, nes mokymų dalyviai aprangą dažnai keisdavo. Iki mokymų pabaigos (iki 2018 m. birželio 15 d.) apie aptiktą erkę pareiškėjas instruktorių neinformavo (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Specialiųjų užduočių valdybos 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštas). Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalinės žvalgybos mokymo centro gautas 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašto nustatyta, kad, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 5-V-370 „Dėl Specializuotų kriminalinės žvalgybos padalinių pareigūnų pagrindinių kompetencijų formavimo ir tobulinimo programos“, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalinės žvalgybos mokymo centras (toliau – Mokymų centras) pradėjo mokymų ciklą „Sekimo taktika bendros kompetencijos specializuotų kriminalinės policijos padalinių pareigūnams“. Sekimo taktikos mokymuose pareigūnai supažindinami su nesudėtingo stebėjimo ypatumais. Mokymų struktūra sudaryta taip, kad praktinių užsiėmimų metu pareigūnai įtvirtintų teorines žinias, todėl visi praktiniai užsiėmimai vyksta miesto ir užmiesčio teritorijoje įvairiomis sąlygomis. Atvykę į kvalifikacijos kėlimo renginį, pirmąją mokymų dieną dalyviai žodžiu supažindinami su mokymo programa, dėstomų paskaitų turiniu ir praktinių užsiėmimų trukme, aptariami organizaciniai ir dalyviams iškilę klausimai: apgyvendinimas, automobilių statymas, mokymų saugos reikalavimai ir mokymų eiga. Vienas iš 2018 m. birželio 13 d. mokymo dienos užsiėmimo tikslų buvo suteikti mokymo dalyviams žinių apie „sekamojo priėmimą, sekimo ir veiksmų fiksavimą techninėmis priemonėmis“, todėl iš ryto mokymo dalyviai buvo informuoti, kad praktiniai mokymai vyks nakties metu, miesto, užmiesčio sąlygomis, miškingoje teritorijoje. Tris dienas iki mokymų pradžios Mokymo centras elektroniniu laišku informuoja mokymo dalyvius apie sąlygas, su kuriomis jie susidurs mokymų metu. Dalyviams rekomenduojama pasirūpinti sezoną atitinkančia apranga. Mokymo centre 2018 m. birželio 11–15 d. ir vėliau nebuvo gauta jokių pranešimų ar nusiskundimų dėl aptiktų (įsisiurbusių) erkių ar jų sukeltų pasekmių. Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 38-S-5440 pažymėta, kad praktiniai užsiėmimai vyks lauko sąlygomis. Teismo vertinimu, šioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie mokymus, nes jam buvo žinoma, kad mokymai bus lauko sąlygomis ir miškingoje vietoje. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui pagal pareigybės aprašymą kaip pareigūnui, dalyvaujančiam kriminalinės žvalgybos mokymuose, turėjo būti žinomos sąlygos, su kuriomis galima susidurti tokių mokymų metu. Pabrėžtina ir tai, kad erkės įkandimas negali vertinamos kaip didesnis pavojus ar didesnė rizika sveikatai ar gyvybei, palyginus su tokia situacija, kai sulaikomas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo ar pan.

Taisyklių 3 punktas numato, kad pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, kai tarp jo mirties ar jo sveikatos sutrikdymo ir tarnybos arba profesinio ar įvadinio mokymo šių taisyklių nustatyta tvarka yra nustatytas priežastinis ryšys.

Pareigūnui, kursantui mirus ar esant sveikatos sutrikdymui, taip pat esant įtarimų, kad jis galėjo būti užkrėstas sunkia liga, atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio tikslas yra nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigūno mirties ar sveikatos sutrikdymo ir tarnybos, arba tarp kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo ir profesinio ar įvadinio mokymo (Taisyklių 4 punktas).

Atliekamo tyrimo metu aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymo priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad jo sveikata sutrikdyta dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso, kada tai yra savaime priežastis, lėmusi pareigūno sveikatos sutrikdymą, nebuvo nustatyta ir teismas, išnagrinėjęs ginčą, tokiai išvadai pritaria. Atsakovo padaryta išvada, kad 2018 m. birželio 13–14 d. mokymų metu Vilniaus AVPK KPNTV 3-iojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. D. galėjo patirti pasekmes, lėmusias jo sveikatos sutrikdymą – susirgimą Laimo liga, tačiau sąsajų, t. y. priežastinio ryšio tarp tarnybos ir sveikatos sutrikdymo, nesant aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip didesnė rizika ir pavojus sveikatai ar gyvybei Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies prasme, nėra. Tuo pačiu pabrėžtina, kad teisė į kompensaciją atsiranda tik tuomet, jei pagrįstai galima konstatuoti įvykį, susijusį su tarnyba.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Išvada priimta nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Teismas taip pat nenustatė kitų jos panaikinimo pagrindų.

Reikalavimas įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo yra išvestinis iš pirmojo, kuris netenkinamas, netenkinus pagrindinio reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo P. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.