Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, dėl juridinio fakto-giminystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja I. K. prašė pareiškimą tenkinti. Patvirtino, kad nuo mažens pareiškėjai buvo žinoma, kad mama būdama 5-6 mėnesį nėščia nutraukė santuoką su M. G.. Su palikėju pareiškėja visą laiką bendravo, laikė jį tėvu, senatvėje rūpinosi ir slaugė tėvą. Pareiškėja teismo posėdžio metu patikslino, kad prašo teismo ne tik nustatyti faktą, kad palikėjas yra jos tėvas ir tuo pagrindu ji galėtų atlikti visas paveldėjimo procedūras, bet ir tai, kad pareiškėjos gimimo akto įraše būtų įregistruoti duomenys, kad pareiškėjos I. K. tėvas yra M. G..

5. Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra mirusio M. G. sesuo, jos įsitikinimu I. K. yra M. G. duktė. Paaiškino, kad po santuokos nutraukimo M. G. visada rūpinosi savo dukra I. G. (K.), visada ją laikė savo dukra ir to niekada neneigė. Liudytoja patvirtino, kad su pareiškėja bendrauja, palaiko šiltus santykiu, taip pat patvirtino, kad pareiškėja I. K. visą laiką iki pat M. G. mirties juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo senatvėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos I. K. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra M. G. ir A. O. G.. Pareiškėjos mama A. O. G. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. 782) (el. b. l. 15), tėvas M. G. mirė 2018 m. gegužės 25 d. (el. b. l. 5). I. K. (ikisantuokinė pavardė G.) gimimo įraše Nr. 260 (el. b. l. 40) bei I. G. gimimo liudijime (el. b. l. 11) tėvais nurodyti – mama A. O. G., grafoje tėvas padarytas įrašas „M“. A. O. P. (santuokinė pavardė G.) gim. 1933 m. sausio 21 d. susituokė su M. G. gim. 1933 m. vasario 26 d., įrašo Nr. 1037 (e. b. l. 9). Santuoka tarp M. G. ir A. O. G. nutraukta 1965 m. rugsėjo 8 d. (el. b. l. 10). Kadangi pareiškėja gimė 1965 m. gruodžio 29 d. t.y. praėjus 3 mėnesiams ir 21 dienai po tėvų santuokos nutraukimo, akivaizdu, kad santuokos nutraukimo metu pareiškėjos mamos A. O. G. nėštumas buvo didesnis nei 5 mėnesiai, tačiau nepaisant to M. G. nebuvo įrašytas pareiškėjos tėvu.

7. Pareiškėja 2018 m. birželio 26 d. pareiškimu pagal testamentą priėmė po M. G. mirties likusį turtą – butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2012 m. sausio 13 d. testamentą Nr. 743 į 2/3 (dvi trečiąsias) dalis žemės sklypo Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., (duomenys neskelbtini),Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad M. G. yra jos tėvas. Nustačius šį juridinį faktą, pareiškėja galės pasinaudoti Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo taikomomis paveldėto turto mokesčio lengvatomis.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2-3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006).

9. Susipažinus su bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad I. K. (ikisantuokinė pavardė G.) yra M. G. dukra, tokią išvadą leidžia daryti ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir dalyvaujančių byloje asmenų bei liudytojos paaiškinimai. Iš I. K. gimimo akto įrašo Nr. 260 matyti, kad I. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina nurodyta A. O. G., tėvu M.. Pareiškėjos gimimo liudijime taip pat nurodyta, kad tėvas yra M.. Nors pareiškėjos motinos A. O. G. ir M. G. santuoka buvo nutraukta 1965 m. rugsėjo 8 d., bet jau (duomenys neskelbtini) praėjus po santuokos nutraukimo tik kiek daugiau nei trims mėnesiams gimė pareiškėja.

10. Liudytojos paaiškinimais taip pat nustatyta, kad M. G. rūpinosi savo dukra I. K., visada ją pripažino ir laikė savo vaiku, pareiškėja I. K. taip pat iki pat mirties rūpinosi savo tėvu, jį slaugė. Tėvystės faktą taip pat patvirtina Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro patvirtintas 2013 m. balandžio 3 d. palikėjo M. G. sudarytas testamentas, kuriame palikėjas nurodo, kad turtą palieka savo dukrai I. K. (el. b. l. 6).

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civilinio proceso metu įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingos bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 str. 1 d.).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

13.Taigi nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai, t.y. M. G. testamentas, tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat pareiškėjos ir liudytojos nurodyti faktai vieni kitiems neprieštarauja, jų pateikti paaiškinimai papildo vienas kitą ir nurodytos aplinkybės sutampa. Byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog miręs M. G. buvo I. K. tėvas (CPK 185 str. 1 d.).

14. Įvertinus teismo nustatytas faktine bylos aplinkybes, taip pat bylos nagrinėjimo metu nenustačius aplinkybių, patikimai paneigiančių pareiškėjos pareiškime nurodytus argumentus, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos I. K. pareiškimą, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. G., miręs 2018 m. gegužės 25 d. yra I. K. gim. (duomenys neskelbtini) tėvas.

15. Nustačius šį juridinį faktą, yra pagrindas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui papildyti pareiškėjos I. G. (K.) 1966 m. vasario 7 d. gimimo akto įrašo Nr. 260 dalį, nurodant duomenys apie tėvą, t.y. nurodyti kad I. G. (K.), gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis.

16. Šis juridinę reikšmę turinis faktas nustatomas pareiškėjos galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo taikomomis paveldėto turto mokesčio lengvatomis (paveldėjus M. G. turtą – butą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2012 m. sausio 13 d. testamentą Nr. 743 į 2/3 (dvi trečiąsias) dalis žemės sklypo Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini)), bei tėvystės įregistravimo gimimo akto įraše, reikalu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. (ikisantuokinė pavardė G.) gim. (duomenys neskelbtini). tėvas yra M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui papildyti pareiškėjos I. K., 1966 m. vasario 7 d. gimimo akto įrašo Nr. 260 dalį, nurodant duomenys apie tėvą, t.y. nurodyti kad I. G. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). tėvas yra M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tėvystės įregistravimo ir galimybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo taikomomis paveldėto turto mokesčio lengvatomis tikslu.

Pavesti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.