Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
1A-120-462/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22745-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
Nukentėjusysis
R. P.
Kaltinamasis
E. B.
Advokatai
Edvardas Staponkus, Alvydas Buta
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-462/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22745-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,nukentėjusiajai R. P., jos atstovui advokatui Edvardui Staponkui,išteisintojo E. B. gynėjui advokatui Alvydui Butai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. P. ir jos atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-01-25 nuosprendžio, kuriuo E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas, nes nebuvo padaryta tokia nusikalstama veika. Baudžiamoji byla dėl E. B. pagal BK 284 straipsnį nutraukta esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Lietuvos Respublikos BK V skyriaus 28 straipsnyje numatytai aplinkybei – būtinajai ginčiai. R. P. civilinio ieškinio dalis dėl nežymaus sužalojimo jai padarymo viešosios tvarkos sutrikdymo metu palikta nenagrinėta, likusi jos civilinio ieškinio dalis (dėl nesunkaus sužalojimo jai padarymo) atmesta. Atmestas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl R. P. išmokėtos nedarbingumo pašalpos priteisimo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-01-25 nuosprendžiu G. Z. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteistas, tačiau apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies negautas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. B. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat – nesunkiai sužalojo R. P. iš chuliganiškų paskatų, t. y. jis 2018-05-13, apie 21.30 val., kilus konfliktui dėl palaido šuns, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kitų žmonių akivaizdoje, vartodamas keiksmažodžius, turėdamas tikslą viešai aiškintis santykius, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad E. B. sudavė G. Z. kumščiais vienas kitam ne mažiau kaip po vieną smūgį į galvą ir kitas kūno sritis, grumiantis abiem parvirtus ant žemės, o kai jie atsistojo ir toliau mušėsi, padarydamas G. Z. poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje pomentinėje srityje, dešinio peties sąnario išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio nugariniame paviršiuje ir ant kairio klubo, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, į jų tarpą įlindusiai ir bandžiusiai nutraukti muštynes R. P. E. B. iš chuliganiškų paskatų vieną kartą trenkė kumščiu į galvą, taip padarydamas kairio skruosto poodinę kraujosruvą ir patinimą, odos įdrėskimą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje bei poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dėl to nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. P. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-01-25 nuosprendžio dalimi, kuria E. B. išteisintas, prašo skundžiamą nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – E. B. pripažinti kaltu bei tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai nurodoma aplinkybė, jog R. P. šuo buvo palaidas, R. P. teigia, jog šuo visą laiką buvo pririštas ir tik ruošdamiesi važiuoti namo vaikai šunį paleido ir su juo žaidė. Skunde taip pat nurodoma, jog teismo posėdžio metu E. B. tvirtino, kad paprašė R. P. prisirišti šunį, ir ji jam neva atsakiusi: „ ir ką tu man padarysi“, tačiau E. B. žmona M. B. teigia, jog R. P. nieko neatsakė. R. P. teigia, jog iš šių nesutapimų akivaizdu, kad norėta ją apkaltinti dėl konflikto. Grįžusi namo R. P. pasakė sūnui, jog kaimynas metė akmenį, sūnus nuėjo paklausti, kodėl kaimynai taip elgiasi, kartu su sūnumi nuėjo ir R. P. vyras. R. P., pamačiusi, kad sūnus krito ant žemės ir ant jo E. B., paliko šunį ir nubėgo jų skirti. Jai pribėgus, jie jau buvo atsistoję. R. P. skunde nurodo, jog nugaros E. B. nebraižė, atitraukti vieno nuo kito nenorėjo, nes tuo metu nebuvo šalia. Skunde R. P. nurodo, jog sūnus G. Z. yra kairiarankis, todėl suduoti dešine ranka negalėjo nei E. B., nei N. B.. R. P. nurodo, jog atsistojo į vidurį, nes nenorėjo konflikto, tada pajuto smūgį į kairę veido pusę, tuo momentu E. B. mama griebė jį, apkabino ir nustūmė prie tvoros, prispausdama jį prie tvoros. R. P. skunde nurodo, jog tikriausiai E. B. mama jį gerai pažįsta, kad jis linkęs smurtauti. E. B. vis negalėjo nusiraminti, spardė orą kojomis ir kumščiais, R. P. nuomone, blaivus žmogus taip neadekvačiai nesielgia. Nors atvykus pareigūnams buvo prašymas nustatyti blaivumą, tačiau policijos pareigūnai blaivumo nenustatinėjo. R. P. buvo įžeidinėjama, kad buvo labai girta, tačiau atkreipia dėmesį, jog jos girtumas nebuvo nustatinėjamas. R. P. nesuprantama, kaip vyras gali prieš moterį smurtauti, tačiau nurodo, jog E. B. tai įprastas elgesys, nes už dviejų žmonių (vyro ir moters) sumušimą buvo sustabdyta jo narystė politinėje partijoje, vėliau jis iš jos buvo pašalintas. Nurodo, jog gavusi antausį buvo ištikta šoko, nepastebėjo, kaip atsirado įdrėskimas ant kojos, mano, jog E. B. galėjo jai įspirti. R. P. nurodo, jog policijos gatvėje nelaukė, nes bijojo, jog E. B. ištrūks iš mamos ir vėl puls, be to, jo tėvas grasino žodžiais ir veiksmais, mosikavo lazda. Skunde nurodoma, jog R. P. labai skaudėjo ausį ir galvą, ji kreipėsi į šeimos gydytoją, šeimos gydytoja jai paaiškino ausies skausmo priežastis ir išdavė nedarbingumo lapelį. Nurodo, jog dėl įvykusio incidento buvo pažeminta.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios R. P. atstovas advokatas E. Staponkus nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-01-25 nuosprendžio dalimi, kuria E. B. buvo išteisintas, prašo skundžiamą nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti E. B. apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde dėstomos konflikto faktinės aplinkybės bei nesutinkama su tuo, jog E. B. veiksmuose buvo būtinosios ginties požymių. Nurodo, jog jokio realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į E. B. iš R. P. nebuvo, todėl E. B., suprasdamas, kad R. P. stengiasi išskirti jį ir G. Z. bei kad yra viešoje vietoje, E. B. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. P., suduodamas jai smūgį į kairę veido pusę. Nors E. B. neigia sudavęs smūgį R. P., tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Smūgio sudavimą nukentėjusiajai be pačios nukentėjusiosios parodymų patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados, kuriose konstatuota, kad R. P. kairiajame skruoste yra kraujosruva ir veido patinimas. Be to, jei, kaip nurodo E. B., jis gynėsi ne tik nuo G. Z., bet ir nuo R. P., jis neneigtų, kad sudavė R. P. gynimosi nuo užpuolimo metu. Skunde teigiama, jog E. B. smūgio sudavimo neigimas patvirtina, kad prieš R. P. jis įvykdė chuliganiškus veiksmus ir ją sužalojo būtent dėl šių veiksmų, o ne dėl būtinosios ginties. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama R. P. padarytam sužalojimui bei gydytojų specialistų įrašams medicininiuose dokumentuose. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nebuvo išreikalauti ir specialistui, nagrinėjamoje byloje surašiusiam specialisto išvadą bei papildomą išvadą, pateikti medicininiai dokumentai dėl nukentėjusiosios tolimesnio gydymosi po jai padaryto sužalojimo. Užbaigus ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su bylos medžiaga buvo prašoma ikiteisminį tyrimą papildyti ir dėl R. P. sveikatos sutrikdymo paskirti komisinę teismo medicininę ekspertizę, į kurios atlikimą būtų įtrauktas patyręs LOR specialistas, tačiau prokuratūra šį prašymą atmetė. Analogiškas prašymas nebuvo tenkintas ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors teismo medicinos ekspertas teismo posėdžio metu parodė, jog atliktas galvos kompiuterinis tomografinis tyrimas negali nustatyti klausos pažeidimo. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje yra išnaudotos visos protingos galimybės surinkti papildomiems įrodymams. Skunde teigiama, jog ištyrus ankstyvesnes nukentėjusiosios R. P. ligos istorijas bei nustačius, ar ji anksčiau turėjo kokių nors klausos problemų, ar jos atsirado tik po 2018-05-13 konflikto, būtų galima daryti išvadą apie jos sveikatos sutrikdymo mastą. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, tai galima atlikti tik surinkus papildomus medicininius dokumentus, ekspertų komisijai juos įvertinus ir realiai atlikus specializuotą R. P. klausos patikrinimą. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, tik atlikus nurodytus veiksmus būtų galimybė kvalifikuoti E. B. padarytą nusikalstamą veiką prieš R. P.. Šiuo metu nustatyta, kad R. P. nedarbingumas tęsėsi 11 dienų, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Nukentėjusiosios atstovo manymu, nėra pagrindo teigti, jog išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo atliktas išsamus ir visapusiškas teisminis bylos nagrinėjimas, kad buvo objektyviai išnagrinėtos visos bylos aplinkybės, kurios davė pagrindą priimti E. B. išteisinantį nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė ir išteisintojo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog skundas gautas tik dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-01-25 nuosprendžio dalies, kuria E. B. išteisintas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi nebuvo padaryta tokia nusikalstama veika, ir atmesta R. P. civilinio ieškinio dalis dėl nesunkaus sužalojimo jai padarymo, paisydama apeliacinių skundų nubrėžtų nagrinėjimo ribų tik šios skundžiamo nuosprendžio dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuos.

Žemesnės instancijos teismas

7. E. B., be kita ko, taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2018-05-13, apie 21.30 val., konflikto metu R. P. iš chuliganiškų paskatų vieną kartą trenkė kumščiu į galvą, taip padarydamas kairio skruosto poodinę kraujosruvą ir patinimą, odos įdrėskimą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje bei poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dėl to nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t. y., nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi R. P. bei jos atstovo advokato E. Staponkaus apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, vaizdo bei garso įrašų medžiagą, liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat R. P. parodymus apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, jog R. P. parodymai dėl smūgio jai sudavimo yra labai prieštaringi, o jos nurodytos aplinkybės smūgio sudavimo metu abejotinos. Be to, nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių ir dėl to, jog R. P., kaip pati nurodė, konflikto dieną patyrusi smurtą tiek iš E. B., tiek iš jo tėvo (vėliau šią aplinkybę paneigė), nei į policiją, nei į gydymo įstaigą iš karto po įvykio nesikreipė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors, R. P. teigimu, smūgis (smūgiai) jai buvo suduotas 2018-05-13, dar tą pačią dieną, be kitų asmenų, taip pat ir iš R. P. buvo paimti paaiškinimai (b. t. 1, b. l. 5, 88), tačiau apie konflikto metu padarytus sužalojimus R. P. pareiškimą policijai pateikė tik 2018-05-15 (b. t. 1, b. l. 1–2). Neatmestina, jog R. P. pareiškimo dėl jos sužalojimo 2018-05-13 įvykusio konflikto metu padavimas buvo sąlygotas aplinkybės, jog pareiškimą policijai dar 2018-05-13 jau buvo pateikusi E. B. žmona M. B..

Žemesnės instancijos teismas

9. Teisėjų kolegija negali nepastebėti, jog aplinkybę, dėl kurios 2018-05-13 kilo konfliktas, R. P. nurodo skirtingai. Pirmiausia R. P. skirtingose proceso stadijose nurodo skirtingas aplinkybes dėl jai priklausančio šuns atsiradimo prie B. sklypo. 2018-05-13 paaiškinime (b. t. 1, b. l. 88) nurodė, jog ji išėjo su šuniu į gatvę. 2015-05-15 apklausiama kaip liudytoja R. P. parodė, jog jos bei G. Z. vaikai išbėgo žaisti į gatvę, su jais žaidė ir R. P. šuo. R. P., pamačiusi, kad vaikai pasislėpė, iš karto išėjo į gatvę, pamatė, kad jos šuo yra prie B. sodo sklypo (2015-05-15 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 81–83). 2018-06-18 apklausiama kaip liudytoja R. P. parodė, jog šunį ji laikė palaidą, šuo palaidas su vaikais žaidė kieme. Apie 21.30 val. jau ruošėsi važiuoti namo, kai ji pasigedo šuns (2018-06-18 Liudytojo papildomos apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 91–92). 2018-12-12 teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė, jog šuo visada buvo pririštas. Kai ruošėsi namo, pamatė, kad šuns nėra, greitai išbėgo į gatvę jo ieškoti, pamatė, kaip šuo eina prie B. tvoros (2018-12-12 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 144–156). Taigi, kaip matyti, R. P. parodymai nuolat kinta. Vėliausiai (teisiamojo posėdžio metu) duoti parodymai akivaizdžiai yra duodami maksimaliai naudingai jos pateiktai versijai, galbūt siekiant pagrįsti, jog konflikto iniciatoriai buvo ne R. P. ir jos artimieji, tačiau E. B. ir jo artimieji. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei pačios R. P. duotus parodymus, daro išvadą, jog R. P. šuo 2018-05-13 buvo ne pririštas, kaip apeliaciniame skunde bei 2018-12-12 teisiamojo posėdžio metu nurodė R. P., o palaidas, ir būtent šuns nepriežiūra tapo konflikto priežastimi. Kad R. P. šuo buvo palaidas, taip pat patvirtina ir kiti liudytojai. Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, jog pas G. Z. jis atvyko apie 19 val., jie sėdėjo kieme, aplink juos kieme lakstė R. P. šuo (2018-05-31 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 131–132). N. Č. parodė, jog jis atvažiavo kartu su R. P. bei atsivežė R. P. priklausantį šunį, kuris buvo paleistas palakstyti, žaidė su vaikais (2018-05-28 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l 137–138). G. Z. parodė, kad kieme lakstė mamos (R. P.) šuo belgų aviganis (2018-07-20 Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 193–194). Tokias pat aplinkybes, t. y., kad R. P. šuo buvo palaidas, nurodo ir E. B., P. B., M. B. ir N. B.. Įvertinus išdėstytus R. P. duotus parodymus, akivaizdu, jog jos parodymai yra nuolat kintantys, pritaikant juos maksimaliai palankiai savo nurodytai įvykių versijai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, t. y. kad R. P. šuo 2018-05-13 buvo palaidas bei tapo konflikto su E. B. priežastimi.

10. Tas pats pasakytina ir apie R. P. nurodytą konfliktą inspiravusią priežastį. Nors 2018-05-15 kaip liudytoja apklausiama R. P. parodė, jog konflikto priežastis buvo E. B. tėvo neva į ją mestas akmuo, t. y. R. P. parodė, jog „išėjusi į gatvę aš pašaukiau savo šunį, kuris iš karto parbėgo prie manęs. Šuniui pradėjus bėgti link manęs, prasidarė sodo sklypo (duomenys neskelbtini) varteliai ir iš kiemo išėjo E. B. tėvas, kuris nuo gatvės pakėlė akmenį ir metė į mūsų pusę, tačiau nei į mane, nei į šunį nepataikė“ (2018-05-15 Liudytojo apklausos protokole, b. t. 1, b. l. 81–83). Bet kaip liudytojas apklausiamas N. Č. parodė, jog R. P. pasakė, kad pasiėmusi gatvėje šunį, nusisukusi ėjo link namų, kai pamatė pro šalį pralekiantį akmenį (2018-05-28 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 137–138). Taigi R. P. parodymų prieštaringumas akivaizdus ir dėl šios aplinkybės. Iš pradžių ji teigė, jog matė, kad akmenį metė E. B. tėvas, tačiau, grįžusi į G. Z. kiemą, savo artimiesiems jau nurodė, jog buvo nusisukusi ir pastebėjo tik praskriejantį akmenį. Vertinant šią aplinkybę, papildomai pažymėtina ir tai, jog teisėjų kolegijai kelia abejonių ir R. P. nurodyta aplinkybė dėl kaimyno mesto akmens praskriejimo pro ją, t. y. galimybė akmenį nusviesti 80 metrų (N. Č. parodė, jog kaimynai, kurie metė akmenį, gyvena gal už 80 metrų nuo G. Z. sodybos, 2018-05-28 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 137–138) yra labai abejotina. Be to, kaip liudytojai apklausiami tiek E. B., tiek jo artimieji parodė, jog nei į R. P., nei į jos šunį akmuo nebuvo mestas, atsižvelgęs į tai, jog R. P. šuo rausiasi prie jo sklypo vartelių, E. B. stengėsi šunį nuvyti, pirmiausia treptelėdamas koja, vėliau paimdamas žvyro saują. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų faktinių aplinkybių, R. P. ir dėl akmens į ją sviedimo yra prieštaringi, pirmiausia, ne E. B. tėvas, o pats E. B. pažėrė žvyro saują, o ne sviedė akmenį.

11. Abejonių kelia ir R. P. nurodyta aplinkybė, jog jai sudavė būtent E. B.. Pastebėtina tai, jog niekas nei iš konflikte tiesiogiai dalyvavusių, nei šalia buvusių asmenų nematė, jog R. P. sudavė E. B.. Vertinant R. P. parodymus apie konflikto eigą ir smūgio(ų) jai sudavimą, teisėjų kolegijai taip pat kyla labai daug abejonių, R. P. parodymai labai prieštaringi. 2018-05-15 pareiškime (b. t. 1, b. l. 1–2) R. P., be kitų aplinkybių, taip pat nurodė, jog ją sumušė kaimynas E. B., kuris kumščiu jai trenkė į veido kairę pusę. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, jog jai stovint tarpe tarp sūnaus ir E. B., pastarasis kumščiu trenkė į kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. R. P. atsisukus į jį, pajuto dar du smūgius į nugarą, mano, kad smūgiavo E. B. tėvas, nes už nugaros daugiau nieko nebuvo (2018-05-15 Liudytojo apklausos protokole, b. t. 1, b. l. 81–83). Taigi, kaip matyti iš R. P. duotų parodymų analizės, apklausiama 2018-05-15 ji parodė, jog pirmiausia pajuto smūgį į kairę veido pusę, tik tada atsisuko į E. B., t. y. ji nematė, kas jai sudavė, kuo (kumščiu ar plaštaka) buvo suduota ir pan. Atsižvelgusi į tai, kad ji stovėjo tarp E. B. ir G. Z., R. P. mano, jog jai trenkė E. B., be to, mano, jog smūgis buvo suduotas kumščiu. Vadovaujantis tokia konflikto įvykių seka, darytina išvada, jog R. P. stovint nugara į E. B. bei E. B. suduodant dešine ranka, R. P. smūgis būtų suduotas į dešinę veido pusę, tačiau bylos duomenimis yra nustatyta, jog jai sužalota kairė veido pusė (b. t. 1, b. l. 65, 72–73). Teisiamojo posėdžio metu R. P. jau parodė, jog „kai aš B. atstačiau ranką, o vaiką nustūmiau, B. stovėjo priešais. Kai pamačiau nueinant vaiką, aš atsisukau, B. man sudavė į veidą“ (2018-12-12 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 144–156). Taigi iš 2018-12-12 teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog R. P. nurodo kitokią konflikto metu vykusių įvykių seką, t. y. pirmiausia ji atsisuko į E. B. ir tada jis jai trenkė. To paties teisiamojo posėdžio metu R. P. parodė, jog E. B. su savo dešine ranka jai į kairę veido pusę sudavė (2018-12-12 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 144–156). Nors, kaip minėta, tiek 2018-05-15 pareiškimo pateikimo policijai metu, tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu R. P. teigia, jog jai buvo suduota kumščiu, tačiau kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu apklausiamas N. Č. parodė, jog jis išgirdo pliaukštelėjimą, žmona (R. P.) sakė, kad jai sudavė su delnu (2018-12-12 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 144–156). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra duomenų, jog R. P. buvo suduota kumščiu. Be to, be pačios R. P. teiginio, jog jai sudavė būtent E. B., jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, baudžiamojoje byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. P. dar 2018-05-13 vykusio konflikto metu atpažino E. B., tačiau 2018-05-16 traumatologo konsultacijos metu R. P. nurodė, jog 2018-05-13 sumušė nepažįstami asmenys (b. t. 1, b. l. 73).

12. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ir kitos R. P. nurodomos aplinkybės yra labai prieštaringos ir neatitinka faktinių byloje esančių duomenų, t. y. 2018-05-15 pareiškime (b. t. 1, b. l. 1–2) R. P., be kitų aplinkybių, taip pat nurodė, jog be smūgio į veidą, jai buvo smūgiuota porą kartų į nugarą. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. parodė, jog jai stovint tarpe tarp sūnaus ir E. B. bei atsisukus į jį, pajuto dar du smūgius į nugarą, mano, kad smūgiavo E. B. tėvas, nes už nugaros daugiau nieko nebuvo (2018-05-15 Liudytojo apklausos protokole, b. t. 1, b. l. 81–83). Tačiau apklausiama teisme R. P. jau nurodo „daugiau niekas man jokių smūgių nesudavė, nebuvo jokio nubrozdinimo“ (2018-12-12 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 144–156). Tačiau ir šios R. P. nurodytos aplinkybės yra paneigtos byloje esančiomis specialistų išvada (b. t. 1, b. l. 65, 72–73). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-05-14 Specialisto išvadoje Nr. G 826/2018 (03) (b. t. 1, b. l. 65), be kairio skruosto poodinės kraujosruvos ir patinimo, R. P. taip pat nustatyti šie sužalojimai: odos įdrėskimas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje bei poodinė kraujosruva dešinės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje. Pastebėtina ir tai, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-07-12 Papildomoje specialisto išvados Nr. pG 1155/2018 (03) (b. t. 1, b. l. 72–73) tiriamojoje dalyje yra nurodytos ir šios aplinkybės: skauda stuburą kaklo-krūtininėje dalyje, palpacija stuburo kaklinėje bei krūtininėje dalyje skausminga. Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. P. 2018-05-13 buvo sužalotas ne tik veidas, o atsižvelgiant į tai, jog R. P. nurodė, jog, be smūgio jai į kairę veido pusę sudavimo, daugiau jokių smūgių konflikto su E. B. metu jai suduota nebuvo, taip pat nebuvo jokio nubrozdinimo, darytina išvada, jog R. P. šiuos sužalojimus patyrė ne konflikto su E. B. bei jo artimaisiais metu, tačiau kažkur kitur. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog ne tik R. P. kairio skruosto sužalojimai, tačiau ir krūtinės ląstos bei dešinės šlaunies sužalojimai, sprendžiant iš kraujosruvų spalvos ir kitų sužalojimų savybių, yra švieži, atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką (b. t. 1, b. l. 65). Iš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog R. P. apytiksliai tuo pačiu metu taip pat patyrė kitus sužalojimus, kurie buvo padaryti ne konflikto metu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, neatmestina galimybė, kad R. P. patyrė ir kairio skruosto sužalojimus kartu su krūtinės ląstos bei dešinės šlaunies sužalojimais, t. y., nagrinėjamu atveju nėra neginčytinai nustatyta, jog R. P. visus jai padarytus sužalojimus patyrė ne konflikto su E. B. metu. Tuo labiau, kad, kaip minėta, niekas nematė, jog E. B. R. P. būtų sudavęs, be to, niekas konflikto metu ir po konflikto nematė net R. P. padaryto kairio skruosto sužalojimo. A. B. parodė, jog G. Z. pasakė, kad sumušė jo motiną, jis suprato, kad R. P., tačiau ant jos kūno jokių mušimo žymių nepastebėjo (2018-05-31 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 1, b. l. 131–132). Galbūt konflikto metu R. P. padarytas kairio skruosto sužalojimas nepastebimas ir baudžiamojoje byloje esančiame vaizdo įraše.

13. R. P. parodymų prieštaringumą taip pat atskleidžia ir nurodoma aplinkybė apie grumtynių tarp E. B. ir G. Z. metu atliktus veiksmus. Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausiama R. P. parodė, jog jos sūnus ir E. B. nugriuvo ant žvyruotos gatvės, pradėjo ritinėtis (2018-05-15 Liudytojo apklausos protokole, b. t. 1, b. l. 81–83). Analogiškas aplinkybes, t. y., kad vyrai (E. B. ir G. Z.) voliojosi ant žemės, R. P. parodė ir kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2018-06-18 (Liudytojo papildomos apklausos protokole, b. t. 1, b. l. 91–92). Tačiau duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu R. P. jau nurodo, jog „dulkės susidarė nuo kritimo, o ar jie voliojosi, aš nemačiau“ (2018-12-12 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 144–156).

14. Išdėstytos faktinės aplinkybės tik patvirtina, jog R. P. keičia parodymus, o tai teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių vertinant visus R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, iš jų ir dėl smūgio jai sudavimo konflikto metu, taip pat dėl patirto sužalojimo masto, gydymo aplinkybių ir pan.

15. Nors R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dėl sužalojimo ji kreipėsi į gydytojus. LOR gydytoja niekaip negalėjo užčiuopti būgnelio, pūtė į ausį, gal septintą kartą pučiant labai skaudėjo ir gydytoja pasakė, kad būgnelis buvo nukritęs (2018-12-12 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 144–56), tačiau šios R. P. nurodytos aplinkybės buvo paneigtos ją apžiūrėjusios LOR gydytojos R. M. 2019-01-14 teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Kaip liudytoja apklausta LOR gydytoja parodė „aš jai ausų prapūtimo tikrai nedariau. Ką aš mačiau viskas yra tiksliai ir detaliai aprašyta. Buvo atlikti objektyvūs tyrimai, kurie buvo normalūs ir ausų prapūtimui šioje situacijoje nebuvo jokio reikalo“ (2019-01-14 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 168–174). O kaip liudytojas apklausiamas teismo medicinos ekspertas D. V. 2018-12-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tokios diagnozės kaip nukritęs ausies būgnelis nėra (2018-12-12 teisiamojo posėdžio protokolas, b. t. 2, b. l. 144–156). Be to, tiek R. P. apžiūrėjusi LOR gydytoja R. M., tiek teismo medicinos ekspertas D. V. teisiamųjų posėdžių metu parodė, jog R. P. jokia ausies patologija nustatyta apskritai nebuvo. Dar daugiau, baudžiamojoje byloje yra viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojo otorinolaringologo D. G. įrašas, jog R. P. diagnozė – senatvinis kurtumas (b. t. 2, b. l. 165), ši aplinkybė apskritai paneigia R. P. teiginius apie 2018-05-13 konflikto metu jai galbūt suduoto smūgio liekamuosius reiškinius – pablogėjusią klausą.

16. Nors teisėjų kolegijai kilo labai daug abejonių, ar 2018-05-13 vykusio konflikto metu E. B. R. P. trenkė, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo 2019-01-25 nuosprendyje yra nurodyta „tai, kad jis (E. B.) užvožė į tarpą lindusiai R. P. tą vieną nustatytą smūgį ranka į kairįjį skruostą“, E. B. šiuo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nekvestionavo bei nuosprendžio neskundė, teisėjų kolegija toliau analizuos R. P. suduotu smūgiu sukeltas pasekmes bei sužalojimo mastą.

17. Iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-05-14 Specialisto išvados Nr. G 826/2018 (03) (b. t. 1, b. l. 65) nustatyta, jog R. P. padaryti paviršiniai sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, jog R. P. gydymas truko nuo 2018-05-15 iki 2018-05-25, t. y. gydymas truko ilgiau kaip 10 dienų, tai pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, nuostatas atitinka nesunkų sveikatos sužalojimo mastą, buvo kreiptasi papildomos specialisto išvados. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-07-12 Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1155/2018 (03) (b. t. 1, b. l. 72-73) nurodyta, jog „nuo 2018-05-15 iki 2018-05-25 trukęs R. P. gydymasis neadekvatus nustatytai diagnozei: paviršiniai galvos sužalojimai. Nedarbingumo pažymėjimą šeimos gydytoja 2018-05-15 išdavė ir iki 2018-05-25 tęsė remdamasi pacientės nusiskundimais, nesant objektyvaus pagrindo. 2018-05-16 R. P. konsultavę gydytojai specialistai – traumatologas, ausų-nosies ir gerklės ligų gydytojas objektyvios trauminės patologijos nenustatė, atlikus galvos kompiuterinį tomografinį tyrimą pakitimų nerasta, todėl vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12-tu punktu, medicininiuose dokumentuose nurodyta vienuolikos parų R. P. nedarbingumo trukmė negali būti kriterijumi nustatant sveikatos sutrikdymo mastą ir ankstesnėje specialisto išvadoje Nr. G 826/2018 (03) nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas lieka nepakeistas“.

18. Kaip minėta, E. B. buvo kaltinamas ir dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-367-511/2018). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog tarp E. B. bei jo artimųjų (viena konflikto šalis) bei G. Z. ir jo artimųjų (kita konflikto šalis) 2018-05-13 įvyko konfliktas. Konflikto kilimo priežastis – palaidas R. P. šuo, dėl kurio E. B. buvo užsipultas G. Z. bei su juo atėjusio N. Č., po kelių akimirkų taksi automobiliu atvažiavusio A. B. bei pačios R. P.. Atsižvelgusi į tai, jog E. B. buvo priverstas gintis nuo agresyviai nusiteikusių asmenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog E. B. elgesys 2018-05-13 vykusio konflikto metu, per kurį galbūt buvo nežymiai sužalota ir R. P., buvo nulemtas noro pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Kaip minėta, E. B. smūgio R. P. galbūt sudavimą pateisina jo gynybinė reakcija į jam ir jo artimiesiems grėsmingą bei pavojų keliančią situaciją, t. y. kaip teisingai pažymėjo baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas – E. B., kuris buvo kaltinamas R. P. sužalojimu, pripažintas gynęsis nuo G. Z. ir su juo buvusių asmenų, būtinosios ginties ribos R. P. atžvilgiu nėra peržengtos.

19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog net jei ir būtų galima daryti prielaidą, kad E. B. veiksmai galbūt suduodant R. P. smūgį į kairę veido pusę peržengė būtinosios ginties ribas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti E. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo. Kaip minėta, šio BK straipsnio dispozicija numato atsakomybę už nesunkų sveikatos sužalojimą, o R. P. padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju E. B. veiksmuose nėra objektyviosios BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos pusės.

20. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos tesimas tinkamai ištyrė byloje esančius duomenis, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamas E. B. išteisinimas, paaiškino, kaip šie įrodymai susiję tarpusavyje, kodėl jais grindžiamas nuosprendis ir kokia bylos medžiaga paneigia kaltinimo versiją. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-01-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios R. P. ir jos atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Arvydas DaugėlaLinas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis