Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovei I. Š.,

uždarame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-4612-356/2024, pagal pareiškėjos Utenos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys: I. J., A. J., D. J., Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimą suinteresuotą asmenį pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse grindė tuo, kad I. J. nuo (duomenys neskelbtini), 2011 m. nustatytas (duomenys neskelbtini), nuo 2014 nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2024 m. nustatytas (duomenys neskelbtini). I. J. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gali apsirengti tik lengvai užmaunamus drabužius, negali pasigaminti maisto, pasirūpinti maisto produktais, todėl yra visiškai priklausomas nuo aplinkinių asmenų pagalbos, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Utenos rajono socialinių paslaugų centro 2024-03-08 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ yra nurodyta, kad I. J. visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse naudotis savo teisėmis potencialiai neturi valios ir pasirinkimų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat tikslą skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, jų lygų dalyvavimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse įstatyme buvo įtvirtinta galimybė asmenį pripažinti neveiksniu ar apriboti jo veiksnumą tik tam tikrose srityse. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas).

CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Kuo mažesnio asmens teisių ribojimo principas, numatytas Konvencijoje, įtvirtintas CPK 467 straipsnio 5 dalyje, kuria nustatyta, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuri prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis) ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Pareiškėjos prašymu išreikalautuose medicininiuose dokumentuose – asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir PSC asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenų apie tai, kad suinteresuotam asmeniui I. J. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remiantis I. J. artimųjų paaiškinimais, I. J. nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra maksimaliai priklausomas nuo aplinkinių pagalbos, jam nuolat reikalinga priežiūra ir slauga.

Utenos rajono socialinių paslaugų centro 2024-03-08 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ yra nurodyta, kad I. J. visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse naudotis savo teisėmis potencialiai neturi valios ir pasirinkimų, visiškai nesavarankiškas, nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose srityse. Asmeniui reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, nes: nesupranta ir nesuvokia aplinkybių, pateikiamos informacijos ir savo poreikių, susijusių su savęs išlaikymu, lėšų disponavimu; nekalba suprantama kalba, į užduodamus klausimus apie pajamų šaltinius negeba duoti jokių atsakymų, nepasako net savo vardo; nesuvokia mokesčių esmės, negeba rūpintis finansais, nesudaro savo biudžeto, neplanuoja išlaidų, nesupranta pinigų vertės, neturi savirūpos įgūdžių; produktyvus bendravimas yra neįmanomas net ir padedant artimam asmeniui; negeba suprantamai kalbėti, negeba rašyti, skaičiuoti; negeba suprasti pateikiamos informacijos; negeba įvardinti buitinių poreikių; nesidomi ir negeba suvokti finansinių sutarčių sąlygų, savo finansinės padėties; kasdieninė veikla apsiriboja vaikiškų filmukų žiūrėjimu bei vaikiškų dainelių klausymu per planšetę, spalvinimu; net ir šiai veiklai asmeniui pavyksta susikaupti tik labai trumpam laikui, t. y. vos kelioms minutėms; negeba suprasti su kilnojamo buto naudojimu, valdymu ir disponavimu susijusios informacijos; negeba įvardinti savo turimo turto, jo prižiūrėti, rūpintis; negeba suprasti klausimų apie gyvenamąją vietą, lankomą ugdymo įstaigą; negali suprasti ir suvokti informacijos, susijusios su nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu; nesuvokia turto vertės bei negeba suprasti bei įvardinti kam priklauso namai, kuriame gyvena kartu su savo tėvais; nesupranta klausimų apie paveldėjimą, testamento sudarymą, šios sąvokos jam yra nežinomos, todėl negalėtų savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų bet kokiam sprendimui priimti; nesuvokia kas yra darbas; nesupranta darbo prasmės ir reikšmės; negeba skaityti rašytinės informacijos; neturi jokių interesų, motyvacijos kokiai nors veiklai; nepajėgus įgyvendinti ir atlikti reikiamų veiksmų arba pareigų, yra visiškai nesavarankiškas ir absoliučiai priklausomas nuo savo tėvų priežiūros ir pagalbos; negeba savarankiškai atlikti jokių su savitvarka susijusių veiklų; neišreiškia jokių norų, poreikių; negali pats pasirūpinti maistu, nusiprausti; reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra ir pagalba; nesuvokia savo sveikatos problemų, vaistų paskirties, jų naudojimo eiliškumo; negeba savarankiškai jų vartoti; negeba apibūdinti savo savijautos; reikalinga pagalba vartojant vaistus, taip pat planuojant vizitus pas gydytojus bei vykstant į gydymo įstaigas; lankymąsi pas gydytojus ir vaistų vartojimą užtikrina tėvai; negeba atlikti su globa susijusių veiksmų bei nesuvokia globos prasmės; gebėjimo būti globėju (rūpintoju) sritis asmeniui neaktuali, nes pačiam asmeniui reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa; asmuo negeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti bet kokius nuoseklius veiksmus bet kokioje srityje; nesuvokia savo galimybių, poreikių, neturi tam jokio intereso dėl sunkios negalės; darbo teisinių santykių sritis asmeniui neaktuali; nesuvokia savo socialinės padėties; atpažįsta artimiausius asmenis, tačiau negeba pasakyti jų vardų; stebimas emocinis ryšys su mama, kadangi ji juo rūpinasi ir kartu praleidžia daug laiko; geba ištarti žodį „mama“.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2024 m. spalio 1 d. – spalio 25 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. konstatuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Ekspertizės akte nurodyta, jog šiuo metu klinikiniame vaizde stebima (duomenys neskelbtini), pasireiškiantis (duomenys neskelbtini), kas visiškai apriboja tiriamojo galimybę veikti savarankiškai, priimti sprendimus, įgyvendinti savo teises bei atlikti pareigas, t. y. suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nagrinėjamu atveju, panaudojus specialias medicinos mokslo žinias gautu rašytiniu įrodymu – Teismo psichiatrijos ekspertizės 2024 m. spalio 1 d. – spalio 25 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (CPK 466 straipsnis) – neveiksnumo nustatymo medicininis kriterijus yra įrodytas, suinteresuotam asmeniui I. J. nustatyta (duomenys neskelbtini).

Nustatyto medicininio kriterijaus pagrindu teismo ekspertės davė išvadą, kad I. J. dėl (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Eksperto išvada yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o todėl teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai, juos ištyrus ir įvertinus skyrium ir jų visetą, neduoda pagrindo paneigti ekspertizės akto išvadas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jomis vadovaujasi.

Remiantis minėtais įrodymais yra pagrindas padaryti išvadą ir apie juridinio neveiksnumo nustatymo kriterijaus buvimą, nes I. J. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra tokios formos, kad dėl jų I. J. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nustačius esant abu neveiksnumo nustatymo kriterijus, yra CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas I. J. pripažinti neveiksniu visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, numatytose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakyme Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti apribojimai suinteresuoto asmens I. J. teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos žmogaus teisės, o priešingai, užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jo psichine būkle ir padaryta žalos. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse, jo sveikatai pagerėjus nustatyta tvarka kreiptis dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo (CPK 469 straipsnio 1dalis).

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis, 473 straipsnio 3 dalis). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenys pateiktini neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka (CPK 464¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 270, 464¹ , 468, 473 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

1. Pripažinti I. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksniu:

· asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

· asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

· kilnojamojo turto naudojimo, valdymo, ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

· nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

· paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

· dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

· savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

· sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir kt.);

· šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.);

· asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus, srityje;

· darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

2. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.