Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

dalyvaujant D. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2016 m. lapkričio 1 d., apie 10:30 val., Vilniaus r., kelyje Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai, 10-tame kilometre, vairavo automobilį OPEL ASTRA (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.89 prom. girtumas, patikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14., 16. punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau-ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. (b.l. 1-2).

D. B. teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo protokole (toliau-protokolas) užfiksuotus faktus ir pažeidimus pripažino iš dalies, paaiškino, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar, t. y. spalio 31 d. nuo 19:00 val. - iki 21:00 val. išgėrė su draugu apie 300 g stipraus alkoholinio gėrimo. Jis buvo blaivus, naktį ir paryčiais alkoholio nevartojo, alkoholio kvapas galėjo būti likęs, nes ryte nieko nevalgė. Vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams nepateikė, bet teisę vairuoti transporto priemones turi. Jis vairuotojo pažymėjimo iki šiol nerado. Jis pūtė į alkotesterį, kurį jam atnešė su įdėtu kandikliu. Iš kur atsirado tas kandiklis jis nematė. Jis pažeidimų tyrimo metu sutiko su alkotesterio parodymais (b.l. 15-16).

L. T. Grikavičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad sustabdžius D. B. su juo kalbėjo kolega, L. P., kuris ir davė pažeidėjui pūsti. Jis su juo bendravo, kai asmuo jau buvo tarnybiniame automobilyje. Prie protokolo pridėta alkotesterio išklotinė-ataskaita, kuri yra ištraukta prijungus alkotesterį prie kompiuterio. D. B. sakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus dieną prieš. Jis jautė stiprų alkoholio kvapą sklindantį nuo D. B.. Duomenų, kad alkotesteris turėjo trūkumų nebuvo (b.l. 19-20).

Liudytojas L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sustabdęs D. B. vairuojamą automobilį, pajuto alkoholio kvapą automobilyje, todėl atsinešė alkotesterio prietaisą. Paaiškino, kad visada alkotesterio kandiklis yra išsukamas prie vairuotojo, kad nekiltų klausimų ir duodama pūsti. Jis pats uždėjo alkotesterio kandiklį, kurį ištraukė iš vienkartinio įpakavimo vairuotojo akivaizdoje. Pagal instrukciją, galima duoti uždėti kandiklį vairuotojui, jeigu neprieštarauja - galima ir pačiam policijos pareigūnui uždėti. Alkotesteris techniškai buvo tinkamas naudoti pagal sertifikatą. Buvo ir kiti fiziologiniai požymiai, kad vairuotojas buvo neblaivus - kalba nerišli, paraudusios akys, neadekvatus buvo. Vairuotojas sakė, kad alkoholį vartojo dieną prieš. D. B. taip pat neturėjo vairuotojo pažymėjimo (b.l. 24-26).

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27. punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas). Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27. punktas, leidžiantis asmeniui savo iniciatyva kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, nenurodo per kokį laiką asmuo turi kreiptis dėl pakartotinio tyrimo. Tačiau šiuo klausimu Lietuvos A. T. yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Taigi, laikas reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, arba kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje N62-3686/2008, N261-1189/2012). Taigi, sprendžiant transporto priemonės vairuotojo patraukimą administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, būtina nustatyti neblaivumo faktą, o neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo transporto priemonių vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai, patys savaime nepaneigia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis užfiksuotų duomenų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, N261-904/2012; N261-833/2012;N575-2452/2011).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad D. B. neblaivumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0074 (b.l. 4). Byloje esanti patikros sertifikato Nr. 0438278 kopija patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti (b.l. 6). D. B. šiuo alkoholio matuokliu 10.53 val. buvo nustatytas 1.89 prom. girtumas, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis. Kaip nustatyta iš protokolo, D. B. ant jo pasirašė, nenurodė, jog nesutinka su alkotesterio tikrinimo rezultatu, o atvirkščiai, teigė, jog gailisi, nes vakar gėrė (b.l. 1-2). Nors galima teigti, kad D. B. pažeidimo tyrimo metu išreikšdamas gailėjimąsi, jog iš vakaro vartojo alkoholį, taip su padarytu pažeidimu sutiko, tačiau nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo savo noru kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholio kiekio ištyrimo jo kraujyje (b.l. 7). Iš byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1230 nustatyta, kad 2016-11-01 12.20 val. konstatuota, jog D. B. yra blaivus (b.l. 12-13). Specialisto išvadoje konstatuota, kad D. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 14). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekartą savo nutartyse yra konstatavęs, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Be to pažymėtina, kad Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti metodikos (patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505), (toliau-Įsakymas) 2 p. numato, kad Medicininę apžiūrą sudaro bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus įsakymo 16. punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas (išskyrus įsakymo 16. punkte numatytus atvejus). Kaip matyti iš D. B. pateikto medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto Nr. 1230, gydytojas atliko tik bendrą asmens būklės vertinimą, bei alkoholio koncentracijos nustatymą alkotesteriu, biologinės terpės mėginiai (kraujas, šlapimas) nebuvo nepaimti. Išvada apie asmens blaivumą (neblaivumą) remiantis metodikos 11 p. daroma gavus mėginių tyrimo rezultatus iš laboratorijos. Konstatuotina, kad išvada, kad D. B. blaivus padaryta nesilaikant minėta metodika nustatytų reikalavimų. D. B. iškelta versiją, kad jis pūtė į alkotesterį, kurį policijos pareigūnas jam atnešė su jau įdėtu kandikliu, o iš kur atsirado tas kandiklis jis nematė, paneigia liudytojo policijos pareigūno L. P. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog jis sustabdęs D. B. vairuojamą automobilį, pajuto alkoholio kvapą automobilyje, todėl atsinešė alkotesterio prietaisą. Teigė, kad jis pats uždėjo alkotesterio kandiklį, kurį ištraukė iš pakuotės vairuotojo akivaizdoje. Nurodė, kad visada alkotesterio kandiklis yra išsukamas prie vairuotojo, kad nekiltų klausimų. Tai patvirtina, kad policijos pareigūnai savo pareigas atliko tinkamai, nepažeisdami įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog D. B. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu.

Pažeidimai įrodyti: D. B. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, protokolu, alkotesterio išklotine-ataskaita, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, asmens duomenimis (b.l. 1-2, 4-9).

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi įvertinta išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog D. B. 2016 m. lapkričio 1 d., apie 10:30 val., Vilniaus r., kelyje Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai, 10-tame kilometre, vairavo automobilį OPEL ASTRA (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.89 prom. girtumas, patikrinimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 124¹ str. 8 d.

Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869. Nors D. B. padarytas nusižengimas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, pagal ANK yra kriminalizuotas įsigaliojus ANK, todėl vertinant minėtas ATPK nuostatas šiuo konkrečiu atveju, (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos lengvina pažeidėjo teisinę padėtį. Remiantis išdėstytu, D. B. veika neperkvalifikuojama. Už D. B. padarytą nusižengimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį yra griežtesnė, įsigaliojus naujam kodeksui, todėl vertinant minėtas ATPK nuostatas šiuo atveju, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytos sankcijos lengvina pažeidėjo teisinę padėtį. Remiantis išdėstytu, D. B. veika neperkvalifikuojama.

D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. padarė būdamas neblaivus. (ATPK 32 str. 8 d.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, pavojingumą visuomenei, į D. B. asmenybę, į tai, kad yra nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. padarė būdamas neblaivus, todėl jam skirtinos minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos ir ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka, skirtina galutinė nuobauda parenkant sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose.

LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgiant į traukiamo asmens turtinę padėti baudos mokėjimą teismas gali išdėstyti dalimis. Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu, D. B. neprašė baudos išdėstyti dalimis ir nepateikė jokių turtinę padėti pagrindžiančių duomenų. Todėl jam išaiškintina, jog po nutarimo priėmimo turi teisę kreiptis mokesčių administravimo nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. B. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, ir 124¹ straipsnio 8 dalyje ir skirti:

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. – 579 eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal ATPK 124¹ str. 8 d. – įspėjimą;

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. D. B. galutinę baudą skirti 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-92-269/2017 bei pažeidimo identifikavimo numerį ROIK: 16062903220.

Išaiškinti D. B., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.