- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 1-269-1131/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) pardavėja, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: ji 2024 m. gruodžio 17 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (alkotesteriu Alcotest (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tikrinimu 19.01 val. nustatytas 1,85 promilių girtumas, (duomenys neskelbtini) tikrinimu 19.25 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas) vairavo automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Tokiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. S. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad per išeiginę pradėjo vartoti alkoholį, nes norėjo atsipalaiduoti. Alkoholį pradėjo vartoti nuo 10 val., kai atsidarė parduotuvė ėjo šampano nupirkti, tada truputėlį vėliau ėjo nusipirkti (duomenys neskelbtini) ml ,‚(duomenys neskelbtini)“ brendžio. Po poros kartų nuėjimo į parduotuvę pasidarė gėda eiti gatve, nes buvo išgėrusi, todėl nusprendė važiuoti iki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės to paties (duomenys neskelbtini) ml „(duomenys neskelbtini)“ brendžio nusipirkti. Važiuodama išgėrusi iš parduotuvės atsitrenkė į priešpriešais važiuojančią mašiną ir sukėlė eismo įvykį. Jai iki „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo nuvažiuoti maždaug nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) m. Galėjo nueiti, bet nepagalvojo. Ateityje ketina nevartoti alkoholio. Prieš šitą įvykį alkoholio yra vartojusi per šventes. Ji alkoholį vartojo nuo 10 val. iki 18 val. Nesijautė apsvaigusi, todėl sėdo už vairo. Namuose neturi alkotesterio. Ji buvo pamiegojusi ir atsikėlusi jautėsi galinti vairuoti. (Duomenys neskelbtini) metų turi vairuotojo pažymėjimą, per tą laiką nėra neblaivi vairavusi. Augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Dirba pardavėja apie (duomenys neskelbtini) mėnesius. Vaiką reikia vežti pas ortopedą, akių daktarą, nes su viena akim vaikas mato (duomenys neskelbtini) procentų, o su kita (duomenys neskelbtini) procentų, turi nutukimo bėdų. Jos atlyginimas yra minimalus. Tėvas vaikams padeda minimaliai išlaikyti, vaikus taip pat padeda išlaikyti ir vaikų fondas, skirdamas vaiko pinigus. Neturi nekilnojamojo turto. Baudą gali sumokėti dalimis per kažkokį laikotarpį. Gali užsikoduoti arba pati nevartoti alkoholio, psichologo pagalba nereikalinga. Turi 3000 Eur vartojimo paskolą paėmus (duomenys neskelbtini) metams. Paskolą pasiėmė advokato paslaugoms apmokėti kitoje byloje, daugiau kreditų neturi. Automobilis yra jos nuosavybė. Automobilio vertė 500 Eur. Sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Už eismo įvykį nuobaudos administracine tvarka negavo. Dėl jos girtumo ir įvyko eismo įvykis.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji S. S. parodė, kad kaltę dėl jai pareikšto įtarimo ji pripažįsta visiškai. 2024 m. gruodžio 17 d. nuo ryto buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Maždaug nuo 10 val. savo namuose, ji pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Iš pradžių gėrė šampaną. Alkoholį savo namuose vartojo (duomenys neskelbtini). Vėliau, gal po pietų, tikslaus laiko nepasakys, išgėrusi šampaną, ji iš parduotuvės nusipirko brendžio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ml tūrio, (duomenys neskelbtini) proc. stiprumo ir jį (duomenys neskelbtini) namuose išgėrė. Išgėrus minėtą alkoholį, ji ir vėl vakarop, tikslaus laiko nepamena, nuėjo į šalia jos namų esančią parduotuvę „Norfa“ ir iš ten dar nusipirko brendžio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) l, (duomenys neskelbtini) proc. stiprumo, ir parsinešusi alkoholio namo, jį (duomenys neskelbtini) išgėrė. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigusi, tačiau norėjo daugiau alkoholio. Kadangi jau buvo gėda eiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nutarė nuvykti į toliau nuo jos namų esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę nutarė vykti jai priklausančiu automobiliu „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas gyvenamo namo kieme. Suvokė, kad pati automobilio tikrai vairuoti negali, kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau ji vis tiek jį vairavo. Sėdusi į savo automobilį į vairuotojo vietą, ji išvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten nusipirkusi alkoholio, važiavo namo. Tiek į parduotuvę tiek iš jos, automobilyje važiavo viena. Nusipirkus alkoholio ir vykstant link namų, važiuodama (duomenys neskelbtini), ji neprasilenkė su priešais ją važiavusiu automobiliu ir atsitrenkė į jį. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, jai buvo nustatytas girtumas, kurio ji neginčijo. Po eismo įvykio ji jokio alkoholio nevartojo. Jos automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Šį automobilį turi jau apie (duomenys neskelbtini) metus. Už jį tuomet, kiek pamena, mokėjo nuo 850 Eur iki 1000 Eur, tiksliai nepamena. Teisę vairuoti transporto priemones turi jau apie (duomenys neskelbtini) metų. Anksčiau niekuomet nėra automobilio vairavusi būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Dėl to, ką padarė, labai gailisi (b. l. 71-72).
Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamoji, kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamosios gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. paaiškino, kad ji savo automobiliu „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) ketino sukti į dešinę. Netoli sankryžos ji matė, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įsuko raudonos spalvos „Saab“ automobilis. Šis automobilis įsukęs sankryžoje įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į jos vairuojamo automobilio priekinį kairės pusės kampą. Sankryžoje, priekyje jos automobilio stovėjo dar (duomenys neskelbtini) automobilis, kurio vairuotojas suko į kairę, tačiau šio automobilio markės, modelio ir valstybinių numerio ženklų neįsidėmėjo. Po eismo įvykio ji išlipo iš automobilio, „Saab“ vairuotoja sustojo už keliasdešimt metrų nuo jos automobilio ir priėjo prie jos. Kai Saab vairuotoja pradėjo su ja kalbėtis, ji pastebėjo, kad jos kalba nerišli, ji įtarė, kad ši gali būti neblaivi ir iškart paskambino pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Ji vairuotojos paklausė, ar ji nėra vartojusi alkoholio, ši teigė, kad yra blaivi, prašė nekviesti policijos ir siūlė už padarytą žalą jai sumokėti 500 Eur. Ji atsisakė paimti iš jos pinigus ir iškvietė policiją. „Saab“ vairuotoja elgėsi ramiai. Atvykus policijos pareigūnams paaiškėjo, kad į jos automobilį atsitrenkusi vairuotoja neblaivi. Eismo įvykio metu nei ji, nei automobilyje buvęs jos mažametis vaikas nenukentėjo, buvo apgadintas tik jos automobilis. Ji mano, kad dėl eismo įvykio yra kalta „Saab“ automobilio vairuotoja, nes ji važiavo savo eismo juosta, o ši sukdama įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į jos automobilį. „Saab“ automobilyje buvo viena vairuotoja, kitų asmenų nebuvo. Jos automobilyje eismo įvykio metu buvo įjungtas vaizdo registratorius, jo įrašą ji pateiks. Registratoriuje nebuvo persuktas laikas, todėl vaizdo įraše matosi netikslus laikas (b. l. 45-48).
Iš 2024 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. gruodžio 17 d. apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini), automobilio „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja S. S., gim. (duomenys neskelbtini), turinti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jai alkotesteriu nustatytas 1,85 promilių girtumas, išvažiavo į priešpriešinę eismo ir atsitrenkė į priešais, savo eismo juosta važiavusį automobilį „BUICK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą blaivios, turinčios galiojantį vairuotojo pažymėjimą, V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykis registruotas EĮIS Nr. (duomenys neskelbtini), AN registre ROIK: (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Vairuotoja S. S. sulaikyta ir patalpinta į (duomenys neskelbtini) AVPK areštinę (b. l. 5-7).
(Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybiniame pranešime dėl S. S. vairavimo ir pranešime prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta analogiška informacija, kaip 2024 m. gruodžio 17 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 1-4, 13-14).
Įvykio suvestinėje iš PRĮR užfiksuotas V. J. pranešimas apie eismo įvykį (b. l. 8-12).
2024 m. gruodžio 17-18 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A, M. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad iš (duomenys neskelbtini). stebima (duomenys neskelbtini), joje kairėje pusėje, priekiu į (duomenys neskelbtini), yra automobilis „BUICK“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam sugadinta priekinė kairė pusė, toliau, už (duomenys neskelbtini) metrų, aikštelėje, prie namo (duomenys neskelbtini), priekiu į jį, stebimas raudonos spalvos automobilis „Saab 9-3“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam sugadintas priekinis kaires pusės sparnas, priekinio kairės pusės rato apdailos gaubtas, automobilyje, ant keleivio sėdynės yra vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-20).
2024 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad prie namo (duomenys neskelbtini), priekiu į jį yra raudonos spalvos automobilis „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam sugadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinio kairės pusės rato apdailos gaubtas, automobilyje, ant keleivio sėdynės yra vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio ratlankiai (duomenys neskelbtini) su gaubtais, padangos (duomenys neskelbtini), po variklio dangčiu akumuliatorius (duomenys neskelbtini), bagažinės skyriuje depozito buteliai, maistas šunims, užvedimo spynelėje vienas raktelis (b. l. 21-29).
2024 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. B. savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja V. J. pateikė savo automobilio „Buick Encore“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo registratoriaus įrašą. Įrašas atsiųstas į tarnybinį elektroninį paštą ir įkeltas IBPS sistemoje prie protokolo kaip priedas (b. l. 30-32).
2024 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. P.. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas liudytojos V. J. pateiktas vaizdo įrašas iš automobilio registratoriaus. Vaizdo įrašas atidaromas programa „Medijos leistuvas“. Vaizdo įrašo trukmė (duomenys neskelbtini) sekundės. Atidarius vaizdo įrašą, matomas vaizdas ir girdimas garsas. Įrašui prasidėjus, matomas vaizdas filmuojamas iš V. J. automobilio, kuris važiuoja (duomenys neskelbtini) link sankryžos su (duomenys neskelbtini). Automobiliui priartėjus prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), matoma kaip raudonos spalvos automobilis (valst. Nr. nesimato) iš (duomenys neskelbtini) sukasi į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvažiavus į priešpriešinį eismą trenkėsi į toje gatvėje V. J. vairuojamą automobilį. Po smūgio girdimas vaiko šauksmas ir kaip galimai V. J. sako „o dieve mano... o jėzau man mašiną sudaužė“. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 33-35).
Iš 2024 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. S. pirmo patikrinimo alkotesteriu Alcotest (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)metu, t. y. 19.01 val. buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 19.25 val. S. S. nustatytas 1,87 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad jai nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad ji eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali, taip pat stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali. Kaltinamoji neblaivumo nustatymo aktą pasirašė ir su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 36).
2024 m. gruodžio 17 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte nurodyta, kad transporto priemonė „Saab 93“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežama (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).
Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės informacijos ir registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra S. S. (b. l. 38-41).
Iš autotransporto kainų (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ duomenų matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina su PVM yra 1270 Eur (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma (duomenys neskelbtini) alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Saab 9-3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai (duomenys neskelbtini) tikrinimu 19.01 val. nustatytas 1,85 promilių girtumas, (duomenys neskelbtini) tikrinimu 19.25 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas.
Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino S. S. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme S. S. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, sukėlė eismo įvykį, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo automobilį. Tai, jog S. S. vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, PRĮR suvestinės, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės, daiktų apžiūros protokolas ir fotolentelės, savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad S. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: ji 2024 m. gruodžio 17 d., apie 18.40 val., (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (alkotesteriu Alcotest (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tikrinimu 19.01 val. nustatytas 1,85 promilių girtumas, (duomenys neskelbtini) tikrinimu 19.25 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas) vairavo automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). S. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – S. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). S. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. nesusituokusi, Sodros duomenimis dirbanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 88-90), bausta administracine tvarka, baudas sumokėjusi (b. l. 84-87), anksčiau neteista (b. l. 81-83), turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, (duomenys neskelbtini) jų turi sveikatos problemų (b. l. 109-112). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą S. S. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, parenkant jos dydį artimą šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai – 60 MGL, t. y. 3000 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina galutinė 40 MGL, t. y. 2000 Eur dydžio bauda.
S. S. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2024 m. gruodžio 17 d. 19.32 val. iki 2024 m. gruodžio 18 d. 10.55 val. (b. l. 56-62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, (duomenys neskelbtini) laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamosios materialinę padėtį bei tai kad augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, iš kurių (duomenys neskelbtini) turi sveikatos problemų, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvidešimties mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).
S. S. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kai nustatytas 1,85 promilių girtumo laipsnis, jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Be to, S. S., būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę mieste, vakaro metu, ir sukėlė eismo įvykį, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir sau pačiai. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkei kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajai būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) iš jos nepilnamečių vaikų reikalinga vežioti pas gydytojus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 10 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 18 d. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai S. S., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog S. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji S. S. panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM – 1270 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamoji padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo esant neblaivumo požymiams, tai darė mieste, sukeldama eismo įvykį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytoja-savininkė yra pati S. S. (b. l. 38-41). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. S. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad S. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Saab 9-3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos (b. l. 73-80).
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. S. vardu, paliktinas saugoti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantis automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją S. S. yra 83,33 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją S. S., taip pat atsižvelgiant ir į jos turtinę padėtį, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. gruodžio 17 d. 19.32 val. iki 2024 m. gruodžio 18 d. 10.55 val. ((duomenys neskelbtini) dieną), (duomenys neskelbtini) taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. gruodžio 18 d.; apie priimtą sprendimą pranešti VĮ „(duomenys neskelbtini)“;
2) turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.
S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. S. vardu, palikti saugoti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantį automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 20 (dvidešimties) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie (duomenys neskelbtini) finansų ministerijos, gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 65 straipsniais, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus (duomenys neskelbtini).