Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1667-262/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-07
Bylos Nr.
2A-1667-262/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12801-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
Atsakovas
S. B.
Ieškovas
V. B.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1667-262/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12801-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.15; 121.18.; 121.21.;125.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus,

sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei,dalyvaujant atsakovui S. B.,vertėjai Oksanai Jakšto,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui S. B., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui formos pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti išlaikymo formą ir dydį ir iš S. B. sūnaus T. B. naudai, priteisti konkrečią pinigų sumą, t.y. 5600 Lt; priteisti iš S. B. ieškovės naudai už išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-01-01, t.y. 3750 Lt. Santuokoje šalys susilaukė dviejų sūnų, iš kurių sūnus T. B. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimu šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio sūnaus T. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. B., o iš tėvo S. B. priteistas išlaikymas po 125 Lt iki šis sulauks pilnametystės (b.l. 4-5). Ieškovė nurodo, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo, nuo 2008 metų sausio mėnesio lėšų sūnaus išlaikymui neperveda. Sūnus Timūr mokosi Vilniaus geležinkelio technikos ir verslo mokykloje, sūnaus vien minimalių poreikių patenkinimui būtina skirti per mėnesį 800 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas S. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad dėl sumažėjusių pajamų išlaikymo nuo 2008 metų mokėjimą nutraukė, sutiko, kad iš jo būtų priteistas 3750 Lt išlaikymo įsiskolinimas, išdėstant įsiskolinimo mokėjimą vieneriems metams po 312,50 Lt lygiomis dalimis. Sumokėti nepilnamečiui sūnui Timūrui 5600 Lt išlaikymą konkrečia pinigų sumą atsakovas negali, nes neturi tam piniginių lėšų. Atsakovas turi fitneso trenerio kvalifikaciją, tačiau yra bedarbis, gyvena Vokietijoje iš jam mokamų socialinių pašalpų (b.l. 31-32).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad iš atsakovo S. B. priteistas 125 Lt išlaikymas sūnui yra nepakankamas ir neužtikrina net būtinų kasdieninių nepilnamečio poreikių patenkinimo, o taip pat neatitinka suformuotos teismų praktikos išlaikymo priteisimo bylose (b.l. 17-18).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-01408-55/2005 iš S. B. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui T. B. (duomenys neskelbtini) dalyje ir priteisė iš S. B. nepilnamečiui sūnui T. B. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2010-07-21, kol sūnus sulauks pilnametystės, o taip pat 3750 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei motinai V. B., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l. 69-70).

Teismas konstatavo, kad S. B. santaupų ir turto neturi, todėl išlaikymo prievolę savo sūnui T. B. gali vykdyti tik periodinėmis išmokomis. Tai, kad atsakovas S. B. išvyko gyventi į Vokietiją ir gyvena iš jam mokamų valstybės socialinių pašalpų, negali būti pasiteisinimu tam, kad mažinti išlaikymo dydį vaikui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-01408-55/2005 (b.l. 72-73). Nurodo, kad gyvena Vokietijoje, yra iš dalies neįgalus, paskirtos išmokos pragyvenimo lėšoms užtikrinti sudaro 727,53 EUR per mėnesį. Atsakovas teigia, kad esant neįgalumui bei tokiai turtinei padėčiai, teismo sprendimas turi būti panaikintas ir paliktas galioti 2005-03-08 sprendimas, nes prievolę tinkamai vykdyti trukdo objektyvios priežastys, o įstatymas įpareigoja atsižvelgti ir į turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-13 sprendimą bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 81-82). Nurodo, kad 125 Lt suma vaiko išlaikymui yra neadekvati gyvenimo sąlygoms ir ūgtelėjusio vaiko poreikiams. Savo prievolės, išlaikyti sūnų iki jam sukaks 18 metų nevykdymą, apeliantas grindžia turimu neįgalumu, tačiau jis turi fitneso trenerio kvalifikaciją, bet nedirba ir darbo neieško. Ieškovė pažymi, kad gaudamas socialines išmokas Vokietijoje, atsakovas reguliariai dalyvauja tarptautinėse varžybose, kurios reikalauja turėti atitinkamas pinigines lėšas, susimokėti kelionės bei kitas varžybų metu patiriamas išlaidas, todėl apelianto pateikti argumentai dėl nepakankamo piniginių lėšų turėjimo turi būti atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Nors bylos dėl šeimos santykių priskiriamos kategorijai bylų, kuriose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 str., 320 str. 2 d.), šios kategorijos bylose apeliacinės instancijos teismas gali peržengti skundo ribas taip pat tik tuo atveju, kai reikia ginti viešąjį interesą. Viešojo intereso gynimas šeimos santykių bylose susijęs su nepilnamečių vaikų teisių bei interesų apsauga, todėl pagrindu peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribas galėtų būti aplinkybės, susijusios su būtinumu apginti vaikų teises. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu peržengti pateikto apeliacinio skundo ribas dėl poreikio ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, jo neperžengdama.

LR CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius, konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog tokio išlaikymo teikti negali dėl savo sunkios turtinės padėties: nustatytas 30 proc. negalios laipsnis, paskirtos išmokos kas mėnesį sudaro 727,53 EUR. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kadangi atsakovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės negali dirbti ar susirasti papildomo darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo išvykimas gyventi į Vokietiją, gyvenimas iš jam mokamų valstybės socialinių pašalpų, negali būti pateisinimu tam, kad mažinti išlaikymo dydį vaikui. Juo labiau, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.

LR CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, iš atsakovo priteisė sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaikymas gali patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, o mažesnis išlaikymo dydis tam būtų nepakankamas ir šių poreikių neužtikrintų, dėl to jo mažinti dar labiau nėra pagrindo ir tai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas sutinka su ieškiniu dėl susidariusio 3750 Lt įsiskolinimo priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai taikė teisės normas dėl susidariusio įsiskolinimo išdėstymo negalimumo. Pagal LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra vykdytini skubiai, o skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą išdėstyti negalima (LR CPK 284 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti 3750 Lt įsiskolinimo mokėjimą vieneriems metams lygiomis dalimis.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo S. B. valstybei priteistina 8,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. B. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,80 Lt (aštuonis litus 80 cnt.) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus