- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-1348-66-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- P. M.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006-11-22 nuosprendžiu pagal LR BK 153 str., 149 str. 4 d., 63 str. laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str., paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003-05-13 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams ir 4 MGL bauda.
Bausmės vykdymo pradžia – 2006-02-07, bausmės vykdymo pabaiga – 2013-02-07.
Nuteistasis P. M. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2010-10-07.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimą dėl nuteistojo P. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi teikimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis P. M. yra laikomas paprastosios grupės sąlygomis ir yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir yra formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį. Nusikaltimas padarytas prieš šeimos narius, yra labai latentiškas, vaikai, prieš kuriuos padaryti nusikaltimai, šiuo metu dar yra priklausomi nuo šeimos narių materialiai ir pakankamai maži savo teisėms apginti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad P. M. negali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nes šiuo metu nėra pasiekti bausmės tikslai ir nėra galimybės jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. M. skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, elgesys įvertintas teigiamai, nepriekaištingai; jis darbą atlieka sąžiningai ir stropiai, yra skatintas, šiuo metu nuobaudų neturi, palaiko glaudžius tvirtus ryšius su šeima ir artimaisiais. Labai gailisi už darytą nusikaltimą, yra atsiprašęs nukentėjusiųjų, skirtas pinigines baudas susimokėjęs. Nori sugrįžti į visuomenę, į savo šeimą. Teismas į tai nė kiek neatsižvelgė ir nesuteikė jam šanso sugrįžti į visuomenę. Nurodo, kad atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę grįš ne kur nors kitur, bet tik į savo šeimą, su kuria palaiko stiprius ryšius, kuriai jis yra reikalingas, kuri jo laukia, nepraleidžia nė vieno paskirto pasimatymo. Net ir pasibaigus bausmės atlikimo terminui, jo šeimos vaikų amžius būtų nuo 8 iki 19 metų ir dar priklausomi materialiai.
Nuteistasis skundu prašo suteikti šansą, kad galėtų grįžęs susirasti darbą ir visapusiškai rūpintis savo šeima, adaptuotis ir būti naudingam visuomenei. Jis pasižada laikytis visų teismo paskirtų įsipareigojimų, daugiau nebedaryti nusikaltimų, laikytis etikos normų.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. M. skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymas palieka spręsti teismui, ar nuteistuosius įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės.
BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jeigu jis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Teismas, spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kitas aplinkybes.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis atmesti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimą dėl P. M. lygtinio paleidimo iš pataisos namų yra pagrįsta. Priimdamas tokį sprendimą teismas visapusiškai įvertino reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikime nurodyta, kad P. M. bausmės atlikimo metu du kartus baustas ir vieną kartą skatintas. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Nuteistasis yra ramus, tvarkingas, su įstaigos darbuotojais mandagus, taktiškas, noriai, pakankamai atvirai bendrauja. Su artimaisiais socialiniai ryšiai tvirti, lankomas artimųjų (b.l. 2).
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo charakteristikoje nurodyta, kad P. M. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Įgijo vidurinį išsilavinimą bei traktorininko – mechaniko specialybę. Su būrio nuteistaisiais nekonfliktuoja. Kriminalinių subkultūrų nesilaiko. Nuteistojo nuostata aplinkinių atžvilgu kritiška. Turi organizacinių sugebėjimų. Buityje tvarkingas. Pokalbiuose su administracijos darbuotojais mandagus, taktiškas, bendrauja noriai, pakankamai atvirai. Su artimaisiais socialiniai ryšiai tvirti. Lankomas žmonos, tėvų ir uošvių pasimatymų metu. Skambina jiems telefonu, susirašo laiškais. Išleistas į laisvę gyventų kartu su savo žmona ir vaikais. Praeityje vieną kartą teistas. 2008-07-04 už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį skatintas padėka. 2009-04-27 baustas už tai, kad 2009-04-23 kratos metu asmeniniuose daiktuose buvo rastos dvi kompaktinės plokštelės su pornografinio pobūdžio turiniu. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija netarpininkavo dėl nuteistojo P. M. lygtinio paleidimo (b.l. 3).
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinės tarnybos charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis P. M. nelinkęs gailėtis dėl praeities, į ateitį žiūri pozityviai, optimistiškai. Nesėkmes vertina kaip pamokas. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos neigia, apie bylą kalba nenoriai, gynybiškai. Ryškesnių asmenybinių pokyčių per įkalinimo laikotarpį nuteistasis neišgyveno (b.l. 4).
Taigi nuteistasis P. M. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė. P. M. nuteistas už nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą prieš savo mažamečius vaikus. Atlikdamas bausmę du kartus baustas ir vieną kartą skatintas. Nors P. M. paskirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, kaip matyti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo charakteristikos, P. M. 2009-04-27 buvo baustas už tai, kad 2009-04-23 kratos metu asmeniniuose daiktuose buvo rastos dvi kompaktinės plokštelės su pornografinio pobūdžio turiniu. Tai rodo, jog P. M., būdamas nuteistas už mažamečio asmens tvirkinimą bei mažamečio išžaginimą, ir už tai atlikdamas bausmę, nėra linkęs pasitaisyti ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, moralės normų ir vidaus tvarkos taisyklių. Nors nuteistasis ir palaiko glaudžius ryšius su savo šeimos nariais, nuolat lankomas, tačiau Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija netarpininkavo dėl nuteistojo P. M. lygtinio paleidimo.
Kolegija sprendžia, kad pataisos įstaigos nuomonė dėl nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės yra labai svarbi, nes būtent pataisos įstaigos administracija gali objektyviai charakterizuoti nuteistąjį, kadangi būtent pataisos įstaigos darbuotojai kontroliuoja ir stebi nuteistojo elgesį jo bausmės atlikimo laikotarpiu.
Taigi, nors nuteistasis ir atlikęs daugiau kaip 2/3 jam paskirtos bausmės, tačiau, kolegijos nuomone, nuteistasis P. M. nėra padaręs teigiamų išvadų, jis yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles. Nors jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, jis, atlikdamas bausmę, du kartus buvo baustas už pataisos įstaigos tvarkos pažeidimus, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis gali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės, o prižiūrimas.
Nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju faktiškai yra BVK 157 str. 3 d. 3 p. numatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus visas aplinkybes.
Taigi kolegija, svarstydama P. M. lygtinio paleidimo galimybę iš laisvės atėmimo vietos, atsižvelgia nuteistojo asmenybę: jis nuteistas už nusikaltimus, padarytus prieš mažamečius jo šeimos narius, atlikdamas bausmę, jis buvo baustas už pornografinio pobūdžio turinio kompaktinių plokštelių laikymą, kas rodo, jog nuteistasis P. M. negali būti charakterizuojamas teigiamai, nes teigiamų išvadų nepadarė. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis labai gailisi už darytą nusikaltimą, yra atsiprašęs nukentėjusiųjų, skirtas pinigines baudas susimokėjo, tačiau, kaip matyti tiek iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo socialinės reabilitacijos skyriaus charakteristikos, tiek ir psichologinės tarnybos charakteristikos, nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos neigia. Todėl kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, kadangi savo kaltę dėl jų padarymo visą laiką neigė. Kolegija pažymi, kad tyčinių nusikaltimų padarymas dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą, kolegijos nuomone, negalima.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti teikimą, įvertino visų aplinkybių bei sąlygų, sudarančių lygtinio paleidimo materialų pagrindą, kontekste, o ne atskirai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, tik įvertinęs byloje esančių duomenų, sudarančius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindus, visumą, o ne atlikęs atskirų aplinkybių vertinimą, pagrįstai konstatavo, kad nuteistąjį P. M. negalima toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, nes ryškesnių jo asmenybės pokyčių per bausmės atlikimo laikotarpį nenustatyta. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo atsižvelgęs ir į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš šeimos narius, yra labai latentiškas, vaikai, prieš kuriuos padaryti nusikaltimai, šiuo metu yra priklausomi nuo šeimos narių materialiai ir pakankamai maži savo teisėms apginti.
Kolegija sprendžia, kad nuteistojo skunde išdėstyti argumentai, kad jis palaiko glaudžius ryšius su šeimos nariais, nori sugrįžti į visuomenę, surasti darbą, rūpintis savo šeima, nelaikytini pakankamai pagrįstais, kad būtų pagrindas šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos namų.
Nuteistasis P. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog jis šiuo metu negali būti lygtinai paleistas dėl tos priežasties, kad nusikaltimas padarytas prieš šeimos narius, yra labai latentiškas, vaikai, prieš kuriuos padaryti nusikaltimai, šiuo metu dar yra priklausomi nuo šeimos narių materialiai ir pakankamai maži savo teisėms apginti. Kolegija sprendžia, kad nuteistojo skundo argumentai, jog net ir pasibaigus bausmės atlikimo terminui, jo šeimos vaikų amžius būtų nuo 8 iki 19 metų ir dar priklausomi materialiai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis jau įsisąmonino jam paskirtos bausmės reikšmingumą, šiuo metu jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, grįžti į savo šeimą. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimai padaryti jo šeimos narių atžvilgiu, į jo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, į atliktos laisvės atėmimo bausmės dydį, nuteistąjį šiuo metu nėra pagrindo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes šiuo metu dar nėra pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str.
Išdėstytų aplinkybių kontekste nėra kolegijai pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis P. M. iš tiesų yra įvertinęs savo praeitį, nes iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo charakteristikos matyti, kad jis nėra prisipažinęs dėl padarytų nusikaltimų, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis yra padaręs reikiamas išvadas bei pasiruošęs savo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Tokiu būdu nuteistojo P. M. skundas negali būti tenkinamas, jo skundo argumentai, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo P. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.