Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-10-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-19742-1107/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-01
Bylos Nr.
e2YT-19742-1107/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11904-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Lukauskaitė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Skaidrė Varapnickaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-19742-1107/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11904-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 1 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovei advokato padėjėjai Skaidrei Varapnickaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po tėvo V. K. mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. K.. Pareiškėjas tėvo mirties dieną buvo vienintelis jo vaikas. Palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir todėl per 3 mėnesių laikotarpį nuo palikėjo mirties nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. 2019 m. gegužės 27 d. notarė R. P. informavo pareiškėją, kad jo tėvo vardu yra žemės sklypas. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos regioninį Valstybės archyvo Tauragės filialą ir jis buvo informuotas apie 1998 m. gegužės 13 d. velionio sudarytą testamentą. 2019 m. birželio 12 d. Klaipėdos regioninio Valstybės archyvo Tauragės filialo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. K. testamentas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės Seredžiaus seniūno 1998 m. gegužės 13 d. registro Nr. 76, yra nepakeistas ir nepanaikintas. Testamente padarytas patvarkymas, jog visą turtą, kuris velioniui mirties dieną priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, <...> paliekamas K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vienintelis palikėjo turto testamentinis įpėdinis – sūnus, kitų testamentinių įpėdinių nėra. 2019 m. birželio 28 d. Testamentų registro išrašo duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų ar pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikėjo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjas į teismą kreipiasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, nes jam reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuris suteiktų teisę disponuoti paveldėtu turtu. Neteismine tvarka tokių dokumentų negali gauti, nes jie išduodami tik teismui nustačius šį faktą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad V. K. yra jo tėvas, daugiau jokių įpėdinių nėra. Po tėvo mirties jis pradėjo valdyti ir naudoti tėvui nuosavybės teise priklausančius buities ir namų apyvokos reikmenis, nuotraukas, daiktus, dokumentus ir pan. Sužinojo, kad likusį turtą sudaro žemės sklypas ir nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Turėjo du brolius, kurie yra žuvę. Broliai vaikų neturėjo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Skaidrė Varapnickaitė paaiškino, kad palikėjas buvo sudaręs keletą testamentų, bet visais jais palikėjas turtą palikdavo tik vieninteliam savo sūnui A. K., todėl mano, kad ir 2004 metais panaikintu testamentu jo turtas buvo paliktas taip pat sūnui A. K..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (b. l. 23-25) nurodė, kad prašomam nustatyti juridiniam faktui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 50) nurodė, jog prieštaravimų nereiškia ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Kaip matyti iš elektroninėje byloje pateiktų dokumentų – gimimo įrašo (b. l. 6), mirties liudijimo (b. l. 3), Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (b. l. 7) pareiškėjas A. K. yra V. K., mirusio (duomenys neskelbtini) ir E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus.

Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašas (b. l. 13-14) patvirtina, jog Testamentų registre buvo įregistruotas 2004 m. gegužės 3 d. V. K. sudarytas testamentas, kuris buvo testatoriaus pareiškimu panaikintas 2004 m. gruodžio 9 d., kitų V. K. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra įregistruota.

2019 m. birželio 12 d. Klaipėdos regioninio Valstybės archyvo Tauragės filialo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. K. testamentas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės Seredžiaus seniūno 1998 m. gegužės 13 d. registro Nr. 76, yra nepakeistas ir nepanaikintas (b. l. 4). 1998 m. gegužės 13 d. Testamentas patvirtina, kad V. K., miręs (duomenys neskelbtini), visą savo turtą paliko savo sūnui A. K. (pareiškėjui) (b. l. 5).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 8), Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas (b. l. 9) patvirtina, jog V. K. vardu buvo įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimo pagrindas: 1996 m. lapkričio 8 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. 05-5444 (b. l. 10, 11). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvui V. K., mirusiam (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. lapkričio 8 d., šį turimą turtą 1998 m. gegužės 13 d. testamentu V. K. paliko sūnui A. K..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog pareiškėjas, kaip V. K. sūnus, yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą po palikėjo (tėvo) mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys įrodymai, pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas iš karto po savo tėvo mirties priėmė mirusiojo palikimą. Pareiškėjas per palikimui priimti nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau rūpinosi palikėjo likusiu turtu – sutvarkė tėvo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, elgdamasis su jais kaip šio turto savininkas, savo nuožiūra, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikėjos mirties. Mirusiojo V. K. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais pareiškėjas išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po V. K. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą.

Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra įrodytas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš pareiškėjo nepriteisia (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti po mirties likusį turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Lukauskaitė