Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, susipažinusi su pareiškėjo K. G. skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas K. G. skundas dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodo, jog prokurorė D. K. jį įžeidė, pažemino jo garbę ir orumą, nes prieštaravo jo lygtiniam paleidimui, motyvuodama tuo, kad jis darys naujus nusikaltimus, yra pavojingas visuomenei.

Atsisakytina skundą priimti.

ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p. numato, kad pareiškėjas, paduodamas skundą (prašymą) teismui, raštu suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą. Gavęs skundą (prašymą), teisėjas, atsižvelgiant į materialinio teisinio reikalavimo turinį, į tai, kokią pažeistą teisę ir kokiais būdais prašo apginti pareiškėjas, į ką šį materialinį teisinį reikalavimą jis nukreipia, sprendžia bylos teismingumo klausimą.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš prokurorės veiksmų (pasakytų motyvų pažeminant jo garbę ir orumą), prieštaraujant dėl jo lygtinio atleidimo nuo bausmės.

Žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 str. 6 p.). Tai civilinės teisės institutas, ir, bendrąja prasme, ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Išimtis iš šios bendros taisyklės yra tuomet, kai žala padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje (CK 6.271 str.). Tuomet ginčas yra priskirtinas administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Teisė ginti asmens garbę ir orumą įtvirtinta Civilinio kodekso 2.24 straipsnyje. Tai yra civilinio pažeidimo rūšis ir bylos dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose. Be to, nuosprendžių pateikimas vykdyti ir jų vykdymo kontrolė yra viena iš teritorinių prokuratūrų veiklos funkcijų, ir tai yra procesinė prokurorų veikla reglamentuojama Baudžiamojo proceso kodekso normomis, o ne viešojo administravimo veikla Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d. prasme (Prokuratūros įstatymo 9 str., BPK 362 str. 2 d.). Pažymėtina, kad analogišką praktiką ginčuose dėl žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo įžeidimo formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2006 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-20/2006; 2010 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4332/2010). Dėl panašių bylų priskyrimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams yra pasisakiusi ir Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis byloje O. P. v. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra).

Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes ir dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjui siūlytina kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į bausmės atlikimo vietos apylinkės teismą (Vilkaviškio rajono apylinkės teismą), Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesesas (ABTĮ 37 str. 3 d.).

Kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą ieškinys turi atitikti Civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje nurodytus procesinių dokumentų formai ir turiniui bei 135 straipsnyje nurodytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Ieškinyje, be kitų jam keliamų reikalavimų, turi būti aiškiai nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas; CPK 135 str. 1 d. 2 p.) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas; CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens („Teismų praktika“ Nr. 14, p. 154).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo K. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip nepriskirtą Kauno apygardos administraciniam teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruoju skundu per Kauno apygardos administracinį teismą.