- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- T-XX-77-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Stasys Gudynas, Gintaras Kryževičius, Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- D. A., G. N.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų D. A. ir G. N. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo įvykdyti įsakymą rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją įvykdyti Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr.01-1783.
Pareiškėjai nurodė, kad jie siekia nupirkti iš valstybės namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas G. N. ir Z. Š. 1994 metais kreipėsi į Kauno apskrities valdytoją dėl minėto sklypo išpirkimo. G. N. ir Z. Š. už atitinkamas sklypo dalis sumokėjo investiciniais čekiais, o Kauno apskrities valdytojas 1996 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.01-1783 leido šiems asmenims pirkti atitinkamas sklypo dalis bei įpareigojo juos su Kauno apskrities valdytojo administracija sudaryti pirkimo - pardavimo sutartis ir per tris mėnesius jas įregistruoti valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Tačiau iki šiol dėl atsakovo neveikimo pirkimo - pardavimo sutartys nėra pasirašytos. Pareiškėjai nurodė, kad dėl minėto sklypo ribų bei servituto nustatymo buvo kilęs ginčas su kaimyninio žemės sklypo naudotoju ir šis ginčas buvo galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartimi. Atsakovas savo atsisakymą sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis anksčiau motyvuodavo minėto ginčo su kaimyninio sklypo naudotoju iškilimu, tačiau ir išsprendus šį ginčą, atsakovas vis tiek pirkimo - pardavimo sutarčių nesudaro. Atsakovas 2006 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo plano parengimo, tačiau toks planas jau buvo parengtas 1995 metais. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Z. Š. 2003 metais mirė, o jos turto paveldėtojai teisę į žemės sklypo dalį perleido pareiškėjai D. A..
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad nors šiuo atveju atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, tačiau tarp jo ir pareiškėjų atsiradę santykiai yra civilinio pobūdžio, todėl šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme, o ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymu. Pareiškėjai siekia nuosavybėn įsigyti jų naudojamą namų valdos sklypą ir, jų teigimu, jie už šį sklypą atsakovui jau yra sumokėję. Kauno apskrities valdytojo 1996 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.01-1783 yra leista minėtą sklypą pirkti bei nurodyta sudaryti atitinkamas pirkimo - pardavimo sutartis. Pareiškėjų teigimu, kliūčių sudaryti pirkimo - pardavimo sutartis nėra, o atsakovas nepagrįstai šių sutarčių nesudaro. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog aptariamas ginčas iš esmės yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai).
Tai, jog atsakovas šioje byloje yra valstybės institucija, bylos rūšiniam teismingumui įtakos neturi. Pareiškėjų skundas yra susijęs su atsakovo, kaip civilinių teisinių santykių dalyvio, veikla, bet ne su viešojo administravimo veikla. Grynai administracinio pobūdžio klausimų, kuriuos būtų galima pripažinti pagrindiniais ginčo klausimais, nagrinėjamu atveju nekeliama.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjų D. A. ir G. N. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo įvykdyti įsakymą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo