Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, dalyvaujant J. K., Institucijos atstovei S. Č., išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjos) J. K. skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, Institucija) kontrolierius J. K. 2010-11-27 surašė ATP protokolą Nr. 1310453-5 už tai, kad ši 2010-11-27, 17.56 val., važiavo autobuso Nr. 710 maršrutu Nr. 48 tarp stotelių ,,Vaikų kaimas“ – ,,Siesikų“, nepažymėjusi vienkartinio bilieto (pateikto bilieto Nr. 026731, kaina 2,50 Lt), taip pažeisdama Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau - Taisyklės) 33.1 punkto reikalavimus (b.l.11).

Paaiškina, kad 2010 m. lapkričio 27 d., šeštadienį, apie 17 val. 40 min., ji Kaimelio stotelėje įlipo į 48-jo maršruto autobusą, vykstantį į Šeškinę. Kadangi nuolatinio autobuso bilieto ji neturi (vairuoja automobilį), įlipusi ji iškart padavė vairuotojui 10,00 Lt kupiūrą ir nusipirko 2,50 Lt kainuojantį vienkartinį bilietą. Kadangi vairuotojas pareiškėjai grąžą atidavė monetomis po 1,00 Lt, kurias jie dar kartą abu perskaičiavo, jis pakankamai gerai įsidėmėjo pareiškėją. Šeštadienio vakarą autobuse buvo nedaug žmonių, tad, vairuotojui aiškiai matant, pareiškėja pasižymėjo įsigytą bilietą. Komposteris, nors ir spaudėsi lengvai, tačiau išmušė tik vieną žymenį - vieną skylutę. Pareiškėjos teigimu, jai, kaip nuolat nevažinėjančiai autobusais, pagrįstai negalėjo būti žinoma, kiek tiksliai žymenų turėjo atsirasti, ar žymėti bilietą nuo tada, kai įlipti tapo leidžiama tik per priekines duris, yra privaloma, nes, remiantis Druskininkų miesto (iš kurio ji kilusi ir iki 2003 m. jame gyvenusi) autobusų parko 2001-2003 metų viešojo transporto politikos praktika, bilieto iš autobuso vairuotojo įsigijimas savaime reiškė, kad vairuojas kontrolę atliko, ir žymėti nebuvo reikalaujama. Autobuse, prie vairuotojo sėdimos vietos, buvo užrašas „Vairuotojas - kontrolierius". Pareiškėja įsigijo vienkartinį bilietą, pasižymėjo ir nuėjo atsisėsti į autobuso galą - tiesiai priešais galines autobuso duris. Maždaug ties autobuso viduriu ji susitiko pažįstamą merginą - A. M.. Autobusu pareiškėja važiavo į Šeškinę švęsti draugės gimtadienio. J. K. ketino išlipti galinėje, t.y. Musninkų stotelėje. Autobusui sustojus Siesikų stotelėje (važiuojant link Akropolio), į autobusą įlipo 3 kontrolieriai. Dar du stovėjo lauke. Patikrinus J. K. bilietą, kontrolieriams pasirodė, kad jis netinkamai pažymėtas, ir pareiškėją išsivedė į savo raudoną autobusiuką. Po ilgų įtikinėjimų ir parodymų, kad J. K. pirko bilietą, parodžius gautą grąžą, kontrolieriai pareiškė, kad bilietą J. K. gal ir pirko, bet „vairuotojo parodymai negalioja". Taigi, pareiškėjos prašomi, kontrolieriai atsisakė pasiteirauti vairuotojo apie bilieto žymėjimą ir pirkimą, kuris tikrai matė ir tikrai įsidėmėjo pareiškėją, nes ji ilgai užtruko prie jo (apie dvi stoteles), be to, autobuse buvo labai mažai žmonių. Autobuse sėdintys žmonės irgi puolė ginti pareiškėją, aiškindami, kad matė, kaip ji žymėjo talonėlį, tačiau kontrolieriai jų nei patikrino, nei jais patikėjo. Raudoname kontrolierių autobusiuke kontrolierė J. J. tylėdama išrašė protokolą ir pareiškėjos neketino klausytis, o jai įteiktame ATP protokole pažymėjo „atsisakė rašyti paaiškinimą". Kadangi pareiškėja nebuvo susidūrusi su panašiais atvejais, ji nežinojo, kad turi teisę pasiaiškinti raštu - jai tai nebuvo paaiškinta, o tariamas jos „atsisakymas", įrašytas tam, kad jos atžvilgiu pritaikyti 80,00 Lt baudą pagal ATPK 142 str. 4 dalį, nes visiškai neaišku, ne tik kokių faktinių aplinkybių pagrindu jai pritaikyta ATPK 142 str. 4 dalis, bet ir kodėl paskirta 80,00 Lt dydžio bauda, kai sankcijoje ji varijuoja nuo 60,00 iki 100,00 Lt, o pareiškėja su kontrolieriais nesiginčijo, tik bandė paaiškinti tiesą. Pareiškėjos teigimu, ATPK numatyta, kad bauda skiriama už keleivio važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, tačiau ATPK nereglamentuoja ir imperatyviai nenurodo, kad bilieto pažymėjimas taip, kad nesimato visų kontrolierių pageidaujamų ir komposterio galimų išmušti žymenų, yra prilyginamas keleivio važiavimui be bilieto. Tuo atveju, kai netinkamai išsiaiškinamos ir nustatomos faktinės aplinkybės, arba kai tokios aplinkybės apskritai nesiaiškinamos, negali būti teisėtai, teisingai, pagrįstai ir proporcingai pritaikomos teisės normos ir jose įtvirtintos teisinės sankcijos.

Be to, ATPK 30 str. 2 dalis numato, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau protokolą surašiusi pareigūnė į tai nesigilino.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31- 32 str. Kadangi jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, pareiškėjai maksimali bauda negalėjo būti skiriama. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis arba kai kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju jokios objektyviai kilusios žalos negalėjo atsirasti, nes antrą kartą panaudoti to paties bilieto, turinčio žymą, pareiškėja negalėtų. Jai nebuvo suteikta teisė komposteriu atžymėti likusias keturias žymas, kas reikštų teisės pažeidimo pašalinimą. Pareiškėjos teigimu, jos apskritai nebuvo klausomasi, jos atžvilgiu automatiškai buvo pritaikyta įstatymų nereglamentuojama nesąžiningo keleivio prezumpcija. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai išduotame protokolo egzemplioriuje nėra jos parašų ar įrašo „atsisakau" arba „nesutinku" nei protokolo skiltyje „Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimas", nei parašo ties esminiu asmens teisių garantijas į teisminę gynybą užtikrinančiu teiginiu, jog „su protokolu esu supažindinta, man išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str." Pareiškėjos teigimu, ji ne tik buvo neteisėtai nubausta, bet buvo pažeistas ATPK 7 str. ATP protokolą surašiusi pareigūnė apskritai nebuvo autobuse ar stotelėje - ją pareiškėja pamatė tik įlipusi į raudoną autobusiuką, kuriame kontrolierė jos nieko neklausinėjo, tik liepė pasirašyti. Surašius protokolą, nežinia iš kur atsirado „liudininko" R. A. parašas. Kas yra šis asmuo, pareiškėjai nėra žinoma, ji nematė, kada jis pasirašė. Pasirašęs asmuo tikrai negalėjo būti keleivis, nes visi aplink buvę keleiviai gynė ją ir teisino, sakydami, kad ji žymėjo bilietą, be to, iš autobuso kartu su pareiškėja neišlipo nė vienas keleivis. Surašant ATP protokolą, vienas iš kontrolierių sėdėjo ant galinės sėdynės, tad jis pasirašyti taip pat negalėjo. Daugiau keleivių tame autobuse patikrinti nebuvo, todėl pareigūnai net negalėjo palyginti, kaip žymenys atsispaudę pas kitus keleivius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos manymu, buvo pažeistos ATPK 260 str. nuostatos, numatančios, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, turi būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas. Pareiškėjos teigimu, jos paaiškinimų ne tik nėra protokole, bet jie niekam ir nebuvo įdomūs. ATPK taip pat reikalauja, kad protokolą pasirašytų jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kontrolieriai pareiškėjai nurodė pasirašyti kažkokiuose kituose dokumentuose, o ant jai perduoto protokolo egzemplioriaus jos parašo nėra. Pareiškėjai nebuvo užtikrinta ATPK garantuojama teisė pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Remiantis ATPK 260 str., surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str., ir tai pražymima protokole, tačiau tai taip pat nebuvo atlikta.

J. K. nustebino ir tai, kad, autobuse užtikus paauglį be bilieto, jam buvo pasiūlyta nusipirkti bilietą, nors ATPK 142 str. 2 dalyje numatyta, kad vaikų nuo septynerių iki keturiolikos metų vežimas be bilieto arba vaikų nuo keturiolikos iki šešiolikos metų važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litų. Paprašius paaiškinti, kodėl jis nebaudžiamas, kontrolierė J. J. paaiškino: ,,jis - vaikas, su jais nieko negalima daryt". Pareiškėjos teigimu, įstatymo normai nurodant, jog atsakomybė už paauglių važiavimą be bilieto kyla jų tėvams ar globėjams, toks kontrolierių, kaip valdingus įgalinimus turinčių pareigūnų, neveikimas negali būti pateisinamas, kaip neatitinkantis ATPK 6 str. nuostatų, kuris įtvirtina teisės pažeidimų prevencijos pirmenybę prieš faktinį baudžiamumą. Šiuo atveju pirmenybė pareiškėjos atžvilgiu buvo suteikta praktiniam baudžiamumui, bet ne faktinių aplinkybių aiškinimuisi, tad buvo pažeista pareiškėjos teisė į tinkamą, objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą, teisė būti išklausytai, teisė žinoti savo teises ir pareigas po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tame tarpe ir teisę į tinkamą apskundimą instancine tvarka, kaip tai numato ATPK 272 str., taip pat nebuvo laikytasi lygiateisiškumo principo, vadovautasi diskriminaciniais metodais, kai mažesnę baudą turintis sumokėti paauglys paleidžiamas, o suaugęs žmogus, nors ir priešingai nei paauglys, turintis bilietą, yra nubaudžiamas, ir netgi ne minimalia bauda.

Pareiškėjos reputacija yra gera, ji teigiamai vertinama kolegų, turi aukštąjį teisės bakalauro ir teisės magistro išsilavinimą, dėsto Mykolo Romerio universiteto bakalauro dieninių teisės ir valdymo studijų antro kurso studentams civilinės teisės bendrąją dalį, dirba su kolegomis įsteigtoje teisinių paslaugų įmonėje teisininke, todėl neturi ir neturėjo jokios būtinybės sutaupyti 2,00 Lt ir taip apgauti valstybę. Paprastai ji važinėja automobiliu, o tą šeštadienį važiavo autobusu vien todėl, kad, gimtadienyje išgėrus alkoholio, su automobiliu grįžti atgal nebeturėtų teisės. Mano, kad bet koks baustumas gali būti objektyvi kliūtis kilti karjeros laiptais, daryti neigiamos įtakos jos reputacijai ir klientų pasitikėjimui.

Be to, kadangi buvo apie 18.00 val., šalta, o artimiausias autobusas turėjo atvykti tik 18.37 val., dėl tokių kontrolierių veiksmų ji turėjo išsikviesti taksi numeriu, tokiu būdu ji patyrė 5,00 Lt papildomų išlaidų. Pareiškėjos manymu, nesąžininga, susimokėjus 2,50 Lt už bilietą ir 5,00 Lt už taksi paslaugas, dar papildomai mokėti ir 80,00 Lt baudą už pažeidimą, kurio nepadarė. Pareiškėjos teigimu, administracinio teisės pažeidimo sudėtyje nesant esminio požymio - veiką padariusio asmens kaltės, veika apskritai negali būti inkriminuojama, nes administracinė teisė yra viešosios teisės sritis ir šios rūšies atsakomybei taikyti reikalinga visų pirma nustatyti veiką atitinkantį straipsnį (straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už netinkamą bilieto pažymėjimą, galiojantys įstatymai nenumato) bei visas to pažeidimo sudėtį sudarančias sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš dviejų aplinkybių, asmens bausti negalima, nes viešojoje teisėje, priešingai nei privatinėje, leidžiama tik tai, kas tiesiogiai reglamentuojama teisės aktais, o asmens teisės gali būti suvaržomos tik įstatymo numatytais atvejais. Viešojoje teisėje, taigi ir administracinėje, negalima ne tik teisės, bet ir įstatymo analogija, o pareigūnai, kurie veikia nesilaikydami įstatymų reikalavimų ir netinkamai vykdydami savo įgaliojimus ar peržengdami įstatymuose numatytą kompetenciją, turi atlyginti savo kaltais veiksmais padarytą žalą. Konstatavus netinkamus pareigūnų veiksmus, t.y. nubaudus asmenį, neįrodžius teisės pažeidimo fakto, galima kelti klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo kaltiems asmenims, remiantis Civilinio kodekso deliktinės civilinės atsakomybės teisės normomis, taip pat įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis šių pareigūnų profesinę etiką ir nustatančiomis jų kompetencijos bei jos viršijimo ribas (b.l.1-5).

Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, jog ji negali tvirtinti, ar A. M. matė, kaip ji žymėjo bilietėlį, jo nuomone, turėjo matyti. Kai ji žymėjo bilietėlį, autobusas jau judėjo iš stotelės. Įlipo trys kontrolieriai, prie jos priėjo du vyriškiai ir jie jau turėjo kontrolinį lapelį su penkiomis skylutėmis.

Institucijos atstovė skundą prašė atmesti, paaiškino, jog pareiškėja privalo laikytis ir Taisyklių, konkrečiai – 33.1 punkto. Net jei laikyti, kad pareiškėja kontrolieriams pateikė pažymėtą bilietėlį, tai kontrolinė žyma nesutampa su žyma bilietėlyje.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 142 str. 4 dalyje ir numatančios, jog keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.

Šis pažeidimas Institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau-Taisyklės) 33.1 punkto, numatančio, kad keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu vaiką nuo septynerių iki šešiolikos metų be bilieto, jei kontrolės metu jis nepateikia kontrolieriui tinkamai pažymėto vienkartinio bilieto arba galiojančio terminuoto bilieto, galiojančio vardinio terminuoto arba pažymėto vienkartinio bilieto su nuolaida ir galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą, reikalavimų pažeidimu.

Institucija skundžiamą nutarimą grindė ATP protokolu, kuriame pažymėta, kad J. K. atsisakė rašyti paaiškinimą. ATP protokole taip pat nurodyta, kad teisės pažeidimo faktą patvirtina liudytojas R. A.. ATP protokole J. K. savo parašu patvirtino, kad su protokolu yra supažindinta, protokolo nuorašą gavo, jai išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje (b.l.11).

J. K. pateikė Vilniaus miesto viešojo transporto vienkartinį bilietą Nr. 026731, kurio kaina 2,50 Lt (b.l.5A). Vienkartinį bilietą Nr. 026731 apžiūrėjus teismo posėdyje, jame rastas sunkiai įžiūrimas žymėjimas – viena skylutė.

Teisme taip pat buvo apžiūrėtas kontrolinis lapelis, kuriame matyti žymėjimas – penkios skylutės.

Teisme liudytoja buvo apklausta A. M., kuri teigė, kad įvykio dieną važiavo susitikti su drauge, į autobusą ji įlipo stotelėje prie Riomerio universiteto bendrabučio Ateities g., kur gyvena. Ji pamatė, kaip į autobusą įlipo pareiškėja, kokioje stotelėje - nepamena. Ji pati sėdėjo apie autobuso vidurį ir matė, kad pareiškėja gan ilgai stovėjo prie vairuotojo, po to pasižymėjo bilietėlį ir nuėjo į autobuso galą. Jos nebendravo, nepasikalbėjo, to bilietėlio ji nematė. Po to ji matė, kaip į autobusą įlipo kontrolieriai, bet prie jo niekas iš jų nepriėjo, tad ji išlipo reikalingoje stotelėje.

Liudytojai R. A. bei J. J., SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai, teigė, jog pareiškėjos iki pažeidimo nei kaip pareigūnai, nei kaip privatūs asmenys nepažinojo, jokių motyvų ją apkalbėti neturi.

R. A. tvirtino, kad pažeidimo dieną, kurio datos nebepamena, tikrino autobusų keleivius, tuokart įlipo „Siesikų“ sustojime, į autobusą įlipo penkiese – jis, J. ir dar trys. Jis pats įlipo per galines duris. Keleivė, t.y. J. K. jam parodė nepažymėtą bilietėlį. Tame autobuse yra tik vienas komposteris prie vairuotojo, pagal pareigų pasiskirstymą kontrolinį lapelį pasižymėjo J., ji jam jį parodė, ten buvo penkios skylutės. Tos vienos skylutės, kuri dabar yra teismui pateiktame bilietėlyje, nesimatė. J. K. aiškino, kad bilietėlį pirko pas vairuotoją. J. klausė vairuotojo, ar ši keleivė tikrai pirko bilietėlį, bet ar ji klausinėjo, ar šis matęs pareiškėją bilietėlį žymint, jis nesidomėjo.

J. J. teigė, kad ji į tikrinamą autobusą „Siesikų“ sustojime įlipo per priekines duris, nes jos pareiga yra pažymėti kontrolinį lapelį. Tame autobuse komposteris yra tik vienas – prie vairuotojo. Jai tikrinant kitus keleivius, ją pasikvietė R. A., paprašė parodyti kontrolinį taloną, paaiškėjo, kad J. K. jam pateikė iš viso nepažymėtą bilietėlį. Ji irgi bilietėlį, kurio numeris nurodytas ATP protokole, irgi apžiūrėjo, jokios vienos skylutės jame nebuvo. Jei būtų rastas kitaip pažymėtas bilietas – būtų surašytas kitoks protokolas, nurodant kitokią pažeidimo detalę, be to, bilietėlis nebūtų buvęs jis grąžintas, o pridėtas prie protokolo kaip įrodymas, šiuo atveju bilietėlis buvo nepažymėtas ir jie jo paimti negali, nes jis gali būti dar panaudotas. Liudytoja teigė, kad J. K. aiškino, kad jos gimtuosiuose Druskininkuose nereikia žymėti bilietėlio, jei jis parodomas vairuotojui, apie tą vieną skylutę nieko neaiškino. Blogai pažymėtų bilietėlių, dėl ko galėjo kilti abejonių dėl komposterio tinkamumo, pas kitus keleivius nerado. Ji pareiškėjai teises išaiškino, siūlė rašyti paaiškinimą.

Įvertinus teismo išanalizuotus įrodymus, darytina išvada, kad institucija surinko pakankamus pareiškėjos kaltės, padarius ATPK 142 str. 4 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo J. K. veiką. Pareiškėjos pateiktas vienkartinis bilietas įrodo, kad jis pažymėtas ne taip, kaip autobuse buvęs vienintelis komposteris tuokart žymėjo bilietus. Teismas liudytojos A. M. paaiškinimus, neva ji iš tolo (autobuso vidurio) matė J. K. žymėjus bilietą, tačiau jo neapžiūrinėjus, nepatvirtina pareiškėjos nekaltumo.

Minėta, jog J. K. ATP protokole pasirašė susipažinusi su jos teisėmis, numatytomis ATPK 272 str., aplinkybė, kad jai nebuvo pasiūlyta rašyti paaiškinimą ir kad ji jį rašyti, kaip melagingai teigiama ATP protokole, ji atsisakė, teismas daro išvadą, kad toks procesinis pažeidimas, jei toks ir buvo padarytas, nėra vada nutarimui kaip neteisėtam panaikinti. Bylos nagrinėjimas teisme yra ATP bylos nagrinėjimo tąsa ir pareiškėjai yra suteikta galimybė šią pažaidą ištaisyti.

Iš skundžiamo akto matyti, jog Institucija, nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, J. K. skyrė ATPK 142 str. 4 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos (bauda nuo 60 iki 100 litų) vidurkį - 80 Lt baudą, tad baudos dydis atitinka ATPK 30, 30² str. reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1p., 128 str., teisėja nutarė :

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010-11-27 nutarimą Nr.1310453-5, kuriuo J. K. skirta 80 Lt bauda, palikti nepakeistą , o skundą - atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.