Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui V. D., jo atstovui, advokato padėjėjui Pavel Novikevič,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. kaltino Č. K. tuo, kad šis 2014-10-20 apie 11 val. adresu būdamas neblaivus žemės sklype, esančiame adresu Panevėžio g. 16 siekdamas jį pažeminti savo žmonos I. K. akivaizdoje, pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais „pidar“, „pituch“, dėl chuliganiškų paskatų tris kartus kumščiu sudavė į kairę veido pusę, vieną kartą koja į tarpukojį, bei vieną kartą į nugarą. Po keliolikos minučių Č. K. dėl minėto įvykio pristatytas į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrąjį policijos komisariatą koridoriuje vieną kartą koja spyrė jam į užpakalį, t. y. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Dėl šių veiksmų Č. K. buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Č. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad V. D. ištisai meluoja. Į V. D. kiemą niekas nevaikšto. Jis (Č. K.) visada išeina į darbą ryte, grįžta vakare. Konflikto dieną kaltinamasis atvažiavo ir pamatė kaip V. D. betonuoja stulpus, kaltinamasis juos sulaužė. Kanalizacija yra nelegali. Jam savivaldybėje pasakė, kad V. D. turi jungtis prie centrinės kanalizacijos. Jis nevadino D. tokiais („pidar“, „petuch“) žodžiais, nesmūgiavo, nespyrė į tarpkojį, nugarą, užpakalį, jis tik stulpus sulaužė. Jo santykiai su V. D. yra blogi, nes jam (D.) visko mažai, žemės mažai. D. tvirtina, kad tai jo žemė. Kai atvyko policija, jie paklausė ar reikia gydytojo pagalbos, V. D. pasakė, kad nereikia. V. D. nuvažiavo savo mašina, o jie (jis ir jo žmona) su pareigūnais. Jis (D.) iš Vasaros 5 gatvės gavo pažymą apie kaltinamojo sveikatos būklę ir visiems aiškino, kad yra protiškai atsilikęs. Su juo taikytis neįmanoma.

Nukentėjusysis V. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad skundą palaiko, viskas buvo taip, kaip išdėstyta skunde. Jam žemės nereikia. Jis pirko butą su kanalizacija. Santykiai yra konfliktiški. Jis (Č. K.) užkasa kanalizaciją, šiukšlina. K. užėmė visą žemę, nors neturi nė centimetro. Kaltinamasis neleidžia jam gyventi. Jis sulaužė stogą, užkasė kanalizaciją, užmušė katiną, savo motiną. Kaltinamasis sako, kad jo (nukentėjusiojo) kanalizacija stovi ant jo žemės. Bet jis pirko namą su kanalizacija. Atsakydamas į klausimus, paaiškino, kad kaltinamasis komisariate jam įspyrė. Tąkart betonavo stulpus ant bendros žemės. Č. K. iš jo norėjo atimti fotoaparatą. Konfliktą matė vairuotojas, kurio nepažįsta. Kaltinamasis pradėjo jį mušti ir jis nuėjo namo, paėmė fotoaparatą. Jam skaudėjo ir policiją iš karto iškvietė, ir fotoaparatą paėmė. Paskui juos nuvežė į policiją. Jie visi kartu sulaukė policijos. Policija atvažiavo po 5 minučių. Jam buvo depresija, tik vėliau suprato, kad jam skauda. Jis kreipėsi į privatų specialistą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas (pareigūnas) M. Ž. paaiškino, kad jis yra 2PK tyrėjas. Šie asmenys (kaltinamasis ir nukentėjusysis) jam žinomi. Jis penketą metų dirba Naujininkų nuovadoje. Laikas nuo laiko aptarnauja Panevėžio gatvę ir žino, kad vyksta nuolatiniai konfliktai tarp jų. Jis nagrinėjo begalę pareiškimų. Kreipiasi tiek vienas, tiek kitas. Yra namas, kuris padalintas butais. Žemė vienur yra bendro naudojimo, kitur ne bendro. Bendrojoje žemėje yra šulinys (kanalizacijos) ir dėl to jie pykstasi. Vienas užkasinėja, kitam smirda. Dėl to viskas vyksta. Šulinys yra ant bendros žemės, abiem jis priklauso. Jis neturi informacijos, kad jie piktnaudžiautų alkoholiu. Jie vienas kitą atėję apvadina alkoholikais. Teismo prašytos (b. l. 115) vaizdo medžiagos nėra. Tyrimo medžiagoje yra apklausos. Tą dieną buvo gautas iškvietimas į Panevėžio 16. Ten nuvyko patruliai. Patruliai jam paskambino ir nurodė kokia yra situacija su kaimynais. Jis pasakė pristatyti juos į policijos komisariatą aiškintis aplinkybių. Tada juos pristatė, pradėjo bendrauti, prasidėjo chaosas. Po vieną pradėjo kviestis. Jis bendravo su Česlovo žmona. Užėjo viršininkas, pranešė, kad reiktų pasodinti Vadimą ir Česlovą atskirai, nes jie „riejasi“ koridoriuje. Pasodino atskirai. Buvo patikrintas visiems girtumas, apklausė liudininkus, iš Vadimo priėmė protokolą pareiškimą.V. D. nesiskundė dėl skausmų, jis nematė žymių mėlynių. Kiek žino, konfliktas vyko kieme. Kadangi nieko žymaus nesimatė, nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sumušimo. Česlovas buvo emocionalus. Jam buvo nustatytas girtumas. Pareigūnas nesakė, kad bus vaizdo medžiaga. Viskas atsispindi surinktoje medžiagoje. Kiek pamena, patruliai vyko į įvykio vietą ne dėl muštynių, o dėl to šulinio, kreipėsi dėl šulinio, ne dėl sumušimų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. K. (Č. K. žmona) paaiškino, kad spalio 20 d. apie 10 valandą ėjo į Šopeno 2B, Naujininkų ūkį, pas vadybininką. Ji nešė nuotraukas, kad prie jos kanalizacijos yra sumontuoti du bunkeriai. Vadybininkas pasakė, kad neturi būti tų bunkerių. Tai yra bendra žemė su V. D. ir kaimynais. Ji apie 11 valandą grįžo namo. V. D. matavo kažką prie tų bunkerių, norėjo stogą padaryti. Ji paklausė, ką jis daro. Jis pradėjo ją pravardžiuoti visais įmanomais žodžiais ir pastūmė. Tuo metu atvažiavo vyras ir paklausė, kodėl šis ją stumdo. V. D. atsakė, kad kas ji tokia, kad gali kažką aiškinti. Tada D. nubėgo namo ir atsinešė fotoaparatą, pradėjo fotografuoti. Po to jis pasislėpė už kampo ir laukė, iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, jis atėjo į kiemą. Jis pasakė, kad jį sumušė. Policija paklausė, ar jam reikia medicininės pagalbos, jis atsisakė. Policija liepė važiuoti į policijos komisariatą. Niekas D. nemušė. Jie nuolat teisiasi. Jis provokuoja, kad vyras jį muštų. Jie buvo PK. Niekas jam nespyrė. Jis komisariate šlykščiausius žodžius sakė. Komisariato viršininkas priėjo paklausti, ko jie pykstasi. Jos vyras nesumušė V. D..

Teisiamajame posėdyje liudytoja T. B. paaiškino, kad pažįsta salėje sėdinčius asmenis. Tai kaimynai iš apačios. Jie gyvena ant kalniuko ir jų namas tiesiai prieš jų namą. Tą dieną buvo žodinis konfliktas, muštynių tikrai nebuvo. Ji iš ryto ruošėsi važiuoti pas anūkę, rengėsi palėpėje ir buvo atidarytas langas. Ji išgirdo Vadimo riksmus. Kai jis supyksta, labai rėkia. Ji nuėjo į apačią, paklausė vyro, kas ten vyksta. Ji nuėjo pažiūrėti. Ten stovėjo I. K., mosavo rankomis, o Vadimas keikėsi paskutiniais žodžiais. Po to aptilo. Jau ruošėsi išeiti ir vėl išgirdo riksmus. Ten jau buvo jie trise - abu K. ir V., bet peštynių nebuvo. Tikrai niekas prieš jį rankos nekėlė.V. D. yra buvęs desantininkas. Jis dažnai provokuoja kaimynus. Spalio 20 dieną konflikto pradžios nematė, bet kiek matė konfliktavo dėl stulpų. Nebuvo jokių smūgių, konfliktas buvo žodinis, matė kaip policija atvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Č. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu (sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai V. D.). Teismo vertinimu, šioje byloje tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus reikalinga vertinti atsargiai, nes tarp šių kaimynų vyksta nuolatiniai konfliktai. Tai patvirtino teisiamajame posėdyje pareigūnas M. Ž., kuris nurodė, jog vyksta nuolatiniai konfliktai tarp jų (kaltinamojo ir nukentėjusiojo), begalę pareiškimų pareigūnas nagrinėjo. Tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – raštas „Dėl pareiškimo nagrinėjimo rezultatų“ (poskyryje buvo gauti 8 V. D. pareiškimai), b. l. 6-7. Jie gyvena viename name ir nesutaria (dėl šalia namo esančios bendros nuosavybės žemės, joje esančio kanalizacijos šulinio). Kartu prie skundo pateikė nukentėjusysis Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą (b. l. 3) taip pat parodo, kad tarp kaimynų nesantaikos priežastis greta namo esanti žemė (D. nurodė, kad K. užėmė visą žemę, nors neturi nė centimetro). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat norėjo įrodyti D., kad žemė jam priklauso, t. y. prašė prijungti dokumentus, patvirtinančius jo teisę į greta namo esančią žemę (b. l. 34-46).

2014-10-21 Specialisto išvadoje Nr. G3649 nurodyta, kad V. D. yra padarytos poodinės kraujosruvėlės, kairio skruosto srityje, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku (b. l. 9-10). Teismas atkreipia dėmesį, kad šios specialisto išvados, kurioje konstatuotos net ne kraujosruvos, o „kraujosruvėlės“ daugiau jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad būtent jos atsirado nukentėjusiojo skunde nurodytomis aplinkybėmis. Priešingai, kelia abejones. Visų pirma, pažymėtina, kad V. D., atvykusiems, jo pakviestiems pareigūnams neužsiminė apie jam sukeltą fizinį skausmą ar fizinio smurto vartojimą prieš jį, tai patvirtino teisiamajame posėdyje pareigūnas. Tai patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad asmenys kreipėsi dėl kanalizacijos, apie sumušimus nepranešta (b. l. 136). Pastebėtina, kad V. D. tą pačią dieną, kai buvo neva tai sukeltas jam fizinis skausmas, prieš jį panaudotas smurtas net nesikreipė į ligoninę, gydytojus (jis kreipėsi kitą dieną į privatų gydytoją). Iš BPC registruotų įvykių apskaitos matyti, kad pranešta, kad yra konfliktas tarp kaimynų. Pranešėjo kaimynas sulaužė kanalizacijos komunikacijas, dabar grasina kūju sužaloti patį pranešėją (b. l. 119-120). Taigi, apie tai, kad buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai, sukeltas fizinis smurtas taip pat nėra pranešta. Paklausus nukentėjusiojo, dėl kokių priežasčių jis nepranešė atvykusiems pareigūnams apie fizinio smurto vartojimą prieš jį, pastarasis paaiškino, kad jam tuo metu buvo depresija ir tik vėliau suprato, kad jam skauda. Visgi pastebėtina, jog remiantis nukentėjusiuoju, komisariato koridoriuje toliau buvo vartojamas smurtas prieš jį – jis kaltina, kad kaltinamasis jam įspyrė į užpakalį, todėl nelogiška, kad net tada nukentėjusysis nieko neužsiminė pareigūnams apie fizinio skausmo jam sukėlimą komisariato patalpose. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja T. B. paaiškino, kad konflikto pradžios nematė, bet kiek matė (abu K. ir V. D.) konfliktavo dėl stulpų. Nebuvo jokių smūgių, konfliktas buvo žodinis, matė kaip policija atvažiavo. Teismui kyla abejonių, ar iš tiesų buvo suduoti smūgiai V. D., nes užuot pastarasis kvietęs pagalbą bėgo pasiimti fotoaparatą, kurį kaip nukentėjusysis nurodė bandė atimti kaltinamasis. Netikėti kaltinamojo žmonos I. K., kuri neigė, jog jos vyras naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, parodymais teismas neturi pagrindo, nes jos parodymai kitoje dalyje – dėl koflikto priežasties – kanalizacijos šulinio, atitinka visų apklaustų asmenų parodymus ir byloje esančią rašytinę medžiagą.

Esant pakankamai konfliktiškiems santykiams tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, jų norą vienas kitam pakenkti, kuomet nukentėjusiojo skundo apie smurto naudojimą prieš jį nepatvirtina kiti duomenys, teismo vertinimu, nepakanka duomenų priimti apkaltinamajam nuosprendžiui. Specialisto išvadoje apžiūros metu nurodytos daugybinės, taškinės, rausvos spalvos intraodinės kraujosruvėlės ant veido, konstatuoti sužalojimai (poodinės kraujosruvėlės kairio skruosto srityje) nežymūs ir neatspindi nukentėjusiojo nurodytų jam suduotų smūgių (3 kartai kumščiu į kairę veido pusę, 1 kartas koja spirta į tarpukojį, 1 kartas koja spirta į nugarą, 1 kartas spirta į užpakalį). Teismo nuomone, kyla pagrįstos abejonės, kad dėl tokio kiekio smūgių sudavimo atsirastų tik nežymus sužalojimas. Tai, kad nukentėjusysis specialistui O. P. skundėsi skausmu dešinėje sėklidėje ir kairės pusės sėdmenų išorinėje dalyje yra subjektyvu, nes specialisto išvadoje nurodyta, jog išorinių sužalojimo požymių nėra. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Esant šioms aplinkybėms, priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi Č. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

V. D. pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo turėtas išlaidas už specialisto išvados pateikimą, kadangi kaltinamasis išteisintinas, nukentėjusiojo prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas.

Gautas prašymas iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (b. l. 140-141), kuriuo prašoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 dalimi valstybės naudai priteisti 124, 49 Eur. už advokato Dariaus Ališausko teiktą antrinę teisinę pagalbą Č. K.. Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo trukmę (byla buvo išnagrinėta per du posėdžius) į nukentėjusiojo padėtį – vedęs, turintis darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalimi, prašymas tenkintinas ir iš nukentėjusiojo V. D. išieškotina 124,49 Eur. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Č. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. D. ieškinį dėl 2895 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Atmesti V. D. prašymą dėl 44 Lt (12,74 Eur.) išieškojimo iš Č. K..

Priteisti iš V. D. 124, 49 eurus teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Č. K.. Šią sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, AB „Swedbank“ įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.