- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-307-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- O. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A–307–425/2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarei N. I. K., V. S. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. D. 2008-10-13 su pareiškimu kreipėsi į teismą, ir, sutikslinusi pareiškimą (b. l. 28-29), prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ji priėmė savo brolio V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti po brolio mirties.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis V. S., po kurio mirties liko palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nors pareiškėja ir gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau per trijų mėnesių terminą pradėjo valdyti mirusio brolio turtą Lietuvoje, t. y. palikimą faktiškai priėmė. Būtent – apie brolio mirtį sužinojo per bažnyčios atstovus, praėjus mėnesiui po brolio mirties ir iš karto susisiekė su Lietuvoje esančiais giminaičiais ir ėmė rūpintis mirusio brolio butu per savo sūnėną R. D., gyvenantį Lietuvoje. Pareiškėja teigė, kad ji siuntė sūnėnui pinigus, kuris mokėdavo mokesčius už komunalines paslaugas, kitas įmokas, susijusias su būsto išlaikymu. Pareiškėja įgaliojimą R. D. parašė praėjus metams po brolio mirties, kadangi manė, kad mirusio brolio turtą tvarkys suinteresuotas asmuo V. S., tačiau jis buto netvarkė dėl problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu. Termino palikimui priimti ji nepraleido, palikimą yra faktiškai priėmusi, todėl Panevėžio 6-asis notarų biuras turėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Atsisakė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), JAV, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama valdyti pastarojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.
Teismas nustatė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. S., kuris nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sesuo. Ji yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą, turinti teisę paveldėti brolio V. S. turtą. Teismas nustatė, kad palikimą priėmė V. S. brolio J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus suinteresuotas asmuo V. S., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į turtą neišduotas. Praėjus maždaug mėnesiui nuo V. S. mirties apie brolio mirtį sužinojusi JAV gyvenanti jo sesuo (pareiškėja), kuri paprašė Lietuvoje esančių giminių pažiūrėti mirusio brolio butą. Liudytojai R. D. ir D. T. pareiškėjos O. D. prašymu nuvyko į V. S. butą, paėmę raktą iš kaimynės, jį sutvarkė. V. S. palikėjo turto neprižiūrėjo, susidarė su buto išlaikymu susijusios skolos, buvo atjungta elektra. Teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad mirus pareiškėjos broliui V. S. pareiškėja galėtų būti laikoma priėmusi savo mirusio brolio palikimą pradėdama turtą valdyti ir rūpintis juo kaip savo turtu. Nurodė, kad pareiškėjos prašymo sūnėnui R. D. pažiūrėti butą teismas neturi pagrindo laikyti faktiniu pareiškėjos palikimo priėmimo faktu, tuo labiau, kad liudytojas R. D. nurodė, jog nuvykęs aptvarkė butą, išvėdino jį ir daugiau juo nesirūpino, nesidomėjo, kol apie skolas už butą pranešė kaimynė. Brolio buto reikalais pareiškėja ėmė rūpintis sužinojusi, kad juo nesirūpina sūnėnas V. S., išreiškęs norą priimti palikimą: išdavė įgaliojimą D. V. tvarkyti su paveldėjimu susijusius reikalus ir tai padarė 2007-02-09, t. y. praėjus metams ir beveik vienam mėnesiui po brolio V. S. mirties. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų norėjusi priimti palikimą po brolio mirties, ji galėjo įgaliojimą Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams surašyti per tris mėnesius nuo brolio V. S. mirties, tačiau tokio noro nereiškė. Be to, pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja būtų siuntusi pinigus Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams, kurie turėjo būti skirti mirusio brolio būstui išlaikyti, sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nors teismas ir įpareigojo pareiškėją bei jos atstovą advokatą tokius įrodymus pateikti. Teismo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu būtų galima pripažinti, kad pareiškėja per įgaliotinį, veikusį jos vardu pagal žodinį pareiškėjos įgaliojimą, ėmė rūpintis mirusio brolio turtu pavesdama R. D. sumokėti būsto išlaikymo skolas ir mokesčius ir tokiu būdu priėmė mirusio brolio palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti, tai ji atliko 2006-11-29, t. y. praėjus dešimčiai mėnesių po brolio V. S. mirties, dėl ko praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą (CK 5.50 str. 3 d.). Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog palikimo priėmimo fakto nebuvo, nei kad jis buvo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Nurodė, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, o būtent – faktą, kad butu, likusiu po brolio V. S. mirties, rūpinosi pareiškėja, patvirtino ir liudytojai R. D. bei D. T.. R. D. parodė, kad jis pareiškėjos pavedimu atvyko į butą ir jį sutvarkė, vėliau pareiškėja jam siuntė pinigus už komunalinius patarnavimus. Be to, tokias aplinkybes patvirtino ir suinteresuoto asmens V. S. elgesys, t. y. po kreipimosi į Panevėžio miesto 6-ąjį notarų biurą pastarasis daugiau jokių veiksmų neatliko ir butu nesirūpino. Pareiškėjos manymu, pradėdama butą tvarkyti ir juo rūpintis jau po mėnesio, visiškai įvykdė Civilinio kodekso 5.50 str. 2 d. reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d.1p.).
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. LR CK 4.47 str. 2 p. nustato, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą. Civilinio kodekso 5250str.2d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad
pareiškėja O. D. apie brolio V. S. mirtį sužinojo praėjus maždaug mėnesiui nuo palikėjo mirties. Pareiškėja O. D. paprašė Lietuvoje esančių giminių, tarp jų R. D., pažiūrėti mirusio brolio butą. R. D. ir D. T. nuvyko į V. S. butą, paėmę raktą iš kaimynės, butą sutvarkė. Pareiškėjos giminaitis V. S. buto neprižiūrėjo, mokesčių už komunalinius patarnavimus nemokėjo, todėl susidarė skolos, bute buvo atjungta elektra. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja 2007-02-09 išdavė įgaliojimą D. V. tvarkyti su paveldėjimu susijusius reikalus, tačiau tai padarė praėjus daugiau nei vieneriems metams po palikėjo V. S. mirties. Teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų norėjusi priimti palikimą po brolio mirties, ji galėjo per tris mėnesius nuo brolio V. S. mirties surašyti įgaliojimą Lietuvoje gyvenantiems giminaičiams, tačiau tokio įgaliojimo nesudarė. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurios pagrįstai leido teismui padaryti išvadą, kad pareiškėja O. D. velionio brolio V. S. palikimo nepriėmė, t.y.:
pareiškėja O. D. nesiuntė pinigų į Lietuvą sumokėti komunalinius mokesčius už ginčo butą ir tai patvirtina faktas, kad dėl nesumokėtų mokesčių bute buvo atjungta elektra;mokesčius už ginčo buto komunalinius patarnavimus mokėjo R. D. ir tai patvirtina byloje esantys Mokėjimo kvitai (b.l.79-85), kad R. D. 2 842,37 Lt komunalinių mokesčių sumokėjo už velionį V. S.;teismo posėdyje R. D., apklaustas liudytoju, nepatvirtino, kad pareiškėja O. D. jam siuntė pinigines lėšas, sumokėti mokesčiams už velionio V. S. buto komunalinius patarnavimus. Liudytojas R. D. patvirtino, kad po velionio V. S. mirties jis aptvarkė butą, išvėdino, tačiau buto kaimynė pasakė, kad visus būsto reikalus tvarkys biržiečiai. Po metų paskambinusi ta pati kaimynė pasakė, kad „eina visokie gąsdinantys laiškai dėl įsiskolinimo“ (b.l.90). Reiškia metus laiko R. D. daugiau veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko.apeliantė per tris mėnesius nuo brolio V. S. mirties nesurašė įgaliojimo priimti jos vardu brolio V. S. palikimą;pareiškėjo-apeliantė O. D. neatliko jokių konkrečių veiksmų, kurie leistų padaryti išvadą, kad ji velionio brolio V. S. palikimą priėmė, palikimu rūpinosi, tvarkėsi priimtu palikimu kaip savo turtu.
Iš byloje surinktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad labiau tikėtina išvada, kad pareiškėja O. D. nepriėmė velionio brolio V. S. palikimo.
Apeliacinio skundo motyvai teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti, todėl jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes:
1. liudytojai R. D. ir D. T. teisme patvirtino atvykę ir sutvarkę velionio V. S. butą, vėliau butu nesirūpinę;
2. byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė O. D. siuntė pinigines lėšas R. D., nors pirmosios instancijos teismas vien dėl šios aplinkybės 2009-03-05 teismo posėdyje atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo pareiškėjos atstovą advokatą pateikti teismui bankų išrašus, pagrindžiančius pinigų siuntimo faktą (b.l.72);
3. suinteresuoto asmens V. S. veiksmai, kad po kreipimosi į notaro biuro su pareiškimu priimti velionio V. S. palikimą be turto apyrašo 2006-03-08 (b.l.42), daugiau jokių veiksmų dėl paveldimo turto neatliko, butu nesirūpino, negali vertinami kaip įrodymas, kad jis pritarė faktui, kad apeliantė O. D. priėmė ginčo palikimą, nes tai nesietinos tarpusavyje aplinkybės.
4. apeliantės O. D., giminaičių epizodiniai domėjimaisi velionio V. S. butu negali būti pripažįstami palikimo priėmimo faktu.
Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.), todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.