Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-185-2009-59

Teisėjas Nijolė Bražiūnienė Procesinio dokumento kategorija 1.1.6.3; 1.1.8;

2.4.

N UTARTIS

2009 m. sausio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTAT Ė:

A. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 15 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), įlipęs pro stoge esančią lango angą į V. S. priklausantį garažą ir atsidaręs duris, pro jas iš garažo pagrobė V. S. priklausantį vienfazį suvirinimo aparatą 300 litų vertės ir guminę valtį 350 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 650 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius reglamentuoja Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistą. A. Š. nusikalto bausmės už tyčinį nusikaltimą vykdymo atidėjimo metu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Bausmės dydis individualizuotas, taip pat tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. pagrobtas turtas priklauso jo motinai V. S. ir jos vyrui V. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. A. Š. gyvena kartu su motina ir jos vyru, yra jų išlaikomas, t.y. šeimos narys. 2005 m. bir­že­lio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 5 punktu išaiškino: „kai tur­tą pa­gro­bia šei­mos na­rys, ku­riam tas tur­tas ne­pri­klau­so ben­dro­sios jung­ti­nės ar ben­dro­sios da­li­nės nuo­sa­vy­bės tei­se (pvz., vai­kas, įvai­kis), to­kia vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip sve­ti­mo tur­to pa­gro­bi­mas, ta­čiau teis­mai į šią ap­lin­ky­bę ga­li at­si­žvelg­ti spręs­da­mi bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ir baus­mės sky­ri­mo klau­si­mus“. Tačiau, įvertinus tai, kad nusikaltimas nors ir nesunkus (BK 11 str.), bet padarytas bausmės, skirtos už plėšimą, vykdymo atidėjimo metu, charakterizuojamas neigiamai, savo elgesio nepakeitė ir po veikos padarymo – į mokyklą atėjo tik vieną kartą, nuo jo sklido alkoholio kvapas, motyvacijos nokytis neturi (1 t., b.l. 193). Baustas du kartus administracine tvarka (1 t., b.l. 150). Atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, gera valia atlygino žalą. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra švelnesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Bendrindamas bausmes, teismas, vadovavosi BK 64 straipsniu: prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 (vienerių) metų bausmės nedidelę dalį – 3 mėnesius. Todėl subendrinta galutinė 1 (vienerių) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. Š. teigė, kad pagrobė daiktus, priklausančius patėviui V. S., todėl apeliacinės instancijos teismui A. Š. nurodyta aplinkybė, kad dalis daiktų priklausė ne V. S., o jam,(nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu šios aplinkybės nei vienas proceso dalyvis nenurodė) vertintina kaip siekimas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę.

Dėl paminėto, nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.