Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. skundą T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. S. nutarimo (ROIK:19096232483) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau T. T. AVPK ir Institucija) 2019 m. sausio 8 d. nutarimu (toliau - nutarimas) nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal S. S. (toliau - pareiškėja) pareiškimą dėl viešosios rimties trikdymo, nes V. G. veiksmuose nenustatyta svarbių ir objektyvių įrodymų dėl administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 488 straipsnį, padarymo.

2019 m. sausio 4 d. T. T. AVPK S. S., gyv. duomenys neskelbtini, nurodė, kad 2019 m. sausio 4 d., apie 1 val. viršuje esantys kaimynai iš 29 buto kėlė triukšmą. Jau triukšmas kilo 2019 m. sausio 3 d. nuo 21 val. kaimynai trankė kažką į grindis, buvo girdimas didelis žmonių balsas, bute esantis šuo garsiai bildėjo, tokiais savo veiksmais jie sutrikdė jos ramybę bei poilsį. Norėjo kaimynai iš 29 buto su ja pabendrauti, tačiau jų neįsileido į butą, kadangi bijojo, yra nuolat terorizuojama ir paskambino numeriu 112.

Nesutikdama su nutarimu S. S. pateikė T. T. apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 488 straipsnį nutraukta.

Skunde pareiškėja nurodo, kad policijos komisariato tyrėja, nutraukdama administracinę bylos teiseną pagal ANK 488 straipsnį, nurodo, kad nebuvo teisės pažeidimo fakto (įvykio) 2019 m. sausio 4 d. kaimynų, gyvenančių T. T. m. bute. Kitaip sakant, pareiškėja be jokio reikalo kreipėsi į policijos pareigūnus dėl sukelto triukšmo ir kaltina kaimynus, gyvenančius bute virš jos buto, be jokio teisinio pagrindo. Tokios policijos tyrėjos išvados yra klaidingos ir rodo, kad nenorima rimtai ir visapusiškai ištirti jos keliamas aplinkybes apie kaimynų gyvenimo būdą ir stilių, o gali būti ir tyčia keliant pastovius triukšmus bute, siekiant pakenkti jai ir jos sveikatai. Tokio pobūdžio triukšmai vyksta pastoviai, jau keli metai. Spėja, kad bute yra mokinamas (dresiruojamas) gana stambus šuo. Jis šokinėja per kažkokias tai kliūtis ir kojomis trenkiasi į grindis, kurios tuo pačiu yra ir jos kambario lubos. Toks elgesys yra nesuprantamas ir bandoma tai pateisinti tuo, kad šuns laikymui yra gautas oficialus savivaldybės leidimas. Policijos pareigūnės išvados, kad buvo pasikalbėta su butų 28, 32 ir 38 gyventojais (be pavardžių ir paaiškinimų), kad jie minėtą naktį jokio triukšmo iš 29 buto, kur gyvena virš jos buto kaimynai, negirdėjo, yra iš esmės teisingi. Dėl jų gyvenamojo namo konstrukcinių ypatumų ir labai geros garso izoliacijos, triukšmas gali būti girdimas tik esant labai dideliam triukšmui. Keista, kad policijos darbuotojai ketino patraukti administracinėn atsakomybėn V. G., kuri, jos požiūriu, šiuose reikaluose yra pats menkiausias dalyvis. Visus veiksmus prieš ją organizuoja jos sugyventinis R. D., kuris šio tyrimo metu net nebuvo apklaustas. Butas 29, kuriame gyvena V. G. su maža dukryte ir jos sugyventinis R. D. su didžiuliu šunimi yra nuomojamas iš buto savininkės (kurios vardo ir pavardės nežino). Šie žmonės čia gyvena neregistruoti, be oficialios nuomos sutarties. Pareiškėja nurodo, kad jos sveikatos būklė nėra labai gera, tačiau ji skiria paprastus garsus, kurie sklinda iš virš jos esančio buto ir nuolatinius, piktybinius, tyčinius triukšmo kėlimus, siekiant suerzinti ar išprovokuoti kaimynę iš apatinio buto, žinant, kad policija jokių priemonių nesiims. Matomai, reikės kreiptis pas specialistus, kad gauti labai jautrią garso įrašymo įrangą ir kaimynų keliamus triukšmus įrašyti į garso laikmenas, kurias bus galima pademonstruoti policijos darbuotojams bei įrodyti pastoviai keliamo triukšmo faktus. Visos šios aplinkybės rodo, kad policijos tyrėjos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes nebuvo surinkti įrodymai, leidžiantys nutraukti administracinės bylos procesą.

Teismo posėdžio metu S. S. skundą palaikė. Nurodė, kad gyvena antrame aukšte, turi du kambarius. Neįmanoma būti namuose: bildėjimai, dundėjimai. Perėjus į kitą kambarį irgi girdisi garsas. Ji serga širdies nepakankamumu, astma. Virš jos trečiame aukšte gyvena nuomininkas R. D. su V. G.. Problemos atsirado jiems įsikėlus. Triukšmas būna kiekvieną vakarą, dundėjimai prasideda kai reikia eiti miegoti. 2017-10-12 d., jie įsigijo šunį. Šuniui laikyti turi leidimą. Jų šuo sveria apie 30 kg, yra ilgų kojų. Jie su juo užsiima, gal dresiruoja, kai su šunimi žaidžia, tai tie garsai jai trukdo. Dieną tegu laksto šuo, o ne vakare ar naktį. Prašė gal galima tyliau, o jie sako - tau nepatinka, kreipkis į policiją. Šeima nėra girtaujanti. Sausio 4 d. jie šventė dukros 1 metų gimtadienį, ji tą vakarą namie buvo viena. Viskas prasidėjo nuo 9 val. vakaro. Buvo šuns šokinėjimas ir dunksėjimas, bildėjimas į grindis. Buvo toks garsas, kad net jos šviestuvas blykčiojo. Grindų lubos ir izoliacija yra prasta. Apie pirmą valandą nakties ji pabeldė į radiatorius. Prie durų atlėkė V. G., pradėjo ant jos „kriokti“. Ką sakė V. G. nepamena, buvo susijaudinusi, tik buvo pakeltas balso tonas. Durų jai neatidarė, dar pasakė negražų rusišką žodį ir iškvietė policiją. Daugiau konfliktuoja su R. D., kuris yra pasakęs ant jos, „padaras iš antro aukšto“. Virš jos gyveno ne viena šeima ir nebuvo konfliktų. Su kitais kaimynais nekonfliktuoja. Galėtų kviesti policiją kiekvieną vakarą, čia yra tik maža dalis. Buto savininkei apie tą triukšmą irgi yra sakiusi. Dėl sausio 4 d. įvykio su kaimynais nekalbėjo.

L. V. G. paaiškino, kad gyvena A. P. bute, ji gyvena Vilniuje. Prisimena sausio 4 d. įvykusį konfliktą. Buvo jau vėlu, kelintą parą buvo silpnai miegojusi, nes sirgo dukra. Apie pirmą valandą nakties dukros vis dar nepavyko užmigdyti. Įjungė muziką (lopšines) ir supo vaikelį. Užsimanė nueiti į tualetą. Padėjo vaikelį ant grindų. Ir dukra pradėjo ropoti link kalėdinės eglutės. Jai paropojus keletą žingsnių išgirdo dundėjimą į radiatorius. Buvo tą dieną pas juos atvažiavę draugų, bet jokio šventimo nebuvo. Nedainavo ir nešoko. Jie gal turėjo alaus, bet stipriųjų gėrimų nebuvo. Po pabeldimo į radiatorių, pasiėmusi vaiką ant rankų nuėjo ir paskambino kaimynei į duris, norėdama parodyti ir paaiškinti, kad būtent dukra galėjo sukelti kaimynei nepriimtiną garsą. Durų kaimynė jai neatidarė. Dar tuo metu, kai kaimynė pabeldė į radiatorių, jų šuo pradėjo loti. Jis yra didelis katinas, daug miega, vedžiojamas į lauką keturis kartus per dieną. Dėl šuns nusiskundimai prasidėjo beveik nuo to laiko kai jį įsigijo. Šuo sveria 25 kg. Anksčiau su kaimyne pasikalbėdavo draugiškai. Kas benutiktų visą laiką kaltas būna šuo. Nusiskundimai jų atžvilgiu beribiai. Jos draugas, su kuriuo gyvena kartu, jau tiek įsibaugino, kad net bijo prieiti prie durų, kai sučirškia buto skambutis. Pareiškimus policijai pareiškėja visuomet rašė ir tuo metu, kai bute virš jos gyveno kiti asmenys. Sausio 4 d., buvo atvykę trys pareigūnai. Žino, kad tą naktį policija apklausinėjo Jovarauskų šeimą. Nepagrįstas buvo policijos iškvietimas, tą naktį specialiai nieko nedarė. Šuo netriukšmauja, eina iki maisto ir atgal. Būna, kad šeštą valandą ryto šuo ateina ir įsiropščia į lovą. Šuo bute nėra dresiruojamas. Negali pasakyti, kodėl kaimynė sako, jog šuo kelia triukšmą. Stengiasi ir kad dukra kuo mažiau keltų triukšmą, iš vakaro nuo 7 valandos visus plastmasinius ir medinius žaislus sukelia ant lentynos.

L. R. Danius paaiškino, kad pamena kas vyko sausio 4 dienos naktį. Turi 1,2 metų vaiką. Vakare nuo vaiko atima medinius, plastikinius žaislus, kad nebūtų triukšmo. Kaimynė kažkodėl įsivaizduoja, kad jie žaidžia su šunimi, tačiau to nėra - jis namie guli ir valgo. Per dieną 4-5 kartus vedžioja šunį. Tačiau visos problemos kyla dėl šuns. Šuns kambaryje nedresuoja. Iki tol, kol šuns nebuvo įsigiję, konfliktų nebuvo. Šunį įsigijo prieš gimstant vaikui. Kaimynė įsivaizduoja, kad šuo kelia triukšmą. Sako, kad vaikas tokių garsų nesukelia. Buvo tą dieną atvykę jo draugai. Kokteilį ar alų gėrė, bet netriukšmavo, neleido muzikos, nes jei garsiau paleidžia muziką, kaimynė kviečia policiją. Kaimynė savo bute gyvena nuo namo pastatymo ir turi būti jos taisyklės. Ji yra piktybinė, kviečia policiją be pagrindo. Nepagrįstų pareiškimų krūva, bet ji nori kovoti. Esant tokiai situacijai gyventi šiame bute jam su vaiku ir jo motina darosi neįmanoma, todėl svarsto galimybę pakeisti gyvenamąją vietą.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucijai apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą ir datą pranešta tinkami.

Institucija atsiliepimu su skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 183 straipsnio, kuris savo požymiais visiškai atitinka ANK 488 straipsnio 1 dalies, dispoziciją, yra nurodęs, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ANK 488 straipsnio 1 dalyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog negavus neginčijamų įrodymų, kad V. G. tyčia vakaro ir nakties metu triukšmavo bildėdama į grindis, t. y. nenustačius, jog V. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalis 1 punktu nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti 2019 m. sausio 4 d. S. S. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai V. G. padaryto administracinio nusižengimo policijos pareigūnai atliko tyrimą. Patikrinimo metu buvo apklausti duomenys neskelbtini namo gyventojai iš 28, 38, 32 buto, kurie patvirtino, kad jokio triukšmo 1 val. nakties negirdėjo. Šią aplinkybę tvirtina ir pati pareiškėja, kuri skunde nurodė, kad kaimynai galėjo ir negirdėti jokio triukšmo, nes dėl jų gyvenamojo namo konstrukcinių ypatumų ir labai geros garso izoliacijos, triukšmas gali būti girdimas tik esant labai dideliam triukšmui. V. G. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tyčia netriukšmavo, muzika negrojo, šuo miegojo, tik naktį vienerių metų dukra buvo nerami, nes auga dantys, todėl vaikas nemiegojo ir šliaužiojo grindimis. Naktį išgirdusi kaimynės iš apačios beldimą į radiatorių, nuėjo pas ją aiškintis, tačiau jos neįsileido. Išdėstyti duomenys neleidžia abejoti, jog vėlyvų vakarą ir nakties metu V. G. bute išties nebuvo ramu – grindimis šliaužiojo jos mažametė dukra, kuriai augo dantys. Pastarosios keliamą triukšmą kaip tik ir galėjo girdėti pareiškėja. Situacija, kuomet vėlyvu metu vaikai kelia triukšmą, kuris daugiabučiame bute gali būti girdimas ir kaimynams, kelia diskusijas dėl vaikų poilsio režimo tinkamumo, tačiau šiuo atveju visgi sprendžiamas klausimas, ar V. G. veiksmuose yra atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Vienok, ir pati pareiškėja skunde nurodo, jog jai keista, kad policijos darbuotojai ketino patraukti administracinėn atsakomybėn V. G., kuri, jos požiūriu, šiuose reikaluose yra pats menkiausias dalyvis. Teigė, kad visus veiksmus prieš ją organizuoja jos sugyventinis R. D., tačiau teisme tokių aplinkybių nenurodė, kuo pasireiškė šio asmens nusistatymas prieš ją nepaaiškino.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas neturi pagrindo daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog V. G. veiksmai buvo tyčiniai (būtent tokia kaltės forma gali būti padaromas analizuojamas pažeidimas), tikslingai nukreipti į viešosios rimties trikdymą. Vertinant bylos aplinkybes, pažymėtina, jog aptariamas įvykis vyko naktį, triukšmo šaltinis yra susijęs išskirtinai tik su vaiko šliaužiojimu grindimis, nenustatyta, jog triukšmo kėlimui būtų naudojamos mechaninės priemonės (pavyzdžiui, daužomi daiktai), triukšmauta piktybiškai. Vien tik vaiko judėjimas grindimis, skleidžiami garsai ar aktyvumas savaime nereiškia viešosios rimties trikdymo. Nors iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. sausio 4 d., 1 val. 23 min. pranešėja S. S. telefonu policijai pranešė, jog kaimynai bute triukšmauja, bildi, stumdo baldus, rėkauja, pranešėja paprašė kaimynų tyliau, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, išjunginėjo pranešėjai elektrą, tačiau pareiškėja pareiškime visų šių aplinkybių jau nenurodė. Tiriant įvykį šios aplinkybės taip pat nepasitvirtino. Pareiškime S. S. nurodė, kad buvo girdimas didelis žmonių balsas, tačiau teisme ir skunde tos aplinkybės nenurodė. Skunde pareiškėja S. S. nurodė, jog triukšmas buvo išskirtinai didelis, tačiau pati taip pat nurodo, kad keliamam triukšmui nustatyti ir įrašyti į garso laikmenas, reikės kreiptis pas specialistus, kad gauti labai jautrią garso įrašymo įrangą – tai tik patvirtina faktą, kad triukšmas, jei toks ir buvo girdimas pareiškėjos bute, buvo nežymus. S. S. nurodė, kad turi sveikatos problemų, yra itin jautri, tačiau, teismo įsitikinimu, kaimynai dėl šios priežasties negali būti sistemingai kaltinami nebūtų veikų padarymu. Akivaizdu, kad gyvenant daugiabutyje name ir auginant mažametį vaiką ne visada pavyksta išlaikyti visišką rimtį nakties metu, tačiau tokie veiksmai savaime neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, T. T. AVPK buvo gauti S. S. pareiškimai dėl viešosios rimties trikdymo 2017 m. lapkričio 14 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. lapkričio 22 d., tačiau visais atvejais administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad policijos tyrėjos išvados dėl šių įvykių yra klaidingos ir rodo, kad nenorima rimtai ir visapusiškai ištirti jos keliamas aplinkybes apie kaimynų gyvenimo būdą ir stilių, kad tokio pobūdžio triukšmai vyksta pastoviai, jau keli metai, teismas dėl šių įvykių nepasisako, nes minėti nutarimai yra įsiteisėję.

Teismo vidiniu įsitikinimu, V. G. ar kitų asmenų veiksmuose 2019 m. sausio 3 d. vakare ir 4 d. apie 1 val. nėra jokių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, požymių. S. S. iškviesti policijos pareigūnai teisingai ir objektyviai išsiaiškino visas aplinkybes, teismas liudytojais apklausė buto, kuriame, S. S. teigimu, sistemingai keliamas triukšmas, gyventojus, todėl darytina išvada, kad visi būtini procesiniai veiksmai yra atlikti, o papildomi veiksmai (buto savininkės, kaimynu apklausa teisme) tik skatintų ir taip per toli nuėjusį konfliktą tarp kaimynų, taigi būtų pertekliniai. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai žodžiu apklausė kaimyninių butų gyventojus, kurie triukšmo iš buto, esančio T. T. mieste, fakto nepatvirtino.

Apibendrinant teismo nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nenustatyta, jog V. G. tyčia triukšmavo trankydama į grindis ir siekdama sutrikdyti viešąją tvarką bei žmonių rimtį, todėl administracinė teisena V. G. atžvilgiu nepradėta pagrįstai, nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o S. S. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. S. S. skundo netenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. S. nutarimą (ROIK:19096232483) nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.