Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-21 · Byla Nr. N-63-682-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-21
Bylos Nr.
N-63-682-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63 – 682/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarties D. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutarimą D. I. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, kad D. I. Klaipėdos rajone Ketvergių kaime Liepų gatvėje vairavo automobilį Opel Omega neblaivus (2,86 promilės alkoholio), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus ir už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam skirta 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

Šalies argumentai

D. I. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos 2007 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taip pat sumažinti paskirtą baudą.

D. I. nurodė, kad išgėręs pavažiavo nuo namų nedidelį atstumą, toliau važiuoti neketino. Pažymėjo, jog supranta, kad įvykdė pažeidimą, tačiau manė, kad skiriant nuobaudą buvo būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad buvo ką tik išgėręs, todėl alkotesterio parodymai buvo nemaži. Paaiškino, kad išlaiko šeimą – mažametę dukrą ir nedirbančią žmoną. Nurodė, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vakarų krova“, darbe yra teigiamai charakterizuojamas, niekada nebuvo nusižengęs. Pabrėžė, kad darbas susijęs su teise vairuoti transporto priemones, todėl jos netekęs, neteks ir darbo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Institucija nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisingas, atitinka pažeidimo pobūdį. Pabrėžė, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi D. I. skundo netenkino.

Teismas nurodė, kad aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 3 dalies požymius. Pažymėjo, kad ginčijamu nutarimu nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl laikantis administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių skirtas sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – baudos vidurkis, bei sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis. Nurodė, kad visos aplinkybės skiriant administracinę nuobaudą jau įvertintos, naujų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti kaip lengvinančias, nenustatyta. Akcentavo, kad teismui pateikti įrodymai nepagrindžia faktinių aplinkybių, kurios sąlygotų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą. Nurodė, kad aplinkybė, jog vairuotojo pažymėjimas būtinas tiesioginių pareigų atlikimui, savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi teisės aktai nenumato tokių išimčių. Pabrėžė, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinių pareigų vykdymo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, privalo suvokti ir numatyti pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, netekus teisės vairuoti transporto priemones. Manė, kad nesant išskirtinių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas nagrinėjimu atveju prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms. Teismas pabrėžė, kad aplinkybės, dėl kurių D. I. prašo sumažinti paskirtos baudos dydį nėra pagrindžiamos jokiais įrodymais apie jo turtinę padėtį, žmona darbo biržoje įregistruota prieš pat kreipiantis į teismą. Akcentavo, kad D. I. neišklausė ir kursų dėl alkoholio žalos, pačiam asmeniui nesiėmus jokių priemonių, kurios suteiktų galimybę taikyti švelnesnę atsakomybę, jos taikymas nėra įmanomas.

II.

D. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir skundą tenkinti.

D. I. nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, teismas turėjo atsižvelgti į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teigia, kad atliko švietėjišką atestaciją dėl alkoholio daromos žalos. Pabrėžia, kad šeimos pajamas per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 1 800 Lt, paskirta bauda atsilieps šeimos materialinei padėčiai, nes šeimos išlaidas sudaro kelionė į darbą, mokestis už vaiko darželį, atiduodama paskola bankui. Pažymi, jog supranta savo veiksmų pavojingumą visuomenei, tačiau nemano, kad dėl to turėtų nukentėti ir šeimos interesai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti.

Institucija mano, kad teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, atsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. I. skundu ir apeliaciniu skundu prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei sumažinti paskirtą baudą.

ATPK 126 straipsnio 3 dalyje (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 30¹ straipsnio, kurį iš esmės prašo taikyti D. I. , 1 dalis numato, kad, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. N5-1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006).

D. I. ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę iš esmės grindžia tuo, jog jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, praras darbą, o tuo pačiu – ir pragyvenimo šaltinį, be to, yra teigiamai charakterizuojamas savo darbdavių bei yra išklausęs programos kursą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai, pažymi, jog didelės baudos taikymas stipriai atsilieps šeimos materialinei padėčiai.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aptariamo instituto (ATPK 30¹ str.) taikymo galimybes ir pagrįstai priėjo išvadą, jog skunde nurodytos aplinkybės išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokios aplinkybės kaip programos kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai išklausymas (ypač po to, kai asmuo jau nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą), teigiama charakteristika nagrinėjamo pobūdžio administracinėse teisės pažeidimų bylose nelaikomos ypatingomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis būtinumą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N143-1724/2008). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kitų aplinkybių, ypatingai švelninančių D. I. atsakomybę ir leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, byloje nėra.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tik apeliaciniame skunde nurodo, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, taigi galima teigti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gailėjimasis yra tik deklaratyvus.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio – nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Taigi jau padaryto pažeidimo pobūdis neigiamai apibūdina apelianto asmenybę.

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti reikalinga atliekant darbines funkcijas, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Nors apeliantas teigia, kad jo šeimos materialinė padėtis labai sunki, tačiau su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad tiek jis, tiek jo sutuoktinė dirba ir gauna pajamas, pateiktos pažymos iš darbovietės apie gaunamą darbo užmokestį neleidžia teismui vienareikšmiškai spręsti apie šeimos ypatingai sunkią materialinę padėtį ar apie tai, kad jo šeima yra socialiai remtina. Esant šioms aplinkybėms, sumažinti apeliantui paskirtos baudos dydį, atsižvelgiant į jo šeimos sunkią finansinę padėtį, nėra pagrindo. Nenustačius administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ATPK 31 – 32 straipsniai) apeliantui yra paskirtas ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkis – 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių, kas atitinka bendrąsias administracinių baudų skyrimo taisykles (ATPK 30² straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog paskirta bauda didelė, tačiau griežtomis nuobaudomis įstatymo leidėjas reiškia valią aukščiau iškelti visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Institucija skirdama D. I. administracinę nuobaudą tinkamai taikė įstatymo nuostatas, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį bei nustatytą girtumo laipsnį, todėl paskirtoji administracinė nuobauda – 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių – nekeistina. Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. I. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasStasys Gagys