- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-11
- Bylos Nr.
- 1A-264/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis (pran.), Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- Z. M.
- Advokatai
- Regina Baranauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo Z. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. ir nuteistas:
pagal BK 260 str. 1 d., dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iki 2006 m. gruodžio 4 d., - laisvės atėmimu penkeriems metams;pagal BK 260 str. 1 d., dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga iki 2006 m. gruodžio 12 d. ir pasikėsinimo ją platinti, - laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;pagal BK 260 str. 2 d., dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – 2,555 g heroino, 2007 m. kovo 14 d., - laisvės atėmimu devyneriems metams;pagal BK 260 str. 3 d., dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iki 2007 m. kovo 14 d., - laisvės atėmimu dvylikai metų;
Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie bausmės, paskirtos pagal BK 260 str. 3 d., iš dalies pridėtos paskirtas švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas keturiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. M. nuteistas už tai, kad iki 2006 m. gruodžio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens prie prekybos centro „Ikiukas“, esančio Klaipėdos m., Naikupės g. 18, turėdamas tikslą perduoti į Klaipėdos m. VPK areštinę suimtajam S. K. , įgijo 6,009 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,728 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,849 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,223 g narkotinės medžiagos heroino, paslėptus tualetinio popieriaus rulonėliuose ir juos laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Nuteistasis S. K. , turėdamas tikslą įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, be tikslo jas platinti, iki 2006 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos m. VPK areštinėje, esančioje Klaipėdos m., Jūros g. 1, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), susitarė su Z. M. , kad šis jam atsiųs minėtų siuntinyje paslėptų medžiagų. Vykdydamas susitarimą, Z. M. 2006 m. gruodžio 3 d., apie 24 val., siuntinį su tualetinio popieriaus rulonėliuose paslėptomis psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis perdavė S. K. nurodytai D. J. , kuri 2006 m. gruodžio 4 d., apie 11.10 val., siuntinį su minėtomis medžiagomis atgabeno į Klaipėdos m. VPK areštinę ir padavė perduoti R. L. , kurio anketinius duomenis prieš tai vykusio pasimatymo metu jai buvo nurodęs S. K. . S. K. siuntinio negavo, kadangi policijos pareigūnai siuntinio patikrinimo metu nurodytas medžiagas rado ir paėmė.
Be to, Z. M. nuteistas už tai, kad jis iki 2006 m. gruodžio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu susitarė su M. D. , jog jam į Alytaus pataisos namus atsiųs narkotinių medžiagų. Z. M. tuo tikslu iš nenustatyto asmens ir nenustatytoje vietoje įgijo 0,361 g heroino, impregnavęs šią narkotinę medžiagą į vyriškų kojinių galus, 2006 m. gruodžio 12 d., apie 18 val., nurodytas kojines su jose impregnuotu heroinu, kartu su kitais daiktais, atgabeno prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., ir perdavė šią medžiagą R. V. D., kad ši perduotų į Alytaus pataisos namus M. D. . 2006 m. gruodžio 13 d. R. V. D. suruoštą banderolę su joje paslėpta narkotine medžiaga iš Klaipėdos miesto pašto skyriaus Nr. 14, esančio Vingio g. 16, išsiuntė M. D. į Alytaus pataisos namus, esančius Ulonų g. 8A, tačiau jis siuntinio negavo, nes 2006 m. gruodžio 15 d., apie 15 val., pataisos namų pareigūnai, patikrinę gautą banderolę, joje nurodytą narkotinę medžiagą rado ir paėmė.
Taip pat Z. M. nuteistas ir už tai, kad iki 2007 m. kovo 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš slėptuvės prie garažų, esančių Klaipėdoje, Šilutės pl., kuria iki savo mirties, įvykusios 2007 m. vasario 28 d., naudojosi G. S. , pasiėmė ir tokiu būdu įgijo violetinės spalvos malimo mašinėlę su dangteliu, kurių vidiniuose paviršiuose buvo 0,167 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,043 g narkotinės medžiagos heroino, 3 polietileninius maišelius su 29,326 g rusvos spalvos kietos medžiagos fragmentais, kurių sudėtyje buvo 15,345 g heroino, 10 žalsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo 1,500 g psichotropinės medžiagos tramadolio, rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo 0,041 g psichotropinės medžiagos mCPP (1-(3- chlorofenil)piperazinas) ir 0,833 g narkotinės medžiagos kanapių bei jų dalių, kurias neteisėtai pargabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdoje, Nidos g. 54- 48, iki 2007 m. kovo 14 d., 20.45 val., kol kratos metu nurodytas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, Z. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 14 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, sumokėdamas pusę sutartos sumos – 450 litų, įgijo 6,970 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,555 g narkotinės medžiagos heroino, ją parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iki 2007 m. kovo 14 d., 20.45 val., kol kratos metu nurodytas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Nuteistasis Z. M. apeliaciniame skunde ginčyja savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nesutinka su jo veiksmų baudžiamąja kvalifikacija bei paskirtomis bausmėmis.
Nesutikdamas su tuo, kad jis nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iki 2006 m. gruodžio 4 d., apeliantas teigia, kad jis nežinojo, jog jo perduodamame tualetiniame popieriuje buvo paslėptos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Be to, jis teigia, kad jis su S. K. vienas kito nepažinojo, o susipažino tik po to, kai jiems buvo pareikšti įtarimai.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog jam iš Klaipėdos m. VPK areštinės skambino S. K. , neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad, pasak liudytojo S. D. , kameroje buvę sulaikytieji (jų buvo apie 5) visi naudojosi tuo pačiu mobiliuoju telefonu. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas neišsiaiškino kokiu būdu siuntinys su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, adresuotas R. L. , būtų patekęs S. K. , kuris sėdėjo kitoje kameroje. Be to, anot apelianto, byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp jo ir liudytojos D. J. parodymų apie tai, kad jis perdavė ne visą siuntinį su maistu, kaip teigė D. J. , bet tik du rulonėlius tualetinio popieriaus.
Savo kaltės dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga iki 2006 m. gruodžio 12 d. ir pasikėsinimo ją platinti apeliantas skunde neginčyja. Priešingai, jis teigia, kad pilnai prisipažino padaręs šią BK 260 str. 1 d. numatytą veiką, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kaip į jo atsakomybę lengviančią aplinkybę ir paskyrė jam per griežtą bausmę.
Nesutikdamas su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – 2,555 g heroino, 2007 m. kovo 14 d.,) kvalifikavimu pagal BK 260 str. 2 d., apeliantas teigia, kad teismas, padarydamas išvadą, jog Z. M. turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nepagrįstai rėmėsi liudytojos M. V. parodymais bei šališkai vertino liudytojos I. C. parodymus. Apygardos teismas, anot apelianto, nepagrįstai atmetė jo parodymus apie tai, kad šias narkotines ir psichotropines medžiagas jis įgijo ir laikė savo reikmėms, nes jam per dieną reikia 2 g šių medžiagų.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nesutinka nei su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nei su paskirta bausme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir psichotropinėmis medžiagomis iki 2007 m. kovo 14 d.). Teigia, jog parsinešęs iš slėptuvės pirmiau paminėtas medžiagas, jis nežinojo kas tai per medžiagos, todėl neketino nei jų vartoti, nei kaip nors kitaip jas panaudoti. Tiesiog visai neslėpdamas padėjo jas sekcijoje. Anot apelianto, nusikaltimai dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ar platinimo yra padaromi esant kaltininko tyčiai ir už šių veiksmų, numatytų BK 260 straipsnyje, padarymą asmuo atsako, jeigu suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės, taip pat suvokė jų kiekį. Apeliantas teigia to nesuvokęs, nes kitu atveju nebūtų pirkęs.
Be to, apeliantas teigia, jog ilgą laiką jau yra narkomanas, todėl žinodamas, kas gresia už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, tikrai būtų jų atsikratęs. Pasak Z. M. , nuosprendyje teismas remiasi tik prielaidomis, nes jokių konkrečių įrodymų, kad šias narkotines ir psichotropines medžiagas jis ketino parduoti ar kitaip platinti, nėra.
Apeliantas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 metų kovo 12 d. nuosprendį ir jam paskirtą bausmę sušvelninti.
Teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis bei jo gynėja prašė nuteistojo skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Z. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jas platinti, ir pasikėsinimo jas platinti iki 2006 m. gruodžio 4 d. (BK 260 str. 1 d.)
Kaip matyti iš Z. M. skundo, jis iš esmės neginčija teismo nuosprendyje nustatytų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių, t. y., kad jis perdavė du tualetinio popieriaus ritinėlius (kuriuose, kaip vėliau nustatyta, buvo paslėptos narkotinės ir psichotropihnės medžiagos) D. J. , kuri 2006 m. gruodžio 4 d., apie 11.10 val., siuntinį su nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis atgabeno į Klaipėdos m. VPK areštinę ir padavė perduoti R. L. . Z. M. tik neigia žinojęs, kad jo perduodamame tualetiniame popieriuje buvo paslėptos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuteistojo Z. M. kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutinkti su apygardos teismo nuosprendyje išdėstytais išsamiais motyvais dėl Z. M. kaltės įrodymo.
Z. M. skundo teiginius, kad jis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo į areštinę su niekuo nebendravo, S. K. nepažinojo, tualetinį popierių sutiko perduoti tik suprasdamas tokią pačią, kaip ir jis priklausomybę nuo narkotikų turinčius asmenis ir nežinojo, kad jam duotuose popieriaus ritinėliuose buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos, paneigia byloje surinkti ir teismo nuosprendyje įvertinti duomenys.
Byloje surinktais duomenimis (Z. M. apklausos, tarnybinio pranešimo duomenys (t. 1, b. l. 164), ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartys sankcionuoti šiuo telefono numeriu perduodamos informacijos kontrolę (t. 1, b. l. 166, 171), apžiūros protokolo, kratos protokolo duomenys, Klaipėdos m. VPK OVT pažyma) nustatyta, kad Z. M. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš areštinės kameroje rasto mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta bylos duomenimis, naudojosi D. K. , išklotinės taip pat nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 4 d. laikotarpiu su pirmiau minėtu Z. M. telefonu užfiksuota 14 kontaktų SMS žinutėmis bei vienas pokalbis, įvykęs 2006 m. gruodžio 3 d., nuo 22.49 val., tai yra netrukus prieš įvykusį siuntinio su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis perdavimą D. J. .
Šie nuteistųjų D. K. ir Z. M. kontaktai telefonu paneigia jų parodymus apie tai, kad jie buvo nepažįstami ir dėl narkotinių medžiagų perdavimo nesitarė.
Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Z. M. teiginius, kad jis nežinojo, jog perduoda narkotines ir psichotropines medžiagas, atmetė, kaip nepagrįstus. Apelianto iškelta versija, jog jis, būdamas pats narkomanu, tiesiog norėjo padėti tokiems pat, kaip jis, todėl sutiko perduoti du ritinėlius tualetinio popieriaus, visiškai nelogiška ir atmestina, atsižvelgiant į siuntinio perdavimo aplinkybes.
Jei tikėtume apelianto versija, išeitų, kad Z. M. , nepažinodamas S. K. , neaišku iš kur gavęs jo (tuo metu jam dar nepažįstamo asmens) telefono numerį, SMS žinučių pagalba su juo susisiekė, ir susitarė, kad jis perduos du tualetinio popieriaus ritinėlius. Lengvai įgyjamus daiktus – du ritinėlius tualetinio popieriaus, kuriuos įkalinimo įstaigoje galėjo įsigyti ir pats S. K. , Z. M. , paprašytas nepažįstamo S. K. , paima iš kitų nepažįstamų asmenų tam, kad nuneštų perduoti ne į įkalinimo įstaigą, o tarpininkei, t. y. apelianto nepažįstamai D. J. . Apeliantas šiuos du rulonėlius popieriaus naktį (apie vidurnaktį) nuveža D. J. , o ši, savo ruoštu, kitą dieną nuneša juos į įkalinimo įstaigą ir palieka perduoti net ne S. K. , o dar kitam asmeniui, t. y. R. L. . Iš tokių siuntinio perdavimo aplinkybių akivaizdu, kad tokiu būdu, pasinaudojant tarpininkais, buvo siekiama užmaskuoti tikruosius siuntinio, t. y. narkotinių medžiagų siuntėjus ir gavėjus ir taip galimai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokios atsargumo priemonės, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus duomenis apie realiai perduoto siuntinio turinį ir paskirtį, įrodo, kad Z. M. žinojo, jog perduoda ne paprastus tualetinio popieriaus ritinėlius, bet būtent narkotines ir psichotropines medžiagas, dėl kurių įgyjimo ir perdavimo tarėsi telefonu su S. K. , suprato, kad veikia nusikalstamai ir norėjo taip veikti.
Tai, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi ne tik S. K. , bet ir visi kiti su juo kameroje buvę sulaikytieji (suimtieji), nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, jog dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų Z. M. tarėsi būtent su S. K. . Tai patvirtina liudytojos D. J. parodymai apie tai, kad dėl siuntinio, kurį jai ir atvežė Z. M. , buvo tartąsi su S. K. , jam jis ir turėjo būti galiausiai perduotas. Nusikalstamos veikos baudžiamajam juridiniam vertinimui neturi jokios reikšmės ir tai, kokiu būdu buvo numatyta kitoje kameroje laikomam R. L. adresuotą narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntinį vėliau perduoti galutiniam gavėjui S. K. . Iš bylos duomenų matyti, kad įkalinimo įstaigos kameroje laikomi asmenys laisvai naudojosi mobilaus ryšio telefonu (kas yra draudžiama), todėl darytina išvada, kad, nepaisant ribojimų ir draudimų, taikomų įkalinimo įstaigose, iš vieno sulaikytojo (suimtojo) perduoti narkotines medžiagas kitam, netgi laikomam kitoje sulaikymo kameroje, suimtajam, būtų buvę taip pat visiškai įmanoma.
Apeliantas skunde teigia, kad byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp jo ir liudytojos D. J. parodymų apie tai, kad jis perdavė ne visą siuntinį su maistu, kaip teigė D. J. , bet tik du rulonėlius tualetinio popieriaus. Šiuos neatitimus tarp nuteistojo ir liudytojos parodymų teisėjų kolegija vertina, kaip neesminius ir neturinčius reikšmės Z. M. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paslėptos ne maisto produktuose, kuriuos neigia perdavęs apeliantas, bet tualetinio popieriaus ritinėliuose, kurių perdavimą Z. M. pripažįsta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Z. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagas įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jas platinti, bei pasikėsinimo jas platinti.
Dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jas platinti, ir pasikėsinimo jas platinti iki 2006 m. gruodžio 12 d. (BK 260 str. 1 d.)
Apeliantas skunde teigia, kad jis pilnai prisipažino padaręs šią BK 260 str. 1 d. numatytą veiką, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kaip į jo atsakomybę lengviančią aplinkybę ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, jog Z. M. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, savo noru duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus ne tik apie savo, bet ir apie kitų bendrininkų jam žinomas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nors apeliantas pripažino įgyjęs heroino ir nuvežęs M. D. motinai, kad ši perduotų į įkalinimo įstaigą M. D. , tačiau teigė tai padaręs savo iniciatyva, o ne susitaręs su M. D. . Toks susitarimas tarp Z. M. ir M. D. buvo inkriminuotas abiems nuteistiesiems ir jo buvimas įrodytas byloje surinktais įrodymais. Apeliantas, neigdamas tokio susitarimo buvimą nepripažino esminės nusikaltimo padarymo aplinkybės, taip mėgindamas padėti bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai Z. M. parodymus dėl šios nusikaltamos veikos vertino tik kaip dalinį prisipažinimą ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Už šio BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą teismas Z. M. paskyrė penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri nežymiai viršyja minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Kitaip jų vertinti, nei tai padarė apygardos teismas, apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, nes naujų aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, Z. M. skunde nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą parduoti ar kitaip jas platinti (BK 260 str. 2 d.)
Apeliantas skunde nesutinka tik su ta nuosprendžio dalimi, pagal kurią pripažinta, kad jis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Savo kaltės dėl šių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo apeliantas neginčyja.
Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos M. V. parodymais bei šališkai vertino liudytojos I. C. parodymus, yra nepagrįsti. Teismas šių liudytojų parodymus vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir, atsižvelgdamas į tai ar juos kiti įrodymai patvirtina ar paneigia, jais rėmėsi arba juos atmetė, kaip nepagrįstus.
Liudytoja M. V. parodė, kad ji apie šešiolika metų su pertraukomis vartojo narkotines, o rečiau ir psichotropines medžiagas. 2007 m. vasario mėnesį sužinojusi, kad nuteistasis Z. M. , kurį apie aštuonerius metus pažinojo kaip narkomaną, pardavinėja narkotines ir psichotropines medžiagas, šias medžiagas ėmė pirkti iš pastarojo. Heroiną iš Z. M. gaudavo po 200 litų už gramą, amfetaminą – po 15 litų už gramą. Dalį šių medžiagų ji parduodavo tam, kad galėtų tokiu būdu užsidirbti ir pati šias medžiagas vartoti. Paprastai Z. M. narkotines ir psichotropines medžiagas jai duodavo skolon, o pinigus jam atiduodavo šias medžiagas pardavusi. Ryšį su Z. M. ji palaikydavo mobiliojo ryšio telefonu, narkotines ir psichotropines medžiagas jis atveždavo į jos gyvenamąją vietą.
Šiuos liudytojos parodymus patvirtina byloje esančiose stenogramose užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys. Atsižvelgdamas į pirmiau minėtus liudytojos M. V. parodymus bei tai, kad nuteistasis Z. M. su M. V. bendravo intensyviai, neretai ir vėliu paros metu, jog buvo kalbama apie daiktų pristatymą, pinigų rinkimą ir perdavimą Z. M. , stengiantis atvirai nekalbėti, kaip pokalbiuose sako Z. M. , „nereikalingo nešnekėti“, o reikalus spręsti tiesioginių susitikimų metu, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Z. M. pardavinėjo M. V. narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. turėjo tikslą jas platinti.
Atitinkamai pirmosios instancijos teismas vertino ir liudytojos I. C. parodymus. Tiesa, pastaroji teisme parodė, kad ji su Z. M. bendravo tik retkarčiais, kai reikėdavo pasiskolinti pinigų. Teisme ši liudytoja neigė įgydavusi psichotropinių medžiagų iš Z. M. . Tačiau byloje užfiksuotų Z. M. ir I. C. pokalbių turinys paneigia šiuos pastarosios parodymus ir patvirtina jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Iš perskaitytų ištirtiems pokalbiams patikrinti šių I. C. parodymų nustatyta, kad 2007 m. vasario mėnesį sužinojusi, kad iš Z. M. galima įsigyti heroino, ėmė šią medžiagą pirkti iš pastarojo. Heroiną iš Z. M. gaudavo po 200 litų už gramą. Dalį šios medžiagos ji parduodavo tam, kad galėtų tokiu būdu užsidirbti ir pati šią medžiagą vartoti (t. 2, b. l. 64- 65). Toks liudytojos I. C. parodymų vertinimas, sugretinant juos su kitais bylos duomenimis, taip pat patikrinant juos sugretinus su ikiteisminio tyrimo metu šios liudytojos duotais parodymais, nelaikytinas šališku įrodymų vertinimu. Priešingai, teismas, laikydamasis visų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų įrodymų vertinimo reikalavimų, pagrįstai šios liudytojos parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, atmetė, kadangi jų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.
Pirmiau aptarti ir apygardos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuoti bylos duomenys paneigia ir apelianto tvirtinimus, jog jis psichotropines medžiagas įgijo ir laikė vien tik savo reikmėms, nes jam per dieną reikia 2 g šių medžiagų. Tikėtina, kad apeliantas, būdamas priklausomas nuo šių medžiagų, ir pats jas vartojo, tačiau tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis jas laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Taigi, Z. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 260 str. 2 d.
Dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų, taip pat psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą parduoti ar kitaip jas platinti (BK 260 str. 3 d.)
Apelantas skunde neigia žinojęs, kad iš slėptuvės jo parsineštos medžiagos yra narkotinės ir psichotropinės. Tai, anot apelianto, patvirtina faktas, kad jis šias medžiagas laikė savo bute atvirai, sekcijoje. Apeliantas teigia, jog ilgą laiką jau yra narkomanas, todėl žinodamas, kas gresia už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą, tikrai būtų jų atsikratęs. Tokie nuteistojo skundo teiginiai nepaneigia byloje surinktais duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių.
Kaip minėta, Z. M. tikslą platinti įgytą ir laikomą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei psichotropines medžiagas įrodo liudytojos M. V. parodymai, pokalbių tarp Z. M. bei liudytojų M. V. ir I. C. turinys. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kratos, atliktos Z. M. namuose, kur ir buvo rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, protokole užfiksuota, jog be šių medžiagų bute rasta daug tuščių maišelių, elektroninės svarstyklės bei elektroninė malimo mašinėlė su narkotinių medžiagų pėdsakais, t. y. daiktai, skirti narkotinių ir psichotropinių medžiagų svėrimui, smulkinimui ir pakavimui. Visi šie duomenys neabejotinai įrodo, kad Z. M. turėjo tikslą platinti įgytą ir laikomą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei psichotropines medžiagas. Kita vertus, nusikaltimo padarymo tikslas BK 260 str. 3 d. dispozicijoje nėra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis, tačiau kadangi jis nuteistajam inkriminuotas, jį būtina įrodinėti. Tai pirmosios instancijos teismas padarė.
Pirmiau aptarti duomenys iš esmės patvirtina ir tai, kad apeliantas žinojo kokias medžiagas (narkotines ir psichotropines) jis laikė, suprato, jog jas įgydamas, gabendamas ir laikydamas veikia nusikalstamai ir norėjo taip veikti. Apelianto tvirtinimus, jog jis nesuvokė, kokias medžiagas jis laiko, paneigia ir jo paties nurodyta aplinkybė apie didelį jo, kaip narkomano „stažą“.
Apeliantas nesutinka ir su jam pagal BK 260 str. 3 d. paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Z. M. pagal minėtą straipsnį, atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, Z. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teismas, skirdamas bausmę pagal BK 260 str. 3 d., atsižvelgė ir į tai, kad vienos narkotinės medžiagos, kurią įgijo, gabeno ir laikė Z. M. , kiekis žymiai viršijo ribą, kuria apibrėžiama šios narkotinės medžiagos labai didelis kiekis. Tai, anot teismo, rodo pakankamai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas, įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, pagal BK 260 str. 3 d. paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų. Ši bausmė yra netgi nežymiai mažesnė už minėto straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl, atsižvelgiant į pirmiau minėtas veiką ir kaltininką apibūdinančias aplinkybes, ji nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo Z. M. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo Z. M. apeliacinį skundą atmesti.