Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. Ž., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai D. J.,

nedalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Ž. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-5124-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-5124-2024 (toliau – ir Nutarimas) T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2024 m. liepos 5 d. 9 val. 30 min., važiuodamas Kauno rajono sav., Tabariškių k., Tiesiąja g., ties namu Nr. 46, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį krovininį automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį 32 km/h, nes įvertinus matavimo paklaidą važiavo 82 km/h greičiu, kai toje vietoje leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 50 km/h. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais T. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto ir (arba) 131.3 punkto reikalavimus ir tuo padarė ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu T. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

ANK 416 straipsnio 4 dalis numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Be to, už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis).

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą, T. Ž. administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir jo atstovę, matyti, jog T. Ž. visiškai sutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, jo neginčija ir neneigia byloje nustatyto fakto, kad jis viršijo nustatytą greitį 32 km/h. T. Ž. visiškai sutinka su Institucijos Nutarimu už pirmiau paminėtus jo atliktus veiksmus paskirta administracine nuobauda – 150 Eur dydžio bauda. Tačiau T. Ž. nesutinka su tuo pačiu Nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Todėl būtent šiuo aspektu teismas žemiau ir pasisako.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Teismas pažymi, jog sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Iš viso to sprendžiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik esant nustatytoms išskirtinėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, dėl kurių egzistavimo asmeniui būtų galima švelninti jo teisinę padėtį. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra bei dėl to žemiau pateikia savo motyvus.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu T. Ž. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 3 mėnesiams. T. Ž. skundu prašė neskirti jam šios administracinio poveikio priemonės, kadangi jis prižiūri neįgalų brolį A. Ž., kuriam pastoviai reikalinga pagalba, priežiūra, kurį dažnai reikia vežti į gydymo įstaigas, jis nesavanaudiškai aukojasi brolio labui, neperkelia brolio į globos namus. T. Ž. globotiniui broliui yra diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimu jis yra pripažintas neveiksniu, dėl savo sveikatos būklės jis negali pasirūpinti savimi ir yra priklausomas nuo kito asmens, šiuo atveju nuo savo brolio, kuris yra jo globėjas. Kas mėnesį jis veža brolį į gydymo įstaigą, kur jam yra leidžiami vaistai, be to lydi jį visur, kur jam yra reikalinga. Be to, teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam būtinas, nes nuo 2023 m. gruodžio 27 d. jis dirba (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose, yra charakterizuojamas kaip geras ir pareigingas vairuotojas, atidus ir atsakingas, puikiai atliekantis jam pavestus darbus.

Šios T. Ž. nurodytos aplinkybės teismo vertinimu negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, suponuojančiomis galimybę taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog visos šios T. Ž. išdėstytos aplinkybės jam buvo žinomos dar iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl jis pats turėjo elgtis ypatingai atsargiai, būti maksimaliai atidus, tačiau šis visgi pasirinko lengvabūdišką, teisei prieštaraujantį bei visuotinai smerktiną elgesį ir dėl to dabar privalo prisiimti ir visas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su brolio globa ir vairuotojo darbu, egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, juo labiau, kad pastarajam jau teko faktiškai susidurti su nepatogumais ir sunkumais po to, kai už anksčiau padarytą šiurkštų administracinį nusižengimą jam jau buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, dėl ko T. Ž., viršydamas leistiną greitį, turėjo ypač pasverti savo elgesį. Tai, kad pareiškėjas globoja brolį, bendrai vertintina teigiamai, tačiau tai negali būti išskirtinai sureikšminama ir negali esmingai paveikti išvadų dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Tuo pačiu pastebėtina, jog teismui T. Ž. nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog broliui yra paskirtos, numatytos ar bent planuojamos sveikatos priežiūros ar gydymo procedūros ir kokia jų teikimo vieta ir pan., taip pat nėra ir duomenų apie tai, jog pareiškėjas brolį anksčiau buvo vežęs į gydymo įstaigas dėl jo turimų psichikos sveikatos problemų. Be to, net ir darant prielaidą, kad pareiškėjas kartą per mėnesį turį neįgalų ir neveiksniu pripažintą brolį vežti į gydymo įstaigą, šis turi galimybę išnaudoti viešojo transporto paslaugas, kiek jos įmanomos tenkinant asmeninius ir/ar šeimos poreikius, kitais atvejais naudotis pavežėjų paslaugomis, kreiptis pagalbos į artimuosius, draugus ir pan. Suprantama, kad tai sukels ženklius nepatogumus, reikš didesnes finansines išlaidas, tačiau pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, jog paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo artimųjų įprastam gyvenimui.

Sprendžiant dėl administracinės atsakomybės švelninimo aktualu yra ir tai, kad Nutarime Institucija teisingai bei pagrįstai nustatė T. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat Institucija pagrįstai Nutarime nurodė, jog T. Ž. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad jis pakartotinai padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismo manymu, atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymas eliminuoja galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes administracinius nusižengimus pareiškėjas padarė dar nepasibaigus administracinės nuobaudos galiojimo terminui ir toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys rodo, kad jis nepadarė iš esmės jokių didesnių išvadų ir neįvertino savo elgesio kritiškai.

Sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą, be kita ko, būtina itin svariai įvertinti ir T. Ž. asmenybę – anksčiau jis buvo teistas, tačiau teistumai išnykę, todėl baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, du kartus ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, taip pat praeityje daug kartų teistas (baustas) Didžiojoje Britanijoje už įvairius nusikaltimus, tame tarpe ir už vairavimą apsvaigus, vairavimą, kai atimta teisė vairuoti, kas jį charakterizuoja išskirtinai neigiamai. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenys patvirtina, kad penkerių metų bėgyje T. Ž. buvo skirta ir 16 administracinių nuobaudų, iš jų 14 skirta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių 6 administracinės nuobaudos – baudos paskirtos už greičio viršijimą. Už administracinių nusižengimų padarymą jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau T. Ž. vis tiek padarė ypač šiurkštų administracinį nusižengimą, kas tik patvirtina, jog baudos neįtakojo pareiškėjo elgesio teigiama linkme ir nebuvo pakankama priemonė sulaikyti nuo analogiškų nusižengimų darymo. Taip pat jis baustas ir dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam (ANK 422 straipsnio 5 dalis) ir dėl transporto priemonės vairavimo, kai teisė vairuoti atimta (ANK 424 straipsnio 4 dalis), kas itin neigiamai charakterizuoja pareiškėją bei patvirtina, jog jis yra itin nedrausmingas vairuotojas, linkęs pažeidinėti imperatyvius KET reikalavimus, todėl jo atžvilgiu nėra jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninančias jo teisinę padėtį.

Pareiškėjo skundo teiginį, jog per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar T. Ž. pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas, paneigia Administracinių nusižengimų registro duomenys, patvirtinantys, jog po nagrinėjamo nusižengimo padarymo 2024 m. liepos 5 d. pareiškėjas, dar neišnagrinėjus jo administracinio nusižengimo bylos Institucijoje, 2024 m. rugpjūčio 29 d. padarė dar vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, kurioje įrengti saugos diržai, jų neužsisegęs, už ką 2024 m. rugsėjo 2 d. jam buvo paskirta bauda. Pažymėtina, kad per penkerius metus T. Ž. už vairavimą transporto priemonės neužsisegus saugos diržų iš viso baustas 5 kartus. Tokį savo teisę pažeidžiantį elgesį pareiškėjas pateisina, nurodydamas, kad jo darbo pobūdis yra toks, kad jam vežiojant krovinius, reikia pačiam juos pasikrauti, dėl ko reikia nuolat įlipti ir išlipti iš automobilio, užsisegti ir atsisegti saugos diržus, tai yra nuolatinė rutina, kuri tęsiasi diena iš dienos, ir tokiomis aplinkybėmis dėl žmogiškos klaidos galima saugos diržo neužsisegti. Šios skundo aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjas kritiškai nevertina savo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nėra linkęs keisti teisę pažeidžiančio elgesio.

Nors skundu teigiama, kad dėl T. Ž. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo kliudoma kitoms transporto priemonėms, nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nesudaryta avarinė situacija, tačiau šios aplinkybės visiškai nepateisina T. Ž. elgesio pažeidinėti kelių eismo taisykles. Priešingai, tai parodo tik tai, kad T. Ž., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. leistino važiavimo greičio viršijimą vairuojant krovininį automobilį, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats greičio viršijimo faktas. Taigi, kilę padariniai nėra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis, dėl to nėra pagrindo pritarti skundo argumentams, kad sprendžiant dėl nuobaudos už šį nusižengimą reikia atsižvelgti į tai, jog dėl asmens veiksmų nekilo padarinių. Kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už konkrečius padarinius (pvz., eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys, sukėlimą) numatančius straipsnius. Institucijos nuomone, T. Ž. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį paskirta 150 Eur bauda ir minimaliai trukmei taikyta ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trijų mėnesių terminui atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, T. Ž. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši taikyta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei ir yra būtina, jog būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi jokia unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Viršydamas greitį T. Ž. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti skiriant trumpesnį terminą nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas ar jo iš viso neskiriant, nes, kaip minėta, jokios išskirtinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Tai, kad pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, ši prievartos priemonė nesuderinama su jo darbo pobūdžiu, rūpinimusi broliu, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog Institucijos pareigūnas išsamiai įvertino visas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias savo skunde teismui nurodė ir pareiškėjas.

Taigi, esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, tirdama ir nagrinėdama T. Ž. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nepadarė esminių proceso pažeidimų ir pagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nenustačius jokių išskirtinių ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o T. Ž. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-5124-2024, kuriuo T. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, T. Ž. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.