Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 3 d. apie 7.40 val., Kaune, Taikos pr. ties namu Nr. 43, A. S., vairuodama transporto priemonę Skoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta važiavusiam automobiliui, dėl ko šis vengdamas susidūrimo stabdė ir keitė važiavimo kryptį į dešinę bei atsitrenkęs į kelio bortelį, apsigadino savo vairuojamą automobilį SAAB, v. n. (duomenys neskelbtini) Abiem vairuotojams nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildžius eismo įvykio deklaracijų, apie įvykį vairuotojas nepranešęs policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 219.1; 219.2; 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. kaltę dėl pažeidimų pripažino, gailisi ir paaiškino, kad vairavo automobilį Skoda Octavia. Įvažiuojant į Taikos pr. ir važiuojant daugiau kelio viduriu, prieš jį pradėjo staigiai stabdyti automobilis. Kad išvengti susidūrimo, A. S. pasuko truputį dešiniau. Už A. S. važiavęs automobilis taip pat, siekdamas išvengti eismo įvykio, pasuko dešiniau ir trenkėsi į bortą. Išlipęs iš automobilio A. S. pradėjo kalbėtis su už jo važiavusio automobilio vairuotoju, kuris reikalavo atlyginti už sugadintą ratą. A. S. tuo metu neturėjo tiek pinigų, be to nebuvo pilnai įsitikinęs, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio, todėl nieko nesutarus bei skubėdamas į darbą, iš įvykio vietos išvažiavo.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2015 m. balandžio 3d. iš ryto važiavo į darbą. Prieš jį važiavo automobilis Skoda, kuris važiavo daugiau kaire kelio puse, o A. Š. važiavo arčiau dešinio krašto. Persirikiuojant į Taikos pr. automobilis Skoda staigiai rikiavosi į dešinę pusę, nes prieš jį važiavęs automobilis taip pat staigiai stabdė. A. Š., norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko dar daugiau į dešinę pusę, staigiai stabdė ir atsitrenkė į bordiūrą. Įvykio metu buvo sugadinta A. Š. automobilio dešinės pusės priekinė padanga ir ratlankis. Automobilis Skoda nuvažiavo į priekį, tačiau matomai pamatęs, kad A. Š. stovi įjungęs savo automobilio avarinį apšvietimą, todėl grįžo atgal. Kai prie jo priėjo automobilio Skoda vairuotojas, A. Š. paprašė jo atlyginti už sugadintą ratą, tačiau A. S. numojo ranka ir papriekaištavęs, kad nereikia lenkti per dešinę pusę, nuėjo ir, sėdęs į automobilį, iš įvykio vietos išvažiavo. Tada A. Š. iškvietė policiją.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), A. Š. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad važiavo nuo Birželio 23-osios g. link Taikos pr. dešine kelio puse, kai tuo metu kaire kelio puse važiavęs automobilis Skoda Octavia lenkė kitą automobilį, rikiuodamasis į dešinę ir užkišo SAAB automobiliui. A. Š., bandydamas išvengti eismo įvykio, traukėsi dešiniau ir trenkėsi į bordiūrą. Nuo smūgio prakirto dešinės pusės priekinę padangą, apgadintas ratlankis ir priekinis buferis. Jam užkišusio automobilio Skoda Octavia vairuotojas sustojo, išlipo ir automobilio, pasižiūrėjo, o pareikalavus sumokėti bent už prakirstą padangą, numojo ranka ir nuvažiavo (b. l. 8), A. S. paaiškinimas (b. l. 9), foto nuotraukos (b. l. 12), dokumentų kopijos (b. l. 13-16), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18), tarnybinis pranešimas (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį šiame įstatyme nurodytas pasekmes, t.y. turi būti nustatyta asmens kaltė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pasekmių.

Įvertinus surinktus ir išdėstytus įrodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus: N. R., G. G. tarnybinius pranešimus (b. l. 3; 20), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 4), foto lenteles (b. l. 12), A. S. paaiškinimus ir liudytojo A. Š. parodymus matyti, kad automobilio Skoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta važiavusiam automobiliui, dėl ko šis vengdamas susidūrimo stabdė ir keitė važiavimo kryptį į dešinę ir, atsitrenkęs į kelio bortelį, apsigadino savo vairuojamo automobilio SAAB, v. n. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinį ratą, padangą, priekinį bamperį. Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje surinkti patikimi ir neabejotini įrodymai, kurie patvirtinta buvus eismo įvykį, kurį sukėlė A. S., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ir kurio metu atsirado Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės - buvo apgadintas A. Š. automobilis.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. S. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2015 m. balandžio 3 d. apie 7.40 val., Kaune, Taikos pr. ties namu Nr. 43, A. S., vairuodama transporto priemonę Skoda Octavia, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio gretima juosta važiavusiam automobiliui dėl ko šis vengdamas susidūrimo stabdė ir keitė važiavimo kryptį į dešinę ir atsitrenkęs į kelio bortelį apsigadino savo vairuojamą automobilį SAAB, v. n. (duomenys neskelbtini) Abiem vairuotojams nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildžius eismo įvykio deklaracijų, apie įvykį vairuotojas nepranešęs policijai su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Iš eismo įvykio schemos bei transporto priemonės fotonuotraukų, taip pat iš paties A. S. paaiškinimo bei liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad A. S., vairuodamas transporto priemonę, juto ir suprato, kad įvyko eismo įvykis. Išlipus abiems vairuotojams, matė, kad apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tačiau nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių bei nesutarus dėl žalos atlyginimo, A. S. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, kol nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, o nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, nepranešus apie įvykį policijai, jis pažeidė KET 220 p. reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. S. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. į administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatos. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. administracine tvarka nėra baustas, tame tarpe ir už KET pažeidimus. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatytaIš A. S. paaiškinimų bei liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad A. S. staigiai keitė judėjimo kryptį dėl to, kad prieš jį važiuojantis automobilis staigiai stabdė, t.y. stengdamasis išvengti susidūrimo su prieš jį važiuojančiu automobiliu. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. Š. automobiliui padaryti apgadinimai nėra itin žymūs ir dideli. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Iš A. S. paaiškinimų bei liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad A. S., pastebėjęs, kad už jo važiavęs automobilis yra sustojęs ir įjungęs avarinį apšvietimą, grįžo prie minėto automobilio, tačiau jo vairuotojui A. Š. pareikalavus atlyginti žalą, A. S. abejodamas dėl savo kaltės, nesutiko atlyginti žalos ir tik tuomet pasišalino iš įvykio vietos.

Įvertinus visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra pagrindas A. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir jam paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje, t. y. paskirti minimalaus dydžio piniginę baudą, tačiau sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 m. 6 mėn. Paskirtoji nuobauda būtų tikrai ne per švelni ir pakankama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.