Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė, veikdama Alytaus apylinkės teismo vardu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. Ž., trečiajam asmeniui Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo A. Ž. 738 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybei.

2. Ieškinyje nurodė, kad A. Ž. 2023 m. sausio mėnesį (tiksli data nenustatyta), žemės sklype (duomenys neskelbtini), neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams vykdyti, nupjovė uosį, kurio 2 skersmenys kelme yra 83 cm x 81 cm (vidurkis 82 cm) (skersmuo 1,3 metrų aukštyje yra 63,7 cm). Nukirstas medis – uosis priskiriamas saugotiniems medžiams vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams“ priedo 7.2 punktu. Šias savo veiksmais atsakovas Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė 738 Eur žalą aplinkai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3210-2023 (ROIK 23201689876) A. Ž. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirta administracinė nuobauda – bauda. Padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo AAĮ nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą ir sumokėjus pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Atsakovo nukirstas medis buvo priskirtas saugotiniems želdiniams. Žala aplinkai buvo apskaičiuota pagal medžių atkuriamosios vertės įkainius (už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą 1,3 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelmo aukštyje), atsižvelgiant į medžių grupę – 738 Eur. Ji apskaičiuota pagal želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. 2024 m. sausio 5 d. ieškovas atsakovui pateikė pasiūlymą gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą per 40 dienų, pasiūlė žalos mokėjimo išdėstyti dalimis. Atsakovas aplinkai padarytos žalos neatlygino, prašymo dėl jos išdėstymo dalimis nepateikė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą aplinkai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti buvo praleistas terminas.

3. Ieškovo atstovai teismo posėdyje palaiko ieškinį ieškinyje nurodytais pagrindais.

4. Atsakovas A. Ž. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2022 12-05 jis kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją dėl avarinės būklės - stiebo ir šaknų puvinio, vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų (invazinio aukšliagrybio) pažeistų medžių pašalinimo/leidimo gavimo jo nuosavybės teise valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybėje. 2022-12-23 į vietą atvyko Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir architektūros skyriaus vyr. specialistė Živilė Sojienė. Medžiai buvo klampynėje, nuklotoje klevų lapais. Specialistė nurodė, kad dėl norimų iškirsti medžių reikės mokėti želdynų atkuriamosios vertės kompensaciją. Su tuo atsakovas nesutiko, nes medžių būklė buvo bloga - atitiko Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, kai kompensacija neskaičiuojama. Ji visus medžius nufotografavo, išmatavo ir užpildė Želdinių apžiūros aktą, nurodydama medžių rūšis, skaičių ir diametrus, būklę; atkuriamosios vertės nenurodė. 2022-12-27 jis gavo Alytaus rajono savivaldybės administracijos leidimą medžiams kirsti, kuriame buvo nurodyta medžių šalinimo būklė/priežastis ir kad medžių atkuriamosios vertės atlyginti nereikia. 2023 m. sausio viduryje jis pradėjo kirsti leidime nurodytus medžius. Nupjovus paaiškėjo, kad vidurinis iš trijų klevų yra išdžiūvęs uosis. Išduodant leidimą buvo suklysta dėl vieno iš leidime nurodytų medžių rūšies visų medžių žievė buvo papilkėjusi, vietomis patamsėjusi, pajuodusi, praradusi būdingą rūšims atspalvį. Todėl dėl vieno nukirsto medžio rūšies buvo suklysta. Klaidą išduodant ir gaunant leidimą Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai interpretavo kaip leidimo neturėjimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams 2 punkte nurodoma, kad saugotiniems želdiniams nepriskiriami nudžiūvę medžiai. Išdžiūvęs uosis nėra saugotinas medis ir leidimas jam kirsti nereikalingas. 2023-02-23 gamtosaugos pareigūnai surengė apžiūrą atsakovo sklype ir pareigūnas Martynas Zienius fotografavo ir matavo tik medžių šaknis, ir neteisingai nurodė, kad visi medžiai geros būklės. Nuotraukose matosi puviniai, centre matosi tipiškas uosius pažeidžiančio invazinio aukšliagrybio pažeidimas. Tuo tarpu nenukirstų medžių vertinimą atlikusi ir leidimą ruošusi Alytaus rajono savivaldybės valdininkė Živilė Sojienė nurodė blogą/avarinę medžių būklę. Martynas Zienius medžių rūšiai patvirtinti pasikvietė miškininkus. Jie medžių būklę nustatinėjo tik iš šaknų vainikų.

5. Trečiasis asmuo Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ištirta bylos medžiaga nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

6. 2022 12-05 atsakovas A. Ž. kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administraciją dėl avarinės būklės - stiebo ir šaknų puvinio, vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų (invazinio aukšliagrybio) pažeistų medžių pašalinimo/leidimo gavimo jo nuosavybės teise valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybėje.

7. 2022-12-A. Ž. buvo suteiktas Alytaus rajono savivaldybės administracijos leidimas medžiams kirsti, kuriame buvo nurodyta medžių šalinimo būklė/priežastis ir kad medžių atkuriamosios vertės atlyginti nereikia.

8. Leidimas buvo išduotas Alytaus savivaldybės komunalinio ūkio ir žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės Živilės Sojienės. 2022-12-27 Želdinių apžiūros akto pagrindu, kuriame buvo nurodyta medžių rūšis, skaičius, kamienų diametras, būklė, atkuriamoji vertė nenurodyta.

9. Liudytoja Živilė Sojienė teismo posėdyje nurodė, kad ji medžių rūšis pažįsta, bet specialaus gamtininko išsilavinimo neturi, ji yra baigusi VGTU, turi transporto inžinieriaus kvalifikaciją. Patvirtino, kad apžiūros metu matė klevus, medžių rūšį nustatė iš kamienų, nes lapų ant jų nebuvo, aplinkui buvo klevų lapai. Medžių būklė buvo prasta.

10. 2023 m. sausio viduryje atsakovas nurodytus medžius iškirto.

11. Liudytoju apklaustas specialiųjų žinių turintis aplinkos apsaugos departamento darbuotojas, turintis miškininko kvalifikaciją G. G. nurodė, kad jis apžiūrėjo kirtavietę ir nustatė, kad vienas iš nukirstų medžių buvo uosis, šešios liepos ir trys klevai. Nukirstų medžių kelmai atrodė buvę gyvybingų medžių. Medžio gyvybingumą ir rūšį jis nustatė iš specifinių išorinių požymių, juos apžiūrint vizualiai.

12. A. Ž. 2023 m. sausio mėnesį (tiksli data nenustatyta), žemės sklype (duomenys neskelbtini), neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams vykdyti, nupjovė uosį, kurio 2 skersmenys kelme yra 83 cm x 81 cm (vidurkis 82 cm) (skersmuo 1,3 metrų aukštyje yra 63,7 cm).

13. Uosis priskiriamas saugotiniems medžiams vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 206 „Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams“ priedo 7.2 punktu.

14. 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3210-2023 (duomenys neskelbtini) A. Ž. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskirta administracinė nuobauda – bauda. Šio nutarimo atsakovas neskundė.

15. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis).

16. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama.

17. Padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo Aplinkos apsaugos į statymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai. Aplinkai padaryta žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

18. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą ir sumokėjus pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Atsakovo nukirstas medis buvo priskirtas saugotiniems želdiniams.

19. Įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra visi atsakovo civilinės atsakomybės taikymo pagrindai: byloje nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas, žala padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, tarp atsakovo veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą aplinkai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

20. Atsakovas jam surašyto administracinės teisės protokolo ir paskirtos baudos neskundė. Tai teismas vertina kaip savo kaltės ir neteisėtos veikos pripažinimą. Ar veika atlikta suklydimo atveju, ar tyčia, žalos atlyginimo klausimui įtakos neturi. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų objektyviai pagrindžiančių jo nurodomą prielaidą, kad ieškovas žalos dydį apskaičiavo neteisingai. Be to atsakovo veiksmai – nukirstų medžių kelmų pašalinimas nebaigus išspręsti tarp šalių kilusio ginčo užkirto galimybę papildomai įvertinti kirtavietę Todėl ši nustatyta faktinė aplinkybė vertintina atsakovo nenaudai.

21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atsakovo už neteisėtą medžio (uosio) nupjovimą atlyginti nuostolius, apskaičiuotus norminių aktų nustatyta tvarka, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 738,00 Eur žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 32 straipsnis, CK 6.251, 6.263 straipsniai).

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti buvo praleistas terminas.

23. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, iš atsakovo priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

24. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos –7,93 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8,00 Eur, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 738 Eur (septynių šimtų trisdešimt aštuonių eurų) žalos aplinkai atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (738 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybei, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 304766622) biudžeto pajamų įmokų sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 0427, esančią Valstybės ižde, Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, nurodant mokėjimo paskirtį - žalos aplinkai atlyginimas Nr. Ž15-1491/2023).

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų 50 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5660) , valstybei, šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Urbo bankas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.