- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- 2-61/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Vincas Verseckas
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. P. prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Revi“ bankroto byloje, civilinėje byloje Nr. 2-1264-45/2007.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2005 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Revi“ iškelta bankroto byla ir nustatytas 30 dienų terminas kreditorių pretenzijoms pareikšti. Pareiškėjas V.P. 2007 m. sausio 5 d. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui UAB „Revi“ bankroto byloje pareikšti ir įtraukti trečios eilės kreditoriumi su 104 381,47 Lt dydžio finansinio reikalavimo suma. Nurodė, kad tik 2006 m. gruodžio 20 d. sužinojo apie UAB „Revi“ iškeltą bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 9 d. yra nustatyta, kad teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus nustatytą 30d. terminą, jeigu praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagal įmonių bankroto įstatymą įmonės kreditoriai į kreditorių sąrašą įtraukiami pareikštiniu būdu. Kreditoriui apie bankroto bylos iškėlimą pranešama per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Juridinių asmenų registre įmonės bankrutuojantis statusas įregistruotas 2005 m. balandžio 6 d. Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ 2005 m. balandžio 6 d. paskelbtas bankroto bylos iškėlimo faktas ir nurodyta, kad administratorius kreditorių reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos priima iki 2005 m. balandžio 27 d. 2004 m. rugsėjo 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, pasirašyta tarp (Pradinio kreditoriaus) UAB „Vevira“ ir V. P. , kuria Pradinis kreditorius sutiko perleisti naujajam kreditoriui ateityje į skolininką - UAB „Revi“ įgyjamą reikalavimo teisę - 104 381,47 Lt sumai tvirtina faktą, jog V. P. paminėta sutartimi įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Vevira“ tokia tvarka: 104 381,47 Lt dydžio reikalavimo teisė į UAB „Revi“ Naujajam kreditoriui-V. P. pereina nuo to momento, kai UAB „Vevira“ visiškai sumoka už UAB „Revi“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtiną mokestinės nepriemokos sumą. Tuo atveju, jei UAB „Vevira“ sumoka tik dalį mokestinės nepriemokos už UAB „Revi“, .. P. pereina toji dalis reikalavimo, kuri Pradinio kreditoriaus buvo sumokėta. Šios sutarties 3.1 p. nustatyta, kad V. P. už perimamą 104 381,47 Lt dydžio reikalavimo teisę į skolininką UAB „Revi“ įsipareigoja sumokėti pradiniam kreditoriui 52 190,73 Lt atlyginimą. Sutarties 3.2 p. nurodyta, kad V. P. turi teisę nemokėti 3.1 p. nurodytos atlyginimo sumos tuo atveju, jeigu dėl kokių nors aplinkybių išieškojimas iš skolininko UAB „Revi“ tampa apskritai neįmanomas. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 03 17 d. nutartimi UAB „Revi“ iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2005 03 29. Tokiu būdu V. P. pereitų teisė į tą dalį reikalavimo, kuri buvo apmokėta iki 2005 03 29, jei nebūtų paminėtos Reikalavimo perleidimo sutarties 3.2 p. nustatytos sąlygos - jeigu dėl kokių nors aplinkybių išieškojimas iš UAB „Revi“ taptų apskritai neįmanomas. Pateikta 2004 09 23d. Reikalavimo perleidimo sutartis yra atlygintinas, realinis sandoris, todėl reikalavimo teisė iš šio sandorio V. P. kyla įvykdžius įsipareigojimą – ne vėliau, kaip iki 2006 m. gruodžio 22 d.į UAB „Vevira“ atsiskaitomąją sąskaitą banke pervedant pagrindiniam kreditoriui UAB „Vevira“ 52 190,73 Lt atlyginimą. Šią išvadą patvirtina V. P. 2006 12 19 UAB „Vevira“ adresuotas raštas, kuriuo pareiškėjas pripažįsta, kad ne vėliau, kaip iki 2006 m. gruodžio 22 d. pagal 2004 09 23 Reikalavimo perleidimo sutartį buvo įsipareigojęs UAB „Vevira“ sumokėti 52 190,73 Lt atlyginimą, prašė patikslinti UAB „Vevira“ atsiskaitomosios sąskaitos banke rekvizitus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog pagal paminėtą Reikalavimo perleidimo sutartį W. P. į UAB „Vevira“ atsiskaitomąją sąskaitą banke pervedė sutartą 52 190,73 Lt atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimų perleidimo institutas negali būti naudojamas pažeidžiant sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams, ypatingai įmonių bankroto bylose. Nesant įrodymų jog iki 2006m. gruodžio 22d. V. P. įvykdė savo įsipareigojimą sumokėti 52 190,73 Lt dydžio atlyginimą pagal 2004 09 23 pasirašytą Reikalavimo perleidimo sutartį, teismas neturi pagrindo spręsti procesinio termino atnaujinimo ir įtraukimo į kreditorių sąrašą klausimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad:
1. Teismas nepagrįstai neatnaujino termino pareiškėjo finansiniam reikalavimui UAB „Revi“ bankroto byloje pateikti. Apeliantas nėra komercinės veiklos subjektas, o yra paprastas fizinis asmuo, todėl jam negali būti taikomi atidumo ir rūpestingumo standartai, kokie galėtų būti taikomi verslininkui. Be to, apeliantas nebuvo visiškai neatidus. Tai patvirtina jo 2006 m. gruodžio 19 d. raštas, adresuotas UAB „Vevira“, kuriuo jis domėjosi apie susiklosčiusią padėtį.
2. BUAB „Revi“ administratorius, nesutikdamas su V. P. prašymu dėl termino atnaujinimo, nurodė, jog V. P. buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimą nuo 2006 m. vasario 7 d. kuomet UAB „Vygerda“, kurios direktorius yra apeliantas, atsiuntė BUAB „Revi“ administratoriui UAB „Būrai“ kasos pajamų orderio kopiją. Tačiau apelianto nuomone, tai, jog iš įmonės UAB „Vygerda“ administratoriui buvo išsiųsta atitinkamo dokumento kopija, dar jokiais būdais nepatvirtina, jog apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Revi“ žinojo ir pareiškėjas. Pažymėtina, jog UAB „Vygerda“ ir V. P. yra du savarankiški asmenys, kurie veikia atskirai, todėl jokiais būdais negalima laikyti, kad informavus apie bankroto bylą UAB „Vygerda“, tuo pačiu apie bylą apie šią bylą informuotas ir jos direktorius. Be to, teismui buvo pateikti įrodymai, kad įmonės einamuosius dokumentus tvarko tam paskirtas atsakingas UAB „Vygerda“ darbuotojas.
3. Teismo posėdžio metu administratorius sakė, jog nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams, nei pačiam bankroto procesui, jokia žala dėl tariamai pavėluoto kreditorinio pareiškimo, padaryta nebuvo.
4. Teismas neteisingai vertino ir interpretavo tarp pareiškėjo, UAB „Vevira“ ir UAB „Revi“ susiklosčiusius teisinius santykius, juos netinkamai teisiškai kvalifikavo. Teismo taikytos ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos ginčo situacijai iš esmės nesiderina ĮBĮ minėtos normos esme ir paskirtimi. Šios normos paskirtis užtikrinti, jog būtų apsaugotas bankrutuojančios įmonės turtas, iš kurio vėliau ĮBĮ nustatyta tvarka galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, taip pat užtikrinti vienodas kreditorių teises, siekiant savo reikalavimų patenkinimo. Todėl šioje vietoje reikėtų vertinti ar UAB „Vevira“ už UAB „Revi“ po šios įmonės bankroto bylos iškėlimo atlikti mokėjimai Vilniaus AVMI, galėjo kaip nors neigiamai įtakoti BUAB „Revi“ turtinę padėtį, iškelti vienų kreditorių interesus, o kitų paneigti. Kadangi mokėjimus AVMI, po 2005-03-29 atliko ne BUAB „Revi“, o tretysis asmuo UAB „Vevira“ iš savo sąskaitos ir savo lėšomis, tai jokios žalos bei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams padaryta nebuvo.
5. Tretysis asmuo UAB „Vevira“ turėjo teisę padengti skola už UAB „Revi“, net tuomet, kai UAB „Revi“ buvo iškelta bankroto byla, ir tuo pagrindu pagal CK 6.50 str. nuostatas įgyti reikalavimo teisę į UAB „Revi“, kurią galėjo perleisti V. P.
6. Teismas neteisingai 2004 m. rugsėjo 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartį kvalifikavo kaip realinį sandorį. Ši sutartis yra ne realinė, o konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo jos pasirašymo momento.
7. Nei pareiškėjas, nei UAB „Vevira“, sudarydami sutartį nebuvo nesąžiningi, nesiekė jokių teisei priešingų tikslų, neturėjo jokių nesąžiningų ketinimų nei UAB „Revi“, nei jos kreditorių atžvilgiu.Todėl nepagrįsta yra teismo nutartyje nurodyta prielaida, jog apelianto ir UAB „Vevira“ sudaryta sutartis, buvo naudojama pažeidžiant sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius UAB „Būrai“ prašo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas praleido nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą. Tačiau, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio devintąja dalimi, teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Sistemiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis. Teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio pirmąją dalį ir CPK 78 straipsnį.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas apie bankroto bylos iškėlimo aplinkybes sužinojo tik 2006 m. gruodžio 20 d. UAB „Vevira“ atsakius į apelianto 2006 m. gruodžio 19 d. raštą. Kadangi byloje nėra duomenų, jog apeliantas apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo anksčiau nei aukščiau nurodytą dieną, teisėjų kolegija mano, jog V. P. nustatytą terminą pateikti kreditoriniams reikalavimams praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujintinas.
Atskiruoju skundu apeliantas taip pat prašo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą UAB „Revi“ bankroto byloje ir jį įtraukti trečios eilės kreditoriumi su 104 381,47 Lt dydžio finansinio reikalavimo suma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2004 m. rugsėjo 23 d. UAB „Vevira“ ir apeliantas V. P. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Vevira“ perleido 104 381,47 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Revi“ nuo to momento, kai UAB „Vevira“ visiškai sumoka už UAB „Revi“ Vilniaus AVMI 104 281,47 Lt mokestinę nepriemoką. Tačiau byloje nėra duomenų ar apeliantas V. P. yra atsiskaitęs su UAB „Vevira“ pagal aukščiau minėtą reikalavimo perleidimo sutartį.
Be to, apelianto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ginčija ir BUAB „Revi“ bankroto administratorius, kuris nurodo, kad pagal ĮBĮ iškėlus bankroto bylą bendrovei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi UAB „Vevira“ už UAB „Revi“ mokėjo pagal mokėjimų grafiką, pasak administratoriaus tik dalį įmokų, t.y. 19 828,31 Lt, UAB „Vevira“ sumokėjo iki bankroto bylos iškėlimo, todėl tik tokio dydžio V. P. kreditorinį reikalavimą galima patvirtinti šioje byloje.
Nesant pakankamai įrodymų byloje dėl apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teisėjų kolegija Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikina ir klausimą dėl V. P. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis naikintina, terminas kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujintinas, o klausimas dėl V. P. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 ir 3 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti praleistą terminą V. P. pareikšti kreditorinį reikalavimą UAB „Revi“ byloje.
V. P. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.