- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2-1185/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-04216-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytas Milius
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-595-258/2013 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vintana“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Projektų vertinimo biuras“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vintana“ bankroto pripažinimo tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vintana“, administratoriumi paskyrė UAB „Projektų vertinimo biuras“.
Šalies argumentai
BUAB „Vintana“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „Vintana“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įmonė įsteigta 2004 m. spalio 19 d. Nuo 2008 m. vasario 20 d. įmonės įstatinis kapitalą sudarė 1 000 000 Lt, padalintas į 10 000 vnt. akcijų. Bankroto bylos iškėlimo metu įmonę valdė du akcininkai: G. S., turintis 76 proc. visų akcijų ir E. S., turinti 24 proc. visų akcijų. E. S. taip pat buvo įmonės direktorė, tačiau atsistatydino iš pareigų 2010 m. balandžio 23 d. Nei įmonė, nei akcininkai G. S. ir E. S. bankroto administratoriui jokio įmonės turto ir įmonės apskaitos dokumentų neperdavė. Bankroto administratorius, įvertinęs viešų registrų duomenis apie įmonės finansinę būklę, turtą ir turto areštus, atsižvelgdamas į tai, kad joks įmonės turtas ir finansinės apskaitos dokumentai administratoriui neperduoti, informavo kreditorius, kad bankrutuojanti įmonė buvo valdoma neefektyviai, turtas iš įmonės pasisavintas arba iššvaistytas, įmonei buvo paskolinta didelė suma pinigų, duomenų, kad įstatinio kapitalo lėšos ir paskolos būtų efektyviai panaudotos nėra. Įmonės pajamos ir išlaidos buvo blogai organizuojamos. Įmonė gaudavo pajamų, tačiau jas iššvaistydavo ir neatsiskaitydavo su tiekėjais, dėl to dar 2008 m. skolos tiekėjams sudarė 385 096 Lt. Nuo 2006 metų įmonės veikla buvo nuostolinga. Nuostolių susidarymo pagrindas finansiniuose dokumentuose nepaaiškintas, jo išvengimo priemonių nenumatyta. Įmonė išleido nepagrįstai didelę sumą (84 272 Lt) komandiruotėms. Aplaidžiai vesta buhalterinė apskaita. Nuo 2009 metų VĮ Registrų centrui nebuvo teikiami įmonės balansai. Įmonė laiku nepaskelbė apie negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės direktorei atsistatydinus iš pareigų, akcininkai nepaskyrė naujo vadovo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo E. S. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti prašymą dėl BUAB „Vintana“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad reikalavimą administratorius grindžia išimtinai savo paties tariamai nustatytų aplinkybių visuma apie tariamą bankrutuojančios įmonės turto pasisavinimą ar iššvaistymą, neefektyvų ir aplaidų jos valdymą. Nei viena bankroto administratoriaus nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės, o bankroto administratorius nepateikia nei vieno tokias jo nurodomas aplinkybes objektyviai patvirtinančio įrodymo. Pareiškime pripažįstama aplinkybė, kad BUAB „Vintana“ bankroto administratorius neturi įmonės veiklos dokumentų. Bankroto administratoriaus teiginys, kad bankrutuojančios įmonės turtas pasisavintas ar iššvaistytas, rodo, jog pareiškimo padavimo momentu atsakovas nebuvo nustatęs nei bendrovės turto iššvaistymo nei turto pasisavinimo fakto. Nurodė, kad E. S. bendrovės direktore buvo iki 2010-04-23. Dokumentų bankroto administratoriui neperdavė dėl objektyvios, pateisinamos priežasties – bankroto bylos UAB „Vintana“ iškėlimo metu ji jau buvau atšaukta iš bendrovės direktorės pareigų, jos žinioje nebuvo ir negalėjo būti jokių šios bendrovės dokumentų ir (ar) turto, kuriuos ji galėtų perduoti. Visi UAB „Vintana“ dokumentai ir turtas liko faktinėje bendrovės buveinėje. Šios patalpos asmeninės nuosavybės teise priklausė pagrindiniam bendrovės akcininkui G. S., kuris ir disponavo visais BUAB „Vintana“ dokumentais bei turtu. Apie tai, kad pagrindinis bendrovės akcininkas G. S. disponuoja bendrovės dokumentais leidžia spęsti ta aplinkybė, kad prasidėjus santuokos nutraukimo procesui jis inicijavo Kauno apskrities VPK ikiteisminį tyrimą, į kurį pateikė nemažą dalį BUAB „Vintana“ veiklos dokumentų. Nurodė, kad siekiant pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, būtina nustatyti bendrovės valdymo organų sąmoningus, tyčinius sprendimus, kuriais buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir kad tokiu būdu bendrovė buvo dirbtinai privesta prie bankroto. Bankroto administratorius nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų spręsti apie kokius nors jos, kaip ir kitų asmenų, sąmoningus, tyčinius veiksmus, kurių tikslas būtų atsiskaitymo su kreditoriais išvengimas. Bet tokie sprendimai ar veiksmai šiuo atveju būtų neįmanomi ir nelogiški vien dėl to, kad E. S. su pagrindiniu bendrovės akcininku G. S. buvo pagrindiniai bendrovės kreditoriai, į šios bendrovės veiklą įdėję dideles savo asmeninių lėšų sumas. Įmonės įstatinis kapitalas, kuris sudarė 1 000 000 Lt, buvo didinamas iš asmeninių lėšų. E. S. ir G. S., kaip UAB „Vintana“ akcininkai, didelėmis sumomis teikė paskolas UAB „Vintana“, šią aplinkybę pripažįsta ir pats bankroto administratorius, be to, šį faktą neabejotinai patvirtina ir prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai. Bendrovei nuolat buvo skolinamos asmeninės lėšos tikslu apmokėti prekių tiekėjų sąskaitas bendrovei bei atlikti kitus būtinus mokėjimus, tikslu užtikrinti sklandžią ir nepertraukiamą bendrovės veiklą. Nurodė, kad iš bendrovės direktorės pareigų atsistatydino tik todėl, kad dėl prasidėjusio jos ir G. S. skyrybų proceso labai pablogėjo sveikatos būklė. Pagrindinis bendrovės akcininkas G. S. nereagavo į prašymus pakeisti bendrovės direktorių, todėl sprendimą dėl savo, kaip direktorės, atšaukimo iš pareigų, įstatymų nustatyta tvarka priėmė vienasmeniškai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi administratoriaus prašymą dėl BUAB „Vintana“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė. Teismas nustatė, kad bendra patikslinta BUAB „Vintana“ kreditorinių reikalavimų suma sudaro 271 375,49 Lt. Įmonei nuo 2009-07-27 buvo pradėti taikyti turto areštai, kas rodo nebegalėjimą vykdyti finansinių įsipareigojimų. Nustatė, kad E. S. atliko visus būtinus veiksmus visuotiniam akcininkų susirinkimui sušaukti dėl naujojo vadovo išrinkimo. G. S., turėjęs 76 proc. visų akcijų, įmonės vadovo pareigų neperėmė, naujo vadovo nepaskyrė. Iš pateiktų mokėjimų pervedimo dokumentų nustatė, kad G. S. 2008-06-27 savo asmeninėmis lėšomis sumokėjo Šveicarijos įmonei Itex AG 87 696 EUR už prekes, kurias įsigijo UAB „Vintana“. Nurodė, kad įmonės akcininkas į įmonės veiklą investavo didesnes asmenines lėšas, nei esami kitų kreditorių reikalavimai bankroto byloje. Nurodė, kad įmonė 2008 m. įsigijusi nealkoholinio gėrimo „Kalašnikow energy drink“ distributoriaus teises ir šio gėrimo didelį kiekį, skyrė dideles lėšas gėrimo reklamai, tačiau įmonė pradėjo gauti pretenzijas dėl prekių kokybės. Pretenzijose nurodyta, kad pateikta prekybai produkcija su defektinėmis skardinėmis, iš kurių energetinis gėrimas ištekėjo ant kitų prekių, jas sugadino. Prekybos tinklai ir parduotuvės reiškė pretenzijas, reikalavo mokėti baudas, kompensuoti patirtas išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog BUAB „Vintana“ verslo nesėkmę lėmė energetinio gėrimo „Kalašnikow energy drink“ projektas, sukėlęs nuostolius. Nurodė, kad įmonė, nuo 2009 metų pradėjusi gauti pretenzijas dėl produkcijos kokybės, neprisiėmė jokių skolinių įsipareigojimų ir siekė susidoroti su esamomis skolomis. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad įmonės veikla, sudaryti sandoriai, valdymo organų neveikimas būtų buvę nuoseklūs ir kryptingai lėmę įmonės nemokumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
UAB „Liviko“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Vintana“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Vintana“ finansinių ir kitų dokumentų neišsaugojimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog tai turėjo įtakos įmonės nemokumui. E. S., būdama vienintele visuotinio akcininkų susirinkimo dalyve bei priimdama sprendimą dėl savo atleidimo iš įmonės direktorės pareigų, pati, kaip UAB „Vintana“ akcininkė, turėjo perimti įmonės dokumentus ir užtikrinti jų išsaugojimą. Jokių įrodymų, kad E. S. tokius veiksmus atliko ar bandė atlikti byloje nėra. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog E. S. atsistatydinus, naują vadovą turėjo paskirti G. S., nuosavybės teise valdęs kontrolinį UAB „Vintana“ akcijų paketą. Remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 1 d. E. S., valdydama 24 proc. UAB „Vintana“ akcijų, pati galėjo paskirti naują įmonės vadovą. Jokiais motyvais nepagrįstas teismo argumentas, jog E. S. stengėsi išsaugoti įmonės dokumentus. E. S. nurodė, kad atsistatydinusi iš direktorės pareigų bandė fiksuoti įmonės dokumentų buvimą antstolio pagalba, tačiau į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo. Įmonės dokumentų neišsaugojimas sudaro sąlygas teigti, kad UAB „Vintana“ akcininkai galimai bando nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar pasisavinimą.
2. Faktas, kad E. S. ir G. S. galimai suteikdavo UAB „Vintana“ paskolas, nepaneigia aplinkybių tiek dėl neefektyvaus įmonės valdymo, tiek dėl jos privedimo prie negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais. Patikrinti E. S. suteiktų paskolų realumo nėra galimybės, taip pat patikrinti kam buvo panaudotos paskolintos piniginės lėšos taip pat nėra galimybės. Šiai dienai administratoriaus sudarytame kreditorių sąraše nėra nei E. S., nei G. S. – jie kreditorinių reikalavimų įmonei nepareiškė.
3. Vilniaus apygardos teismas nevisapusiškai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, nenustatė svarbių aplinkybių, susijusių su energetinio gėrimo prekyba, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog UAB „Vintana“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais lėmė būtent verslo nesėkmė dėl „Kalašnikow energy drink“. UAB „Vintana“, siekdama reklamuoti energetinį gėrimą, sudarė sutartis su UAB „Videometra“ (sutarčių kaina – 360 000 Lt), su kuria 2008 m. atsiskaitė. Tačiau byloje nėra duomenų, kad UAB „Videometra“ reklamos paslaugas realiai suteikė. 2008 m. balandžio 23 d. UAB „Vintana“ sudarė autorinę sutartį su R. R., autorinis atlyginimas – 15 000 Lt. Sutarties 3.1 p. numatyta, kad autorinis atlyginimas išmokamas pagal autorinių darbų priėmimo-perdavimo aktus, tačiau į bylą aktai nebuvo pateikti. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog įmonės patirti nuostoliai (pateikti įrodymai nepagrindžia jų didelio masto) dėl nekokybiškų energetinių gėrimų pakuotės lėmė UAB „Vintana“ nemokumą. E. S., kaip UAB „Vintana“ direktorė, turėjo kreiptis su pretenzija į energinio gėrimo pardavėją Šveicarijoje. Byloje nebuvo nustatyta, ar gėrimas „Kalašnikow energy drink“ jau buvo nupirktas nekokybiškai supakuotas, ar skardinių defektai atsirado dėl UAB „Vintana“ netinkamo gėrimo sandėliavimo ar netinkamai vykdyto eksporto klientams.
4. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai įvertino tik kai kuriuos BUAB „Vintana“ bankroto administratoriaus nurodytus įmonės veiksmus, dėl kitų argumentų nepasisakydamas. Iš bankroto administratoriaus surinktų ir į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad BUAB „Vintana“ 2007-2008 metais savo finansiniuose dokumentuose apskaitė ilgalaikį materialųjį bei trumpalaikį turtą, gavo pajamų, tačiau su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma. 2008 m. įmonė išleido nepagrįstai didelę sumą (84 272 Lt) komandiruotėms. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, neanalizavo, nelaikė jų svarbiomis, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino aplinkybės, jog BUAB „Vintana“ akcininkas G. S. yra kreipęsis į Kauno apskrities VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių dėl E. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos dėl didelės vertės įmonės turto pasisavinimo.
Atsiliepimas
BUAB „Vintana“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą, prašydama bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šiai dienai administratoriui įmonės dokumentai vis dar nėra perduoti, dėl ko negalima įvertinti įmonės sandorių ir finansinės veiklos. Dėl to pateikti papildomų įrodymų dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia ir pagrįsti, kad įmonės bankrotas nėra verslo nesėkmė, negali. Administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Taip pat gina ir įmonės savininkų interesus, kiek jie neprieštarauja kreditorių ir įmonės interesams. Kreditoriams kylant abejonių dėl įmonės privedimo prie bankroto bei esant viešam interesui bankroto procese, tokios kreditorių abejonės turi būti išsklaidytos.
Tretysis asmuo E. S. pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1. Sprendžiant dėl bendrovės tyčinio bankroto turi būti nustatyti tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, kuriais būtų siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nei bankroto administratorius, nei apeliantas UAB „Liviko“ neįrodinėjo, kad UAB „Vintana“ buvo tyčia privesta prie bankroto kokiais nors konkrečiais nuosekliais ir kryptingais sudaromais sandoriais ar (ir) kitokia veikla. Įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais lėmė akivaizdi verslo nesėkmė.
2. Tyčinės veiklos, kuria būtų siekiama privesti įmonę prie bankroto, neįrodo nuo E. S. valios nepriklausęs įmonės dokumentų neišsaugojimas. Nurodė, kad atliko visus būtinus veiksmus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir naujo vadovo išrinkimo bei dėjo visas pastangas įmonės dokumentų išsaugojimui. Sąžiningus veiksmus UAB „Vintana“ ir jos kreditorių atžvilgiu bei lojalumą bendrovei patvirtina tai, kad E. S., nebebūdama įmonės direktore, savo asmeninėmis lėšomis padengė UAB „Vintana“ 12 690 Lt skolą UAB „Tromina“ bei 19 153 Lt skolą UAB „SEB lizingas“. Ketinimą sudaryti bendrovei perduotų dokumentų apyrašą patvirtina teismui pateikta antstolės N. Š. pažyma.
3. Į bylą pateikti bankiniai mokėjimų pavedimai, kasos pajamų orderiai, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina bendrovei suteiktų paskolų realumą.
4. Apeliantas nepagrįstai ginčija Vilniaus apygardos teismo išvadas, kad UAB „Vintana“ verslo nesėkmę lėmė energinio gėrimo projektas, sukėlęs nuostolius. Nei kitos sandorio šalies nepagrįstas atsisakymas vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (jei toks būtų buvęs), nei pirkimo-pardavimo sutarties objekto (energetinio gėrimo) defektų atsiradimo laikas ir priežastys neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl įmonės privedimo prie tyčinio bankroto. Paaiškėjus produkcijos (energetinio gėrimo) esminiams defektams, dėl kurių šios produkcijos nebuvo galima realizuoti, už šią produkciją su UAB „Vintana“ ne tik kad nebuvo atsiskaityta, bet dar ir buvo pareikalauta patirtų nuostolių atlyginimo. UAB „Vintana“ dėl gėrimo kokybės įvertinimo kreipėsi į atitinkamas Lietuvos institucijas bei ūkio subjektus, kas leidžia daryti išvadą, jog tarp UAB „Vintana“ ir Šveicarijos įmonės ITEX AG kilo ginčas ir kad Šveicarijos įmonė savo kaltės nepripažino. UAB „Vintana“, atidavusi visus dokumentus versti į vertimų biurą, ginčą rengėsi spręsti teisminėse institucijose, tačiau to nepadarė, nes nebeturėjo lėšų bylinėtis.
5. Byloje esantys įrodymai, priešingai nei teigiama skunde, rodo kokį ilgalaikį turtą UAB „Vintana“ buvo įgijusi savo veiklos laikotarpiu, kada ir kokiu būdu jo neteko. Administratoriaus į bylą pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, kad didžioji dalis įsipareigojimų buvo pradelsti tik 2010 m., kas reiškia, kad iki to laiko su tiekėjais buvo atsiskaitoma, sumokami mokesčiai.
6. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas nevertino G. S. pareiškimo Kauno apskrities VPK ENTS dėl galimai iššvaistyto ar pasisavinto turto. Nėra jokių įrodymų, kad tokio turinio pareiškimas apskritai kada nors buvo įteiktas Kauno apskrities VPK.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl BUAB „Vintana“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Vintana“ veiklos organizavimu, trečiųjų asmenų E. S. ir G. S. piniginių lėšų investavimu bei įmonės prekyba energetiniu gėrimu.
Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per penkerių metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 str.). Įstatyme nenurodyta aplinkybių, kurioms esant, galima būtų daryti išvadą, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
Bylos medžiaga nustatyta, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti BUAB „Vintana“ dokumentai, kas, neabejotinai, apsunkino galimybes įvertinti įmonės sandorius bei finansinę veiklą. Kaip matyti iš administratoriaus rašytinių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, jokių dokumentų nerado ir vykdomąjį raštą dėl turto ir dokumentų išreikalavimo vykdęs antstolis (t. 2, b.l. 2010-212). Tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys pradėjo teismui teikti su bendrovės veikla susijusią informaciją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius dokumentus, nenustatė tyčinio bankroto požymių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais.
Apelianto teigimu, 2007-2008 metais UAB „Vintana“ finansiniuose dokumentuose apskaitė ilgalaikį materialųjį ir trumpalaikį turtą, gavo pajamų, bet su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma. E. S. ir G. S. nepaaiškino, kur dingo įmonės turtas, kodėl juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti 2009-2010 metų finansinių ataskaitų rinkiniai, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino.
Nustatyta, kad VĮ Registrų centrui paskutiniai UAB „Vintana“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už 2008 metus. Pagal 2007 metų balansą įmonės turtą sudarė 1 069 644 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 112 283 Lt (t. 1, b.l. 240-241). Pagal 2008 m. balansą įmonės turtą sudarė 1 592 934 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 509 570 Lt (t. 1, b.l. 243-244). Pagal 2008 m. aiškinamąjį raštą įmonė turėjo transporto priemonių, pastatų, tuo tarpu byloje esančios VĮ Regitra ir Nekilnojamojo turto registro pažymos patvirtina, kad įmonės vardu registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto nėra (t. 1, b.l. 251-525). Tačiau iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad UAB „Vintana“ 2008 m. balandžio 24 d. lizingo sutartimi, sudaryta su AB SEB lizingu, buvo įsigijusi pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Lizingo sutartis 2010-01-27 buvo nutraukta, lizingo bendrovė turtą (pastatą) susigrąžino (t. 2, b.l. 128-152). Iš Vilniaus apskrities VPK pranešimo matyti, kad 2009 m. birželio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Vintana“ automobilio Mercedes Benz 280SL vagystės (t. 3, b.l. 6-10). Vėliau dėl vagystės buvo pareikšti kaltinimai J. Š. (t. 3, b.l. 98-100). Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad UAB „Vintana“ 2007 m. liepos 20 d. lizingo sutartimi, sudaryta su UAB „Swedbank lizingas“, buvo įsigijusi automobilį VW Caddy Kasten, tačiau 2009 m. lapkričio 5 d. lizingo sutartis buvo nutraukta, turtas grąžintas lizingo bendrovei (t. 3, b.l. 16). Taigi byloje esantys dokumentai įrodo, kokį ilgalaikį turtą UAB „Vintana“ buvo įsigijusi savo veiklos laikotarpiu bei kada ir kokiu būdu jo neteko.
Kaip matyti iš byloje esančio 2008 m. balanso ir 2008 m. aiškinamojo rašto, didžiąją dalį BUAB „Vintana“ turto sudarė trumpalaikis turtas (985 291 Lt), iš kurio 407 077 Lt – gautinos sumos, 572 776 Lt – išankstiniai mokėjimai, atsargos (turtas, sunaudojamas pajamoms gauti, t. y. prekės, skirtos perpardavimui). Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog BUAB „Vintana“ trumpalaikis turtas bei gautos pajamos buvo panaudotos ne įmonės interesais. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, jog buvo vykdomos mokestinės prievolės valstybei (VSDFV laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-12-31 sumokėta 178 553 Lt įmokų, VMI – 267 410 Lt įmokų), taip pat buvo mokamos lizingo įmokos, atsiskaitoma už įmonei teiktas buhalterines (201 000 Lt) bei kitas paslaugas (t. 3, b.l. 102-103, 110-116).
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog įmonės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas buvo iššvaistytas ar pasisavintas.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad tretieji asmenys E. S. ir G. S. į įmonės veiklą investavo didesnes pinigų sumas, nei kreditorių pareikšti reikalavimai bankroto byloje. Tokį savo argumentą grindžia tuo, kad tretieji asmenys iki šiol nėra pareiškę įmonei kreditorinių reikalavimų bei tuo, kad nėra galimybės patikrinti įmonei suteiktų paskolų realumo ir kam buvo panaudotos paskolintos lėšos. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, suteiktų paskolų realumą patvirtina byloje esantys 2007-12-31 ir 2009-02-10 kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad E. S. paskolino UAB „Vintana“ 44 947 Lt ir 48 000 Lt, viso – 92 947 Lt (t. 3, b.l. 146-147). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad G. S. už UAB „Vintana“ įsigytas prekes (energetinį gėrimą) Šveicarijos įmonei 2008-06-27 pervedė 87 696 EUR, o 2008-08-05 – 31 432 EUR (t. 3, b.l. 17-18, 151).
Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad E. S. ir G. S. į įmonės veiklą investavo ne mažai savo asmeninių lėšų. Tai, kad E. S. ir G. S. nepareiškė kreditorinių reikalavimų BUAB „Vintana“ bankroto byloje, nepaneigia įmonei suteiktų paskolų realumo. Be to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į skundą, kreditorinio reikalavimo pareikšimas yra kreditoriaus teisė, o ne pareiga.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė aplinkybes, susijusias su energetinio gėrimo prekyba, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog negalėjimą atsiskaityti lėmė verslo nesėkmė.
Nustatyta, kad UAB „Vintana“ 2008 metais įsigijo nealkoholinio energetinio gėrimo „Kalašnikow energy drink“ distributoriaus teises. Šio gėrimo reklamai skyrė didelės lėšas: pagal reklamos sutartis su UAB „Videometra“ – 360 000 Lt, pagal autorinę sutartį su R. R. – 15 000 Lt (t. 3, b.l. 23-33, 40-41). Byloje esantys perdavimo priėmimo aktai, kuriais UAB „Videometra“ buvo perduota reklamai reikalinga medžiaga (energetiniai gėrimai, plakatai, šaldytuvas filmavimui ir kt.) (t. 3, b.l. 35-39), taip pat į bylą pateikta reklaminės nuotraukos kopija (t. 3, b.l. 41) patvirtina, jog sutartys dėl energetinio gėrimo reklamos buvo vykdomos. Nustatyta, kad UAB „Vintana“ iš prekybos tinklų ir parduotuvių 2009 m. pradėjo gauti pretenzijas dėl prekių (energetinio gėrimo) kokybės, t. y. kad pateikė prekybai produkciją su defektinėmis skardinėmis, iš kurių energetinis gėrimas ištekėjo ant kitų prekių ir jas sugadino (t. 3, b.l. 52-54, 56-58). Už šią produkciją su UAB „Vintana“ ne tik kad nebuvo atsiskaityta, bet buvo reikalaujama atlyginti nuostolius. Buvo surašyti prekės kokybės patikrinimo aktai (t. 3, b.l. 63-74).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog projektą su energetiniu gėrimu, sukėlusiu nuostolius, lėmė verslo nesėkmė. Apelianto argumentai, jog BUAB „Vintana“ turėjo kreiptis su pretenzija į energetinio gėrimo pardavėją Šveicarijoje bei kad byloje nenustatyta, ar gėrimas jau buvo nupirktas su skardinės defektais, ar jie atsirado dėl UAB „Vintana“ netinkamo sandėliavimo ir transportavimo, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Pirkimo-pardavimo sutarties objekto (energetinio gėrimo) defektų atsiradimo laikas bei priežastys šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
Apelianto teigimu, įmonės dokumentų neišsaugojimas sudaro sąlygas teigti, jog UAB „Vintana“ akcininkai galimai bando nuslėpti turto pasisavinimą ar iššvaistymą. Nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonę valdė du akcininkai: G. S., turintis 76 proc. akcijų ir E. S., turinti 24 proc. akcijų. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. balandžio 23 d. vykusiame pakartotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas nutarimas atšaukti E. S. iš UAB „Vintana“ vadovės pareigų, naujas vadovas nebuvo paskirtas (t. 1, b.l. 223). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad E. S., būdama vienintele visuotinio akcininkų susirinkimo dalyve bei priimdama sprendimą dėl savo atleidimo iš įmonės direktorės pareigų, pati, kaip UAB „Vintana“ akcininkė, turėjo perimti įmonės dokumentus, užtikrinti jų išsaugojimą. Kita vertus, priešingai nei nurodo apeliantas, vien aplinkybė, kad nebuvo išsaugoti įmonės dokumentai, nesant byloje kitų įrodymų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įmonės akcininkai E. S. ir G. S. galimai iššvaistė ar pasisavino BUAB „Vintana“ turtą.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog BUAB „Vintana“ akcininkas G. S. yra kreipęsis į Kauno apskrities VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių dėl E. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos dėl didelės vertės įmonės turto pasisavinimo. Tačiau pažymėtina, kad vien byloje esantis G. S. 2010-10-19 pareiškimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog įmonės turtas buvo iššvaistytas ar pasisavintas. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. S. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės taip pat nenustatyta, kad BUAB „Vintana“ akcininkei būtų pareikšti kaltinimai teisme.
Pažymėtina, kad teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais ar kitokia veikla būtų nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, nenustatyta, kad dėl įmonės valdymo organų sprendimų turtas būtų tyčia paslėptas, iššvaistytas ar pasisavintas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas pripažinti BUAB „Vintana“ bankrotą tyčiniu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u taria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.