Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-256-163/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
2A-256-163/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05506-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Bronius Valius, Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
O. G.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-256-163/2014Teisėjas R. Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-05506-2013-3)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 78.2.1; 121.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Valiaus, Erinijos Kazlauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti išlaikymo dydį ir nustatyti išlaikymą sūnui I. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad teismo 2009-02-28 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 400 Lt kas mėnesį yra nepakankamas, nes išaugo vaiko poreikiai, be to, vaikas yra ligotas, serga vidutinio sunkumo autizmu, turi psichologinių sutrikimų, specialių poreikių, dėl chaotiško ir nebrandaus elgesio reikalinga nuolatinė kontrolė ir dėmesys, o tam reikia papildomų lėšų. Atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, todėl ji viena pati išlaiko ir prižiūri sūnų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-18 nutartimi iš atsakovo priteistą sūnui išlaikymą po 400 Lt ir priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2013-05-09, iki vaiko pilnametystės (2016-01-17), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė ieškovei iš atsakovo 710 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo 180 Lt žyminio mokesčio, 14,25 Lt teismo pašto išlaidų. Teismas įvertino tai, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, vaikas yra neįgalus, lanko specialią mokyklą, jam nuolat reikalinga medicininė speciali priežiūra, nuolatinė globa ir rūpestis, vaiko poreikiai nuo 2009 metų išaugo, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus asmenys, galintys gauti ir skirti pajamų vaiko išlaikymui, todėl padarė išvadą, kad yra faktinis ir įstatymų nustatytas pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, vadovavosi vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktika, kurioje pripažįstama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nes nepilnamečio sūnaus padėtis nepagerėjo, o, priešingai, pablogėjo. Pagal antstolės apskaičiavimus iki 2014-02-01 privalėjo mokėti sūnui po 524 Lt indeksuotos išlaikymo sumos kas mėnesį, tačiau teismas skundžiamu sprendimu indeksuotą 524 Lt išlaikymo sumą sumažino ik 500 Lt, todėl toks sprendimas pažeidė vaiko interesus. Kadangi teismas sumažino išlaikymo sūnui dydį, taigi ieškovės ieškinį atmetė, todėl neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas iš dalies tenkino ieškinį, nes pakeitė išlaikymo sumą, ją padidindamas nuo 400 Lt iki 500 Lt. Teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Apeliacinis skundas tenktinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo, reikiamo šalių nepilnamečiam sūnui, dydžio pakeitimo. Ieškovė prašė padidinti Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-18 sprendimu priteistą išlaikymo sumą nuo 400 Lt iki 700 Lt, nes pasikeitė vaiko poreikiai – jie padidėjo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad yra faktinis ir įstatumų nustatytas pagrindas padidinti priteisto išlaikymo, reikiamo šalių nepilnamečiam sūnui, dydį, ir priteisė iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2013-05-09, iki vaiko pilnametystės (2016-01-17), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas šiuo metu moka išlaikymą sūnui po 524 Lt, todėl pakeisdamas teismo priteistą išlaikymą ir priteisdamas po 500 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, pažeidė šalių nepilnamečio vaikos interesus.

Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-18 nutartimi buvo priteista iš atsakovo nepilnamečiam vaikui I. G. išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2008-02-20, iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Antstolės V. D. kontorai buvo pateiktas priverstinai vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-24 išduotas vykdomasis raštas išieškoti iš A. G. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį sūnui I. G. nuo 2008-02-20 iki jo pilnametystės. Iš antstolės 2013-09-12 pažymos dėl priteisto išlaikymo indeksavimo matyti, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0004/09/00632, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginismod žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimu“ indeksavo iš atsakovo A. G. priteistą 400 Lt išlaikymo sumą, atsižvelgdama į vartotojų kainų indeksą, paskelbtą Statistikos departamente, ir apskaičiavo, kad atsakovas iki 2014-02-01 privalo mokėti sūnui po 524 Lt išlaikymo kas mėnesį (b. l. 54). Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-18 nutartimi priteistą 400 Lt išlaikymo dydį ir priteisdamas po 500 Lt nuo 2013-05-09, neatsžvelgė į tai, kad iki 2014-02-01 atsakovas privalėjo mokėti sūnui didesnį išlaikymą, negu teismas nusprendė priteisti.

Pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių reglamentuojama CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 2008-07-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo nustatyta indeksacijos tvarka, subjektai, kurie privalo ją atlikti. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Taigi siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant priteisto išlaikymo perdiodinėmis išmokomis pakeitimo klausimą ir padarius išvadą, kad yra pagrindas pakeisti (padinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti ne tik į tai, koks teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymo perdiodinėmis išmokomis dydis, bet ir į tai, kokia išlaikymo suma po indeksacijos yra mokama nepilnamečiam vaikui.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad yra pagrindas padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį perdiodinėmis išmokomis, tačiau nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į išlaikymo dydžio pokyčius po indeksavimo, t. y. kad išlaikymo suma po indeksavimo yra padidėjusi ir atsakovas iki 2014-01-01 privalėjo mokėjo sūnui išlaikymą po 524 Lt kas mėnesį, taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad po pirmojo perdiodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos perdiodinės išmokos, todėl pakeisdamas išlaikymo dydį ir nurodydamas, kad priteistina išlaikymo suma po 500 Lt nuo 2013-05-09, iš esmės išlaikymo sumą sumažino, todėl pažeidė vaiko interesus ir teisę gauti išlaikymą, kuris patenkintų bent jau minimalius ir būtiniausius vaiko poreikius.

Kaip jau minėta, antstolė apskaičiavo ir nustatė, kad atsakovas iki 2014-02-01 privalėjo mokėti po 524 Lt kas mėnesį išlaikymo sūnui. Pažymėtina, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant, kokia išlaikymo suma turėtų būti priteista šalių nepilnamečiam vaikui, būtina nustatyti bei išsiaiškinti faktines bylos, t. y. kokį po 2014-02-01 atlikto indeksavimo mokėtiną išlaikymo dydį apskaičiavo antstolė ir atsakovas privalo mokėti šiuo metu šalių sūnui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių teisinį ginčą, privalėjo tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir jas išanalizuoti, o to nepadaręs pažeidė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tinkamai nenustačius ir neišanalizavus bylai reikšmingų aplinkybių nėra sąlygų ir pagrindų konstatuoti, jog byla buvo išnagrinėta teisingai, o teisės normos pritaikytos tinkamai. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinkęs ir neįvertinęs visų įrodymų, neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, todėl būtina šioje byloje rinkti ir vertinti naujus įrodymus ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Kadangi apeliacinį skundą pateikė tik atsakovas, o ieškovė teismo sprendimo neskundė, o atsiliepime teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tik pagal atsakovo apeliacinį skundą, yra saistomas draudimo priimti dėl jo blogesnį sprendimą, tačiau skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu (CPK 313 str.)

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat nepaskirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, dėl jų turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjai Bronius ValiusErinija Kazlauskienė