- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-04
- Bylos Nr.
- I-435-480/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- L.M., V.N.
- Atsakovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- G. R., R. K., L. N., D. M., I. S., V. R.
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės, Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Neringai Burakienei,
atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovui Mariui Jasaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L.M., V.N. skundą atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities viršininko administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. R., R. K., L. N., D. M., I. S., V. R. dėl atsisakymo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai L. M. ir V. N. kreipėsi į teismą skundu, kurį patikslinę, prašė įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises Vinco Navicko vardu į 5,71 ha žemės, esančios Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Burbiškių kaime, priklausiusios buvusiam savininkui J. N. ir priteisti atlyginti 10000 litų dydžio materialinę žalą, atsiradusią dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų, sprendžiant V. N. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ( b.l. 164-167, t.1).
Pareiškėjos atstovė paaiškino, jog pareiškėjai L.M. ir V.N. yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą. Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais jų tėvas V. N.(šiuo metu miręs) yra pateikęs prašymą susigrąžinti J. N. Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Burbiškių kaime, nuosavybės teise valdytą žemę. Klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal pareiškėjų tėvo pateiktą prašymą Alytaus apskrities viršininko administracija sprendė netinkamai, pažeisdama įstatymų reikalavimus. Pareiškėjai buvo priversti kreiptis į teismą, kad aiškiai neteisėti, neteisingi Alytaus apskrities viršininko sprendimai būtų panaikinti teismo keliu. Nežiūrint į tai, kad pareiškėjų tėvo prašymas sugrąžinti J. N. nuosavybės teise valdytą žemę yra pateiktas seniai,- 1991-12-03 ,- sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas iki šiol. J. N. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai rodo, jog J.N., V.N., G.R. ir I.S. 1992-01-13 tarpusavio susitarimu susitarė dėl nuosavybės teisių atkūrimo sąlygų. Nepaisant to, kad prašymus atkurti nuosavybės teises buvo padavę keturi pretendentai, Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996-06-17 sprendimu Nr. 33-5174 nuosavybės teisė buvo atkurta tik Juozui Navickui. Šis Alytaus apskrities valdytojo administracijos sprendimas buvo panaikintas teismo keliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal atsakovės D.M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-17 sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų ieškinį atsakovams L.n. ir D.M., 2004-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2004 konstatavo: "Įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2001-08-30 sprendimu nustatyta, kad nuosavybės teisės atsakovų tėvui J.N. į 7,62 ha žemės sklypą buvo atkurtos neteisėtai, nes į tokio dydžio žemės sklypą nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos ieškovų tėvui – V.N., kuriam mirus nuosavybės teisės į žemės sklypą turėjo būti perduotos ieškovams (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnis 2 dalis)". Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktas turi prejudicinę galią (ABTĮ 58 str. 2 d.). Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įsiteisėjo 2004-01-14, iki šiol Alytaus apskrities viršininko administracija neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų - neatkuria nuosavybės teisių mano tėvo V.N. vardu į 7,62 ha žemės sklypą. Be to, Alytaus apskrities viršininko administracijos L.M. adresuotame rašte nurodoma, jog 2000-01-30 prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. N. žemę pateikė V. R.. Alytaus apskrities viršininkas tvirtina, kad esant šiai aplinkybei, visiems pretendentams į buvusio savininko J. N. žemę tenkanti žemės dalis sumažės iki 5,71 ha (nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota V. N. teisė į 7,62 ha). Su tokiais Alytaus apskrities viršininko samprotavimais pareiškėjai nesutinka. Alytaus apskrities viršininkas, tenkindamas prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sprendimą atkurti nuosavybės teises į J. N. žemę buvo priėmęs iki 2000-01-31, t. y. iki tada, kada V. R. išreiškė pageidavimą susigrąžinti dalį J. N. žemės. Taigi klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. N. žemę buvo išspręstas, ir tik tada Alytaus apskrities viršininko administracija gavo V. R. prašymą. Alytaus apskrities viršininko administracija 2007-05-31 sprendimu Nr. S-33-23175 atkūrė nuosavybės teises V.R.. Šis Alytaus apskrities viršininko sprendimas yra aiškiai neteisėtas,- jis yra prieštaraujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. reikalavimams. Atsiliepime į skundą pats atsakovas pripažįsta, jog priėmus aukščiau minėtą aktą, pareiškėjams tenkanti žemės dalis sumažėjo iki 5,71 ha. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, sprendžiant pareiškėjų tėvo V.N. prašymą, pareiškėjai prarado 1,91 ha žemės. CK 6.271 str. 1 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų praradę galimybę susigrąžinti žemę (1,91 ha), kurios reikalavo tėvas V.N., pareiškėjai patyrė 10000 litų materialinę žalą.
Atsakovų Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities viršininko administracijos, atstovas su pareiškėjų reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodė, kad neprieštarauja dėl nuosavybės teisių atkūrimo V.N. vardu į 5,71 ha žemės, esančios Burbiškių kaime, Miroslavo seniūnijoje, Varėnos rajone. Tačiau vieno mėnesio terminas nuosavybės teisių atkūrimui nėra pakankamas. Pareiškėjų reikalavimą priteisti 10000 litų materialinės žalos atlyginimui laiko nepagrįstu ir neįrodytu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pirminius prašymus atkurti nuosavybės teises tuometinei Alytaus rajono Miroslavo apylinkės agrarinei tarnybai pateikė J.N. (1991-09-25)(b.l. 135, t.1), V.N. (1991-12-03)( b.l. 136, t.1), G.R. (1991-11-29)( b.l. 108, t.1), ir S.I. (1991-12-17)( b.l. 91, t.1). Šie keturi pretendentai į buvusio savininko J.N. iki nacionalizacijos valdytą 60,15 ha žemės sklypą Burbiškių kaime, Miroslavo valsčiuje, Alytaus apskrityje, 1992 m. sausio 13 d. sudarė susitarimą, į kurias šio žemės ploto dalis pageidauja atkurti nuosavybės teises ( b.l. 77, t.1). Alytaus apskrities viršininko administracija 1996 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 33-5174 atkūrė nuosavybės teises J.N.. Kauno apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (Civ.b. Nr. 586/2003) 7,62 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini), esantį Burbiškių kaime, Miroslavo seniūnijoje, Alytaus rajone grąžino Alytaus apskrities viršininko administracijai ( b.l. 25-26, t.1). Alytaus apskrities viršininko administracijos 1996-06-17 sprendimas Nr. 33-5174 buvo pakeistas Alytaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2513 ( b.l. 68, t.1). 2000 m. sausio 31 d. pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. N.valdytą žemę pateikė dar viena pretendentė – V. R.. 2007 m. gegužės 31 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. S-33-23174 ir Nr. S-33-23175 atkurtos nuosavybės teisės R. K. (kuriam savo teises atkurti nuosavybės teises perleido G.R. ir I.S. ( b.l. 126, 127, t.1)) ir V. R. į jiems tenkančias buvusio savininko J. N. valdytos žemės dalis ( b.l. 35, 36, t.1). V. N. mirė 1993 m. lapkričio 5 d. ( b.l. 114, t.1). L.m. prašymu ( b.l. 131, t.1), V. N. vardu yra apskaičiuota Alytaus apskrities 2006 m. lapkričio 24 d. išvada Nr. 33-38-7136, kuri persiųsta į Alytaus rajono Alytaus seniūniją ( b.l. 37, t.1).
Ginčai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, pagal teisės aktuose nustatytą tvarką gali būti skirstomi į dvi kategorijas: 1) ginčai, atsiradę nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir 2) ginčai, kilę dėl tokio sprendimo priėmimo. Pareiškėjai šiuo atveju skundžia viešojo administravimo veiksmus, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjai pasinaudojo privaloma išankstinio neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.) ( b.l. 10-12, 15, 16-17, t.1). Kolegijos nuomone, jie nėra praleidę ABTĮ 32 str. 1 d. nustatyto termino skundui paduoti.
Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (Žin.,1997, Nr.65-1558), Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymu (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau- Tvarka), patvirtinta Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 (Žin.,1997, Nr.90-2256, 2002, Nr.93-3989, 2004, Nr.53-1803) bei kitais teisės aktais (jų galiojančiomis redakcijomis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytais būdais, išskyrus pinigais, jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams.
Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, piliečiams, kurių prašymai pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos tik tuo atveju, jeigu nuosavybės teisės į šį turtą nėra atkurtos kitiems asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad nepraleidusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, 2000 m. sausio 31 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. N. valdytą žemę pateikė V. R.. V.R. pateikus šį prašymą nuosavybės teisės buvo atkurtos tik vienam pretendentui, t. y. J. N., į buvusio žemės savininko J. N. valdytos žemės dalį, o kitiems pretendentams į likusią šio savininko valdytos žemės dalį nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis, V. R. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į dalį tos buvusio žemės savininko J. N. valdytos žemės dalies, į kurią nuosavybės teisės jai pateikus prašymą dar nebuvo atkurtos. Buvusio žemės savininko J. N. valdytos žemės dalis, į kurią nuosavybės teisės V. R. pateikus prašymą dar nebuvo atkurtos, buvo padalinta visiems likusiems pretendentams (V. N., G. R. ir I. S., kurios savo teises atkurti nuosavybės teises perleido R. K., bei V. R.) lygiomis dalimis. Šiems pretendentams tenkanti žemės dalis sumažėjo iki 5,71 ha (pagal 1992-01-13 susitarimą 3 pretendentams būtų tekę po 7,62 ha). Tiek R. K., tiek V. R. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. gegužės 31 d. sprendimais nuosavybės teisės į jiems tenkančias buvusio žemės savininko J. N. valdytos žemės dalis jau yra atkurtos, o V. N.(miręs) vardu Alytaus apskrities viršininko administracija 2006 m. lapkričio 24 d. patvirtino išvadą Nr. 33-38-7136 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.
Vadovaujantis šiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad V.R. Alytaus apskrities viršininko sprendimu atkuriant nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio žemės savininko J. N. valdytos žemės plotą, nebuvo pažeistos minėtos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, o V. N. tenkanti žemės dalis nuo susitarime numatytų 7,62 ha teisėtai ir pagrįstai sumažėjo iki 5,71 ha. Kolegija pažymi, kad bendrosios kompetencijos procesiniuose sprendimuose (2003 m. rugsėjo 17 Kauno apygardos teismo sprendime ( b.l 25-26, t.1), 2004 m. sausio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ( b.l. 18-19, t.1) nėra duomenų apie visus pretendentus, laiku pateikusius prašymus nuosavybės teisių atkūrimui į J. N. žemę, o tik nurodomas 7,62 ha žemės sklypas, į kurį turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės V. N.. Į tokį žemės sklypo plotą turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės V. N. 1992-01-13 susitarimo pagrindu. Tačiau 2000-01-31 V.R. pateikus prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, buvusio žemės savininko J. N. valdytos žemės dalis, į kurią nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos, buvo padalinta visiems likusiems pretendentams lygiomis dalimis. Todėl kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad 2004-01-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi yra nustatytas faktas, turintis prejudicinę galią, jog į 7,62 ha žemės sklypą nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos V.N..
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 str., LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 100 p. 2 d., nurodyta, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos, o sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę priima apskrities viršininkas. Piliečiui, pageidaujančiam gauti žemę neatlygintinai nuosavybėn, t.y. kai pilietis žemę pageidauja gauti kitoje vietoje nei buvo turėtoji, žemė nėra grąžinama nedelsiant. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą priima tik tada, kai žemės sklypas jau suformuotas pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, jis paženklintas ir parengta jo kadastro duomenų byla. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimą Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" 111 punktą apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises turi priimti per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinimo vietovėje.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos 1998-04-01 nutarimu Nr. 385, nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarka, o žemės sklypų ribos žemėtvarkos projektuose formuojamos pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207.
Minėti norminiai aktai nustato eilę procedūrų susijusių su nuosavybės teisų atkūrimu, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu, jų įgyvendinimu.
Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjos L. M. 2006 m. rugpjūčio11 d. prašymu (b.l. 131), mirusio jos tėvo V. N. vardu yra paskaičiuota Alytaus apskrities 2006 m. lapkričio 24 d. išvada Nr. 33-38-7136. V. N. Alytaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2100 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto tvirtinimo“ patvirtintame Asmenų, kuriems rengiant Luksnėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suformuoti žemės sklypai Nr. 488 plotas 3,57 ha ir Nr. 488-1 plotas 3,36 ha (b.l. 38-41, t.1). Byloje nėra duomenų apie suformuotų sklypų paženklinimą vietoje, kadastro duomenų bylos parengimą, o pareiškėjai reikalavimų dėl tokių procedūrų atlikimo nereiškia. Tiek iš skundo turinio, tiek ir iš pirmojo skundo reikalavimo ( b.l. 5-7, t.1) bei išankstinio neteisminio ginčo nagrinėjimo dokumentų turinio akivaizdu, jog ginčas tarp pareiškėjų ir atsakovo yra dėl žemės sklypo ploto, į kurį turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės mirusio V. N. vardu, o ne dėl atsisakymo atlikti veiksmus. Iš to darytina išvada, kad neatlikus būtinų procedūrų, numatytų LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 str. bei kituose paminėtuose aktuose, nėra pagrindo įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises V. N. vardu į 5,71 ha žemės, nes tokie reikalavimai priešlaikiniai, be to, nėra nepateikta duomenų, kad tokia pareiškėjų teisė būtų pažeista ar ginčijama (ABTĮ 5 str. 1d., 88 str. 1d. 1p.).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjų nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus apskrities viršininko administracijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Skunde pareiškėjai nurodo tik vieną teisės normą, kuri, jų nuomone, buvo pažeista – LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnį. Šioje teisės normoje nurodyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikt bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti (Minėto įstatymo str. 1 ir 4 d.). Minėto įstatymo 10 str. 2 d. nurodyta, kad piliečių, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d. , nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos grąžinant žemę, mišką natūra arba atlyginama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytais būdais, išskyrus pinigais, jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems piliečiams. Teisėjų kolegija sprendime jau pažymėjo, kad V. R. Alytaus apskrities viršininko sprendimu atkuriant nuosavybės teises į jai tenkantį buvusio žemės savininko J. N. valdytos žemės plotą nebuvo pažeistos minėtos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, o V. N.tenkanti žemės dalis nuo susitarime numatytų 7,62 ha teisėtai ir pagrįstai sumažėjo iki 5,71 ha. Todėl nesant neteisėtų Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, t.y. vienos iš atsakomybės sąlygų, atsakovui nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, pareiškėjai turtinę žalą kildina iš to, kad atkūrus nuosavybės teisės į J. N. nuosavybės teise valdytą žemę kitiems pretendentams ( J. N. į 37,29 ha, R. K. į 11,49 ha, V. R. į 5,71 ha ), jų mirusio tėvo V. N. vardu galės būti atkurta nuosavybė tik į 5,71 ha, o tai 1,91 ha mažiau, nei 1992-01-13 buvo sutarta tarp pretendentų ( 60,15 ha – 37,29 ha – 11,44 ha -5,71 ha = 5,71 ha; 7,62 ha – 5,71 ha =1,91 ha), ir šio žemės ploto vertę, t.y. žalą, apskaičiuoja vadovaudamiesi vidutine tos žemės vietos verte, nurodyta 2002-04-22 sutartyje bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Alytaus filialo pažymėjime ( b.l. 26 - 29, t.2). Tačiau pareiškėjai turtinės žalos nepatyrė, nes jų teisė į 1,91 žemės ploto skirtumą neįrodyta. Bendro pobūdžio argumentai apie V. R. tariamai nepagrįstai atkurtą nuosavybę į žemę teismui nėra pagrindas konstatuoti atsakovo aktų neteisėtumą ir kad dėl tų aktų pareiškėjams buvo padaryta turtinė žala.
Teisėjų kolegija pažymi, kad 2001 m. gruodžio 05 d. notariškai patvirtintu pareiškimu V. N. atsisakė nuosavybės teisių į žemę sesers L. M. naudai (b.l. 70, t.1). Todėl pareiškėjo V. N. šioje byloje keliami reikalavimai visiškai nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų L.M., V.N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.