Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-830-245/2015

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36246-2015-2

2015 m. lapkričio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, nuteistojo D. P. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 23 d.

Civilinis ieškinys tenkintas ir ieškovei I. P. priteista iš nuteistojo D. P. 71,20 eurų turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, t. y. jis 2015 m. birželio 28 d., apie 11.30 val., atstumdamas lango rėmą, pro langą įsibrovė į I. P. priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė I. P. priklausantį moterišką dviratį „Pegasus“, kurio vertė 100 eurų, 0,5 litro talpos butelį degtinės „Krikštynų“, 4 eurų vertės, 0,5 1itro talpos butelį degtinės, 4 eurų vertės, keturis 0,7 litro talpos butelius vyno „Kagor“, kurio vieneto vertė 3 eurai, bendros 12 eurų vertės, 0,7 litro talpos butelį „Tequila el toro“, kuriame buvo 0,5 litro degtinės, kurio vertė 5 eurai, šviesias linines vyriškas kelnes, 1 euro vertės, sportinius batelius, 34 eurų vertės, bei įvairių maisto produktų: du pakelius lydyto sūrio, iš kurių vieno pakelio vertė 1 euras, kito pakelio vertė 2 eurai, keturias tuno konservų dėžutes, vienos dėžutės vertė 0,8 euro, bendros 3,20 eurų vertės, vieną 500 g. pakelį „Sostinės“ kavos, 4 eurų vertės, vieną pakelį sausainių „Selga“, 0,5 euro vertės, razinų pakelį, 0,5 euro vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. P. bendrą 171,20 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdyje gynėja advokatė prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš nuteistojo D. P. apeliacinio skundo, apeliantas neginčija jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, t. y. teigia, jog nubaudimas realia laisvės atėmimo bausme yra per griežtas, yra pagrindai bausmės vykdymą atidėti. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvus norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė. Buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, jog yra padarytas apysunkis nusikaltimas, turint neišnykusį teistumą, nauja nusikalstama veika padaryta vos po dviejų mėnesių nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Atsižvelgta, jog nėra D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Šių aplinkybių pakanka skiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, tačiau nepakanka norint atidėti bausmės vykdymą.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys 2K-149/2011, 2K-488/2013). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šis teistumas D. P. yra aštuntas. Ankstesni nusikaltimai yra panašūs, kai kurie ir analogiški. Dominuoja nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, tačiau galima daryti išvadą, jog apeliantui yra būdingas ir smurtinis elgesys, jis ne kartą teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors D. P. daromi nusikaltimai nesunkėja, tačiau jie daromi sistemingai, o tai rodo, jog nuteistasis negerbia visuotinai nustatytų taisyklių, lengvabūdiškai tikisi išvengti sunkesnių teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra įgijęs tik pagrindinį išsilavinimą, nesimoko ir nesistengia įgyti jokio amato. Be to, jis nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais, yra išsituokęs, neturi pastovios gyvenamosios vietos.

VĮ Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma liudija, kad D. P. yra gydytojo psichiatro kabineto įskaitoje. Paskutinį kartą gydytas Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje nuo 2002-11-06 iki 2002-11-11. Jam nustatyta diagnozė F60.31 (emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ribinis tipas); F60.31 (suicidinis bandymas); F10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas). Pas psichiatrą nesilanko. Minėti duomenys apie lankymąsi pas psichiatrą yra pakankamai seni, daugiau nei dešimties metų senumo. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog D. P. laisvės atėmimo bausmę gali būti per sunku atlikti dėl psichologinės būsenos ar turimų priklausomybių byloje, nėra. Nuteistasis yra pakaltinamas. Gydytis nuo alkoholizmo galima ir pataisos namuose. Duomenų, jog D. P. anksčiau būtų gydęsis nuo kokių nors priklausomybių byloje nėra. Todėl jo noras gydytis yra deklaratyvus. Be to, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra užkertamas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo metu, jau minėta, jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog laisvės atėmimo bausmės realus atlikimas D. P. būtų per sunkus, nėra.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam D. P. bausmė individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka proporcingumo bei teisingumo kriterijus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam D. P. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė M. Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. 434521, teikia antrinę teisinę pagalbą D. P. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 42,50 Eur (b. l. 172).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš D. P. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.