Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2012-09-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-347-906/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-09-05
Bylos Nr.
A2.6.-347-906/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Pažeidėjas
R. J.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-347-906/2012Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00219-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.4.; 45.4.3.; 45.4.7.; 52.3.; 52.5.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. rugsėjo 5 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., gim. Telšių r. sav., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, išsituokusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, neteisto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, t.y. už tai, kad jis 2012 m. liepos 28 d., 21.30 val. Vandentiekio g., Žalgirių k., Skuodo r. sav., pažeisdamas eismo taisykles, dėl chuliganiškų paskatų keldamas pavojų eismo ir žmonių saugumui, vairavo automobilį „CITROEN XM“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė neblaivumo patikrinimo. Pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 4, 7, 18 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2012 m. liepos 28 d. apie 14 val. Žalgirių k., Skuodo r. atvažiavo automobiliu CITROEN XM“, į sugyventinei R. K. priklausančią sodybą, esančią šalia O. M., kur laikomi gyvuliai. Mašinoje pasibaigė kuras, todėl jis palikęs mašiną pėsčiomis grįžo namo, tame pačiame kaime, kur gyvena su sugyventinę R. K.. Tą dieną buvo švenčiamos Oninės, todėl jis su sugyventine nuėjo pas O. M. švęsti. Namo teigia išėjęs apie 20 val. Namie sugyventinė buvo išvykusi šerti gyvulių, atvyko policija. Pareigūnai liepė jam pasitikrinti su alkotesteriu blaivumą. Kadangi automobilio nebuvo nevairavęs, todėl atsisakė pasitikrinti blaivumą. Mašina prie O. M. sodybos išstovėjo gal dar 3 dienas nes nebuvo degalų. Teigia jog tą vakarą kai šventė daugiau su mašina nevažiavo, nes nebuvo tam reikalo, gyvena netoliese, be to mašinai buvo pasibaigę degalai. Teigia jog einant namo apie 20 val. sutiko Kaimynę I. J., kuri gali paliudyti, jog jis gižinėjo pėsčias. Neneigia, kad buvęs išgėręs alkoholinių gėrimų, tačiau automobilio apie 21.30 val. nevairavęs. Teigia jog V. Š. yra „G.“ žentas. O su g. jie yra susipykę dėl vandentiekio ir net nekalba su juo, todėl mano, kad V. Š. ir jo šeima apkalba jį arba sumaišė su kažkuo. Teigia, kad V. Š. pro namo langą negalėjęs gerai matyti gatve pravažiuojančių mašinų nes palei kelią auga medžiai. Teigia, kad pareigūnai netyrė įvykio dėl V. Š. šuns partrenkimo, o aklai pasitikėjo V. Š. ir jo aplinkos žmonių parodymais ir nepagrįstai apkaltino jį. Pareigūnai nenustatinėjo pareiškėjo blaivumo.

Liudytojas I. Š. paaiškino, kad jis surašė R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2012-07-28 apie 21.40 gavo policijos budėtojo pranešimą, kad Žalgirių k., Skuodo r. automobilis partrenkė šuniuką ir vos nekliudė mergaitės. Pranešime buvo nurodytas „PEUGEOT“ markės automobilis, tačiau vietoje nustatė, kad tai yra „CITROEN XM“. Nuvykus į įvykio vietą, V. Š. paaiškino, kad R. J., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir važiavo dideliu greičiu, partrenkė šunį ir vos nekliudė jo dukters. Įvykis buvo apie 22 val. Su kolega J. D. apklausė nukentėjusįjį žodžiu, nuvyko pas R. J. išsiaiškinti įvykio aplinkybes. J. sėdėjo vasarnamyje, buvo neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, namuose daugiau nieko nebuvo. Kieme mašinos nebuvo. R. J. paaiškino, kad automobilį palikęs prie kitos sodybos ir laukais parėjęs namo. Jo klausinėjo apie partrenktą šunį ir vos nepartrenktą mergaitę, R. J. atsisakė tikrintis alkoholį. Nuvykę į vietą, kur buvo paliktas automobilis, ten buvo būrys asmenų. Apklausiami giminaičiai iš Klaipėdos nedavė parodymų, nes nenorėjo po teismus važinėti, paaiškinimus atsisakė duoti. Teigia, kad automobilio variklio dangtis buvo šaltas. Šio įvykio nekvalifikavo kaip autoįvykio nes savininkas teikė neturįs pretenzijų dėl partrenkto palaido jo šuns. Teigia, kai automobilis susiduria su laukiniu gyvūnu tai yra laikoma autoįvykiu, o kai su naminiu, jei žmonės nenukenčia ir jei nėra savininko pareiškimo, tokiu atveju to nelaiko autoįvykiu.

Liudytojas J. D. paaiškino, kad tyrė minimo įvykio aplinkybes. Su kolega I. Š. gavę iškvietimą į Žalgirių k. apie tai, kad važiuodamas automobilis partrenkė šunį ir vos nepartrenkė mergaitės, liudytojai gali patvirtinti. Nuvykus į vietą, pasitiko gal 2-3 žmonės. Vietoje liudytojų paklausė, kur važiavo automobilis ir kas jį vairavo bei kur jis gyvena. Pranešėjas nurodė, kad tai yra R. J., parodė kur jis gyvena. R. J. buvo namuose, sėdėjo prie stalo, paaiškinimus atsisakė duoti, motyvavo, kad nieko nežino, niekur nevažiavo. Tada nuvyko į vietą, kur buvo paliktas automobilis, ten būrys žmonių šventė. Paaiškinimus atsisakė duoti, nes nenorėjo problemų. Tik pasakė, kad buvo atvykęs R. J. ir išėjo per laukus namo gal prieš 15-30 min. Liudytojai atsisakė prisistatyti. Juos įspėjo apie tai, kad privalo duoti parodymus, o tada jie pareiškė, kad nieko nematę. Apžiūrėję transporto priemonę įvykio žymių nenustatė. Automobilis buvo „CITROEN“ markės, jis buvo užrakintas. Mano, kad R. J. vairavo automobilį chuliganiškai, nes sukėlė grėsmę aplinkiniams žmonėms. Teigia, kad variklio dangtis buvo šiltas ir provėžos žvyre ryškiai matėsi.

Liudytojas V. Š. paaiškino, kad 2012-07-28 jis iškvietęs policiją į Žalgirių k., kur su šeima buvo pas uošvius ir apie 21.30 val. pamatė pro langą, kad pravažiavo R. J. dideliu greičiu. Jį pažįsta iš matymo, šalia uošvių gyvena, nėra susipykę. Važiavo su tamsia „CITROEN“ markės mašina. Dukra atbėgusi pasakė, kad šuniuką nutrenkė ir, kad pati vos spėjo pasitraukti. Tada nuėjo į O. M. sodybą, ten buvo R. J.. Jam pasakė, kad šunį nutrenkė, o jis neigė, kad iš viso važiavo. Tada iškvietė policiją, nes R. J. buvo neblaivus, važiavo dideliu greičiu. Kai skambino policijai teigia sumaišęs automobilio markę, pasakė, kad Peugot automobilis partrenkė šunį. Su policijos pareigūnais jis buvo nuvykęs pas R. J. į namus. R. J. buvo neblaivus, atsisakė duoti parodymus. Tada nuvyko į sodybą, kur buvo paliktas automobilis, sugadinimų nesimatė. Įvykį matė nepilnametė dukra K. Š., automobilis važiavo Vandentiekio gatve nuo pagrindinio kelio link O. M. sodybos. Kai dukra parbėgo, iš karto ten ir nuėjo, automobilis stovėjo. Toliau tuo keliu yra aklavietė, galima važiuoti tik laukų keliukais. Teigia neturįs tikslo apkaltinti R. J.. Dėl šuns partrenkimo pretenzijų neturįs, kvietė policiją tik dėl dukters saugumo, nes tokiu greičiu jis galėjęs partrenkti ir vaiką.

Liudytoja E. S. paaiškino, kad liepos 28 d. vakare išėjusi pasivaikščioti ir pamačiusi, kaip dideliu greičiu pralėkė mašina, šalia ėjo pusseserė su dviračiu. Šunį nutrenkė vietoje, pusseserė spėjo pasitraukti. Greitai nuėjo pas V. Š., po to kartu nuėjo pas O. M.. R. J. sakė, kad nieko nepartrenkė. Kai dėdė išėjo kviesti policijos, R. J., per laukus išėjo namo. Gatve pravažiavo tamsios spalvos „CITROEN“ markės automobilis, greitis buvo didelis, tai sprendžia, nes pati vairuoja automobilį. Šuo buvo šalia kiemo ir greitai išbėgo. Kur sustojo pravažiavęs automobilis, ji nematė, tik matė kad nuvažiavo link O. M. sodybos. Ji tikina tikrai mačiusi, kad automobilį vairavo R. J..

Liudytojas A. T. paaiškino, kad jis kelias dienas matė, kad šalia jo kiemo stovėjo R. J. mašina, nes R. J. neturėjo dyzelino. Apie įvykį nieko negalį paaiškinti.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad ji su R. J. yra sugyventiniai, kartu važinėja tuo automobiliu Citroen. Iš ryto mašina buvo namuose, po pietų mašina stovėjo sodyboje, kur yra ūkis, laikomi gyvuliai, ten buvo palikta kelioms dienoms nes buvo pasibaigę degalai. R. J. su ta mašina išvažiavo iš namų gal 15 val. Teigia kitą dieną ji pati nešusi degalus įpilti. Teigia vakare ji tikrai nevažiavusi tuo automobiliu ir sugyventinis taip pat nevažiavęs. Panašios mašinos nėra tame kaime. Mano, kad pranešėjas galėjo sumaišyti su kažkuo.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad šventė Onines pas mamą O. M.. Apie 15.30 val. pas juos atėjo R. J. su žmona. R. J. automobilis jau stovėjo šalia esančioje jų sodyboje. Apie įvykį nieko negalįs paaiškinti, nes nežino. Vakare kai atvyko policija buvo girtas. Teigia lygtai kažkas buvo atėjęs aiškintis, tačiau dėl girtumo jis nieko neprisimena.

Liudytoja O. M. paaiškino, kad R. J. su žmona pas ją į šventė, buvo atėję pėsčiomis. R. J. išėjo iš jos apie 20 val. Iš paskos išėjo jo žmona. Vėliau buvo atėjęs Š., aiškinosi dėl šuns partrenkimo. R. J. tuo metu nebebuvo. Teigia, kad R. J. automobiliu niekas nevažiavo, jis stovėjo šalia sodyboje. Apie įvykį ji negalinti nieko paaiškinti.

Liudytoja I. J. paaiškino, kad ji buvusi apie 20 val. darže, laistė agurkus ir matė kaip R. J. ėjo iš O. M. sodybos per laukus link savo namų. Automobilio važiuojant ji nematė.

Liudytoja K. Š. paaiškino, kad prisimeną dieną kai buvo partrenktas jos šuniukas. Ji važiavo dviračiu dešine kelio puse. Iš jos nugaros ją aplenkė automobilis, išgirdo kaip sucypė šuniukas. Automobilis buvo tamsiai pilkos spalvos. Teigia, kad važiuodama atsisukusi matė, kad automobilį vairavo R. J., kuris sėdi teismo salėje. Apie tai pasakė savo tėveliui, jie nuėjo į O. M. sodybą, kur stovėjo ta pati, ją aplenkusi mašina. O. M. sodyboje buvo tas žmogus, kuris vairavo automobilį. Į O. M. sodybą nuėjo ji, tėvelis, E. S.. R. J. iš tos vietos pabėgo.

Liudytoja D. Š. paaiškino, kad įvykio nematė, apie įvykį pasakė dukra. Ji nuėjo pažiūrėti šuns, vėliau nuėjo link O. M. sodybos, ten buvęs R. J. šaukė, kad nevažiavęs jis. R. J. pabėgo iš O. M. sodybos.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, jog įrodinėjant ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis, būtina nustatyti pažeidimų objektyviąsias puses apibūdinančią aplinkybę – aktyvius pažeidėjo veiksmus, t. y. transporto priemonės vairavimą. Sprendžiant klausimą dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtos normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. neigia įvykio metu 2012-07-28, 21.30 val. Žalgirių k., Skuodo r. vairavęs automobilį „CITROEN XM“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo parodymai, duoti policijos pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir duoti teismo posėdžio metu yra nuoseklūs. Kad R. J. negalėjo tuo metu vairuoti savo automobilio, nes automobilis stovėjęs sodyboje, esančioje šalia O. M. sodybos, o pats R. J. 20.00 val. išėjęs į savo namus pėsčiomis, patvirtino liudytojai R. M., O. M., I. J., būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. R. J. teigia, kad automobiliu nevažiavo todėl, nes jame buvo pasibaigę degalai. Šia aplinkybę patvirtino R. K..

Liudytojai V. Š., E. S., būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bei mažametė K. Š. savo parodymuose teigė matę, kad automobilį vairavo R. J.. Jų parodymų teisingumas kelia abejonę dėl to, kad visi patvirtino kad automobilis važiavo dideliu greičiu. V. Š. automobilį ir jo vairuotoja teigia matęs pro namo langą, paskambinęs policijai pranešė apie automobilį Peugot dideliu greičiu partrenkusį šunį ir vos nepartrenkusį vaiko, vėliau jau kai atvyko policijos pareigūnai į vietą teigė kad tai buvo Citroen markės automobilis ir nurodė, kad jį vairavo R. J.. Teismo manymu, E. S. ir K. Š. negalėjo suspėti įsidėmėti vairuotojo per keletą sekundžių, nes jo anksčiau nepažinojo. Mažametė K. Š. matė vairuotoją tik akimirksnį važiuodama dviračiu atsisukusi. Teigė kad tai buvo automobilis pilkos spalvos nors R. J. automobilis tamsiai mėlynos spalvos. E. S. savo parodymuose, duotuose policijos pareigūnui, nurodė, kad automobilis partrenkė šunį, vaikai, žaidę gatvėje vos spėjo pasitraukti, o teismui metu duotuose parodymuose E. S. parodė, kad gatvėje buvo tik K. Š. kuri važiavo su dviračiu. Parodymų prieštaringumas yra ir tarp pačių policijos pareigūnų, aiškinusių įvykio aplinkybes, I. Š. teigė, kad, kai nuvyko prie R. J. automobilio, automobilio variklio dangtis buvo šaltas, o J. D. teigia, kad variklio dangtis buvo šiltas, matėsi šviežios vėžės žvyre. Kodėl išsiskyrė pareigūnų parodymai, jie teismui negalėjo paaiškinti. Darytina išvada, kad policijos pareigūnai tinkamai neapžiūrėjo R. J. automobilio, nesurašė jo apžiūros akto. Nebuvo sprendžiamas transporto priemonės nuvežimo į saugojimo aikštelę klausimas. Policijos pareigūnai gavę pranešimą apie partrenktą gyvūną, kažkodėl to nelaikė eismo įvykiu. Keistas atrodo aiškinimas, kad „kai transporto priemonė susiduria su laukiniu gyvūnu tai laikoma eismo įvykiu, o kai su naminiu tai nelaikoma“. Kai tuo tarpu Kelių eismo taisyklės numato, kad „Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.” Ši sąvoka neišskiria transporto priemonės savininko, nereikalauja pareiškimo apie sužalota turtą, pakanka eismo įvykio fakto. Teismas sprendžia, kad pareigūnai atvykę į įvykio vietą netinkamai kvalifikavo galimą pažeidimą, nepagrįstai netyrė jo kaip eismo įvykio ir vairuotojo pasišalinimo iš jo, per daug pasikliovė pareiškėjo ir su juo buvusio asmens subjektyviais parodymais. Nekreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas buvo neblaivus, ką patvirtino jis pats teismo posėdžio , teigė, kad buvęs šiek tiek gėręs alkoholinių gėrimų. Pareigūnai nenustatinėjo objektyvių aplinkybių galinčių padėti nustatyti vairavusį asmenį, nenubraižė įvykio schemos, neapklausė įvykio vietoje buvusių galimų liudytojų, ir net nenustatė jų tapatybių, kas itin apsunkino bylos nagrinėjimą. Liudytojų atsisakymą duoti parodymus priėmė kaip savaime suprantamą dalyką. Policijos pareigūnams tik nuvykus į įvykio vietą buvo žinoma, kad R. J. neigia vairavęs automobilį ir turėjo suprasti, kad bylos nagrinėjimas bus apsunkintas. R. J. apklaustas tik 2012-08-02, t. y. tik po 4 dienų po įvykio. Įvykio vietoje policijos pareigūnai apklausė tik šuns savininką V. Š. bei vieną liudytoją E. S., kuri liudijo analogiškai kaip V. Š.. Policijos pirminiai veiksmai „karštais pėdsakais“ sąlygojo svarių įrodymų, nustatant teisės pažeidimą padariusį asmenį, praradimą.

Vadovaujantis ištirtais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais teismas sprendžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų pagrindžiančių R. J. kaltę. Nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių R. J. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124² straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina. (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą kurioje atsakomybėn traukiamas R. J. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį, nutraukti, nenustatančius jo veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų įvykio sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą, arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis