Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-195-1002/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
II-195-1002/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00598-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Mantas Liesis (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Operatyvaus valdymo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-195-1002/2020
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00598-2020-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 21.10.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas M. L.,sekretoriaujant J. J.,dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas – M. Z.,dalyvaujant M. Z. atstovui advokato padėjėjui Ž. K.,Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 29 d. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2020 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2020 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubaustas 60 eurų bauda už tai, kad 2020 m. birželio 11 d. 22.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 1,68 prom. girtumas, pasirodė viešoje vietoje, eidamas svirduliavo, griuvinėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M. Z. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 11 d. vakare M. Z. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Visą vakarą buvo namuose ir iš buto nebuvo išėjęs, išskyrus tai, kad rūkė balkone. Apie 22 - 23 val. į butą užėjo policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar nėra smurto artimoje aplinkoje. Tuo metu bute buvo M. Z., J. Z. ir V. M.. Policijos pareigūnai apžiūrėjo butą ir pasiūlė M. Z. nueiti iki kieme stovinčio tarnybinio policijos automobilio. M. Z. pakluso policijos pareigūnų reikalavimui ir su jais nuėjo iki automobilio. Pareigūnai M. Z. pristatė į policijos įstaigą, kur surašė protokolą ir skundžiamą nutarimą. M. Z., jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir jokio kitokio administracinio nusižengimo nepadarė, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė teisena M. Z. atžvilgiu nutrauktina. Tą vakarą M. Z. nebuvo išėjęs iš buto, todėl negalėjo padaryti nusižengimo viešoje vietoje.

Teismo posėdžio metu M. Z. paaiškino: birželio 11 d. vakare buvau pas mamą J. Z.. Buvau aš, mamos draugė J., kurios pavardės nežinau ir mama. Mes „baliavojome“, bet nebuvo jokio šūkavimo ir muzikos. Apie 22.30 val. aš su V. rūkėme balkone ir pamatėme atvažiuojančią pareigūnų mašiną. Iš tos mašinos išlipo du pareigūnai ir atėjo link mūsų laiptinės. Aš nuėjau prie durų, atidariau savo mamos buto duris ir tada pareigūnai pasakę, kad atvyko dėl smurto ir paklausė, ar gali užeiti į butą. Aš juos įleidau. Pareigūnai užėjo į butą ir vienas pareigūnas su prožektoriumi ieškojo smurto žymių. Tuo momentu mama sėdėjo ant lovos, V. irgi buvo šalia. O aš stovėjau šalia kito pareigūno. Vienas pareigūnas stovėjo koridoriuje, o vienas ieškojo smurto žymių. Po to, vienas iš jų pasakė, kad eisim iki tarnybinio automobilio. Paklausiau ko, jis atsakė – prasipūsti. Aš uždaviau klausimą, o kas bus, jeigu aš neisiu ir pareigūnas aiškiai pasakė, kad bus panaudotas smurtas mano atžvilgiu, prievarta. Tada aš paklusau pareigūnų reikalavimams ir kartu su jais išėjau i į lauką prie tarnybinio automobilio. Davė man pūsti, įpūčiau ir pareigūnas, uždaręs tarnybinio automobilio duris, išvežė mane į policijos nuovadą. Nepasakė, nei kokiu pagrindu, nei už ką. Nuovadoje manęs klausė vienintelio klausimo, ar sutinku su kaltinimais, pasakiau, kad visiškai nesutinku. Pareigūnas man neaiškino, su kokiais kaltinimais, tik paklausė, ar aš sutinku, ar ne. Birželio 11 d. nuo 17 val. buvau bute pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš buto nebuvau niekur išėjęs iki tol, kol nepaklusau pareigūnų reikalavimams išeiti iš buto. Aš išėjau į viešą vietą tik tada, kai pareigūnai man sakė. Nebuvo jokio smurto artimoje aplinkoje. Esu teistas, bet už tokio pobūdžio – ne. Tai buvo mano praeitas gyvenimas, turiu darbą, stengiuosi pakilti iš to, kur buvau nusileidęs. Turime kaimyną, kuris pastoviai kviečia policiją ir dar turime du kaimynus policininkus už sienos. Kai mane išvedinėjo iš buto, tai stovėjo ir tas kaimynas, kuris gyvena už sienos. Kai rūkėm su V. balkone, tai tas kaimynas, kuris pastoviai kviečia policiją, priėjo prie pareigūno ir parodė tiesiai į mane, į mano balkoną. Tiksliai nepasakysiu, kiek išgėrėme, bet nebuvau girtas, viską kuo puikiausiai atsimenu. Nebuvau prisigėręs tiek, kad nesiorientuočiau aplinkoje. Nuotraukose, kurias užfiksavo kaimynas, matyti, kad aš su mažuoju pirštu paliečiu automobilio duris, jeigu aš būčiau nesiorientavęs aplinkoje, tai būčiau nepataikęs į duris. Didelį lūžį padarė mano močiutės mirtis ir supratau, kad mes su mama likome dviese ir turime palaikyti vienas kitą, todėl ir pradėjau keisti gyvenimo būdą. Dirbu baldų surinkėju montuotoju, dirbu po 16-14 valandų. Tą vakarą gėrėme, nes buvo atėjusi mamos draugė ir jos išgėrinėjo, ir aš prisijungiau. Man labai keista, kodėl pareigūnai parašė, kad rado mane viešoje vietoje, nes nuo 17 valandos nebuvau išėjęs iš buto ir tai gali patvirtinti mano mama ir mamos draugė.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. M. paaiškino: M. Z. yra mano draugės sūnus ir mes bendraujame tik tada, kai aš atvažiuoju į svečius. Žinau, dėl ko esu pakviesta. Nesuprantu, nes tai yra netiesa. Mes išgėrinėjome pas mano draugę J. Z.. Atvažiavo policija ir išsivežė M. Z.. Tai buvo birželio mėnesį, dienos nepasakysiu. J. sakė, kad kaimynai yra nenormalūs ir iškvietė policiją. Sakė, kad nesutaria su kaimynais. Išgėrėme trise litrą degtinės. Netriukšmavome, sėdėjome normaliai. Vasarą langai praverti, tai gal galėjo girdėtis mūsų pokalbis. Kai atvažiavo policija aš su M. Z. rūkiau balkone. M. Z. nuėjo atidaryti durų, pareigūnai užėjo į vidų ir išsivedė tave iš namų. Kai M. atidarė duris, negaliu pasakyti, ką pareigūnai jam sakė, nes nepamenu. Aš mačiau vaizdą, kad pareigūnai išveda M.. Negaliu pasakyti, kiek visa tai truko.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. Z. paaiškino: santykiai su sūnumi normalūs. M. išėjo iš balkono, nes jie su V. rūkė. M. atidarė duris, įėjo policininkai. Vienas aukštokas, šviesus, kitas žemesnis, su berete, tamsus. Jie įėjo ir pasakė, kad vyksta namuose smurtas, ar galim apžiūrėti. Sakau, prašau. Jie su prožektorėliais apžiūrėjo, nerado jokių žymių ir durys užsidarė, ir M. išsivedė. Aš sėdėjau ant lovos. Nieko nerado, išsikvietė M. į koridorių pasikalbėti ir išsivedė. Turime priešiškai nusiteikusius kaimynus, kurių durys priešais mus. Ten gyvena toks vyrukas, tai jis ir turi priešiškumą prieš mus. Aišku, mes išgėrinėjome, garsiau kalbėjomės, juokėmės, bet niekas nesmurtavo. Pareigūnai atvažiavo nuo 22 iki 23 valandos. Gėrėme degtinę. Paskutinis buvo litras, o prieš tai buvome išgėrusios gal 0,5 l, gal 0,7 l. M. grįžo iš po darbų, prisijungė prie mūsų ir iš namų nebuvo niekur išėjęs. Niekada nėra sūnus smurtavęs prieš mane. Kai M. išsivedė, aš užrakinau duris, bet negaliu pasakyti, dėl ko jį išsivedė.

Apklaustas pareigūnas liudytojas D. S. teismo posėdyje paaiškino: asmeniškai nepažįstu asmens, kuris šiandien sėdi teismo salėje. Daug įvykių, negaliu prisiminti. Įvykis galėjo būti birželio 11 d., adresu (duomenys neskelbtini). Važiavome dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykį, nenustatėme smurto artimoje aplinkoje. M. Z. griuvinėjo, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje. Mes jo iš buto neišsivedėme. Girtumą nustatinėjome prie tarnybinio automobilio. Išėjome į laiptinę pabendrauti su kaimynais. M. išėjo į laiptinę ir pradėjo šūkauti. Jo netinkamą elgesį matė kaimynai. Mes jam davėme įspėjimą eiti į namus. Šio asmens elgesys galėjo žeminti kitų asmenų, buvusių šalia, dorovę ir orumą. Tiksliai negaliu pasakyti, koks buvo nustatytas neblaivumas. Akivaizdžiai matėsi, kad buvo neblaivus. Dirbau su G. M.. Gal įsivėlusi klaida dėl tarnybinio pranešimo. G. M. rašė, todėl galėtų atsakyti, kodėl mano parodymai neatitinka su tarnybiniame pranešime užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis. Mes važiavome dėl smurto artimoje aplinkoje. Blogai surašytas tarnybinis. Mes M. Z. pamatėme laiptinėje, o ne ant šaligatvio. Tai, ką paaiškinau šiandien, yra tiesa.

Apklaustas pareigūnas liudytojas G. M. teismo posėdyje paaiškino: atvykome dėl smurto aplinkoje, atvykus – išdaužyti indai, dvi moterys ir M.. Išėjome į laiptinę pabendrauti su kaimynais, M. išėjo ir kėlė nepasitenkinimą. Buvo įspėtas. Mes atsisveikinome, išėjome pabendrauti su kaimynais ir M. pats išėjo į laiptinę. Tuo metu kaimynai buvo laiptinėje. Jie jį matė. Matėsi, kad jis akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nerišli kalba, kvapas. Galėjo žeminti dorovę ir orumą. Kaimynai buvo nepasitenkinę ir sakė, kad pastoviai dūžiai, konfliktai. Įspėjome M., kad eitų į namus, bet jis nėjo. Viskas vyko laiptinėje. Tarnybinis buvo rašytas per plančetinį kompiuterį, kuris dažnai ištaiso žodžius, todėl įsivėlė techninė klaida. Ten parašė „ant šaligatvio“, o turėjo būti „ laiptinėje“. Čia yra techninė klaida, kad patruliuodami ant šaligatvio, bet turi būti laiptinėje. Mes vykome į smurtą artimoje aplinkoje. Tada jis išėjo į laiptinę. Tapatybė buvo pakartotinai nustatyta policijos komisariate. Bendravome su trimis kaimynais. Nebuvo užfiksuoti jų parodymai. Bendravau aš ir mano kolega. Kai pradėjome bendrauti su kaimynais, M. iš karto ir išėjo, po kokios minutės. Niekas jam neliepė apsirengti. Į laiptinę išėjo su ,,maike“. Kai atvažiavome į butą, jis buvo be ,,maikės“. Mes jam pasakėme, kad jis bus pristatytas ir davėm laiko jam apsirengti. Jį reikėjo vežti nes jis buvo neblaivus įvykio vietoje. Mes atvažiavome, nenustatėme smurto artimoje aplinkoje ir išėjome. Tada jis pats išėjo į laiptinę. Mes kai išėjome iš buto, tai kaimynai jau stovėjo laiptinėje. Buvo trys kaimynai. Nebūtume jo vežę, jeigu jis nebūtų išėjęs į laiptinę. Kaimynai buvo du vyrai ir moteris. Buvo ,,alasas“. Viena pusė piktinosi kita. Kaimynai piktinosi, kad M. pastoviai konfliktuoja, triukšmauja. Mes jį pristatėm už tai, kad jis neblaivus viešoje vietoje. Jis vykdė reikalavimus, mes perspėjom, kad jeigu jis neįeis į butą, išvešime, bet kadangi jis neklausė, tai mes jį ir išsivežėm. Išvedėm už parankės, kad pareigūnams ir M. Z. būtų saugiau. Aš galiu ir antrankius uždėti, kad būtų abiem saugiau.

Teismo posėdžio metu žiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, esantis byloje: išlikęs įrašas tik iš buto. Institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad vaizdo įrašas laiptinėje nebuvo daromas.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina institucijai.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies, 608 straipsnio 1 ir 3 dalių, 609 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė ir procesinis dokumentas, kuriame, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Nesant visų šių sąlygų, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pirmiausia privalo surinkti ir kitus įrodymus, kuriuos ištyręs teismas galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės turi būti pagrįstos ANK 569 straipsnio 1 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (iš lot. be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 19 punktas)

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš 6 administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą. Taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.

ANK 484 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „... neblaivaus asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, užtraukia baudą nuo dvidešimt eurų iki vieno šimto eurų”.

Teismo posėdyje apklausti pareigūnai D. S. ir G. M. paaiškino, kad surašant tarnybinį pranešimą dėl 2020-06-11 įvykio (ROIK (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu priimtas 2020 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta klaidų. Pareigūnų teigimu M. Z. pats išėjo į laiptinę. Tuo metu kaimynai buvo laiptinėje. Matėsi, kad M. Z. akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nerišli kalba, kvapas, todėl galėjo žeminti dorovę ir orumą. Pareigūnų teigimu, klaida padaryta ir nurodant nusižengimo vietą: nusižengimas padarytas ne (duomenys neskelbtini), lauke, ant šaligatvio, o (duomenys neskelbtini) laiptinėje.

Teismo vertinimu, apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas aplinkybes, teismas negali keisti ir tikslinti kaltinimo (nusižengimo padarymo vietos, aplinkybių), kad nebūtų pažeista M. Z. teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų, todėl nutarimas panaikintinas ir grąžintinas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2020 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir byla grąžintina institucijai.

M. Z. atstovas advokato padėjėjas Ž. K. prašė priteisti 300 eurų dėl M. Z. atstovavimo.

ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 103 straipsnyje nustatyta, kas sudaro proceso išlaidas, tuo tarpu advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas. Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, jog išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese. Kita vertus, įstatymai neužkerta kelio išteisintajam siekti jam padarytos žalos (įskaitant ir patirtas išlaidas teisinei pagalbai) atlyginimo kitu procesiniu būdu. Antai išteisintasis, remdamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo ne teismo tvarka. Žala, atsiradusi dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, gali būti atlyginama ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į teismų praktiką bei tai, kad nutarimas byloje naikinamas ir grąžinamas institucijai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo šį prašymą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2020 m. birželio 12 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir grąžinti bylą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui.

M. Z. atstovo advokato padėjėjo Ž. K. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Liesis