- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- A2.6.-190-959/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00141-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Pažeidėjas
- G. S.
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Gintarui Ostapenko, administracinėn atsakomybėn traukiamai G. S., nukentėjusiajam V. G.,
teismo posėdyje išnagrinėjo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. 2015 m. kovo 1 d., apie 22.40 val., Melioratorių a. 7, Joniškyje, vairavo automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo, dėl ko apgadino kieme stovintį automobilį „Chrysler Town and Country“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, G. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisykles.
G. S. teismo posėdžio metu dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, prisipažino visiškai ir labai dėl to gailėjosi, o dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji nieko nepajuto, jei būtų išgirdusi, pajutusi smūgį, būtų susiradusi šeimininką, iškvietusi policiją. Negirdėjo, kad būtų kokia signalizacija įsijungusi, negirdėjo jokio garso. Negirdėjo gal dėl to, kad su vyru šiek tiek pykosi važiuodami, nes nenorėjo jo vežti pas draugą, muzika dar grojo. Nuvežė vyrą pas draugą, sustojo, ir vėl paskui ramiai sugrįžo į namus. Pirmadienį išsiskirstė į darbus, apie pietus jai paskambino uošvienė ir pasakė, kad atvykusi policija pranešė, jog savaitgalį ji padarė avariją. Ji nieko nelaukdama atvyko į policiją išsiaiškinti ir buvo supažindinta su padarytų pažeidimu – jai parodė nuotraukas ir sakė, kad būtent jų mašina važiavo tokiu laiku, kad liudininkas užrašė numerį. Bet ji nieko negirdėjo, niekur nebėgo, neslėpė įvykio, įkalčių, be to, neturėjo tikslo pabėgti, nes jų mašina tvarkinga, apdrausta. Įvykio vietoje stovėjo be galo daug mašinų, kelias nelygus, duobėtas. Konkretaus automobilio visiškai neįsidėmėjo. Jų automobilio veidrodėliai sveiki, nesudaužyti. Vyras irgi nieko negirdėjo. Automobilį ji vairavo. Ji gerbia įstatymus, nes vairuoja jau 22 metus, nėra padariusi jokių nusižengimų.
Nukentėjusysis V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kaimynas vakare paskambino į duris ir pasakė, kad apgadintas automobilis. Išėjęs į lauką pamatė, kad įbrėžta, nulaužta, kaltininko mašinos nebuvo. Kaimynas D. K. ir iškvietė policiją, buvo atsiminęs mašinos numerį, apie tai informavo policiją. Kaimynas sakė, kad vedžiojo šunį ir girdėjo, kaip sutraškėjo plastmasė. Kaimynas pasakė, kad kaltininko mašinos modelio nematė, nes buvo tamsu, tik apšviestą automobilio numerį pamatė. Jo automobiliui tik prabraukė, tai nerimtas apgadinimas. Jo žmona gal ir neišgirstų atsitrenkimo į kitą automobilį, jis išgirstų, tai priklauso nuo vairuotojo. Jei pykosi, grojo muzika, galėjo ir negirdėti.
Liudytojas G. S. teisme parodė, kad tą vakarą paprašė žmonos pavežti, nes pats buvo išgėręs, o reikėjo iki draugo nuvažiuoti. Nuvažiavę į Melioratorių kvartalą sustojo prie namo Nr. 11. Jis išlipo, nuėjo prie namo laiptinės, buvo kodinė spyna, kodo nežinojo, priėjo prie kitų durų, pabeldė į langą, bet niekas neatsakė, todėl nutarė atvažiuoti kitą dieną. Sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jis užtruko porą-trejetą minučių. Jis sėdėjo mašinos priekyje, keleivio vietoje. Automobilį vairavo sutuoktinė. Nepastebėjo automobilio „CHRYSLER“, nes tų mašinų ten pilna. Jis kiekvieną dieną pravažiuoja pro Melioratorių kvartalą ir tų mašinų ten pilna pristatyta, ypač apie 22 val. Nepajuto nieko panašaus į smūgį, jeigu būtų pajutę kažką, būtų sustoję. Įsėdęs į mašiną bendravo su sutuoktine. Ji dar nenorėjo važiuoti, ginčijosi truputį. Ramiai ginčijosi, bet jis yra garsiai kalbantis, ginčijantis pakelia toną, kiek pamena, automobilyje grojo muzika, nepasakytų, kad labai garsiai. Sunku pasakyti, ar galima neišgirsti veidrodėlio nulaužimo. Jis pats buvo, bet negirdėjo. Jų mašinai dažų šiek tiek yra likę ant durelių juostelės apačioje. Jo automobilio veidrodėlis sveikas iš abiejų pusių.
Liudytojas D. K. teisme parodė, kad 2015-03-01, apie 22 val., tarp namų, esančių Melioratorių a. 7, 11, Joniškyje, vedžiojo šunį ir išgirdo metalinį garsą, kaip būtų mašina į mašiną atsitrenkusi. Ėjo link gatvės ir pamatė nuvažiuojančią mašiną, kurios valstybinius numerius jis užsirašė, bet jis nežino, ar ta mašina padarė eismo įvykį, ar ne ta. Eismo įvykio nematė, tik išgirdo garsą. Eismo įvykio vieta nuo tos vietos, kur jis vedžiojo šunį, buvo nutolusi apie 30 metrų. Jo nuomone, jei mašinoje yra įjungta muzika, galima buvo atsitrenkimo garso ir neišgirsti. Buvo tylus vakaras, nebuvo vėjo, todėl jis ir išgirto tą garsą, garsas nebuvo stiprus.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas prašė nubausti atsakomybėn traukiamą asmenį sankcijos ribose.
Be G. S. prisipažinimo, posėdžio metu apklaustų nukentėjusiojo V. G., liudytojų G. S., D. K. parodymų, G. S. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta ir rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu, V. G. ir D. K. paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, foto lentele, nuotraukomis, esančiomis laikmenoje.
Motyvuojamoji dalis
G. S. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius, todėl kvalifikuota tinkamai. G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.
Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – nebausta administracine tvarka, pirmą kartą traukiama administracinė atsakomybėn, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslams (ATPK 20 str.) pasiekti, G. S. už padarytą pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo
Administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą atsiranda tais atvejais, kai asmuo, suvokdamas sukėlęs eismo įvykį, įvykio vietoje nepasilieka tikslingai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėjo, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012; 2013-02-12 nutartis byloje Nr. 2AT-8-2013).
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog G. S. suvokė sukėlusi eismo įvykį ir iš jo pasišalino suvokdama, kad apgadino kitą automobilį. Iš G. S. įvykio metu vairuotos transporto priemonės „VW Sharan“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų matyti, jog minėtam automobiliui yra nubrėžtas kairės pusės šonas. Iš nukentėjusiojo V. G. transporto priemonės „Chrysler Town and Country“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akto ir fotonuotraukų matyti, kad minėtame automobilyje rasti apgadinti priekinis dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, vos pastebimai apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino nukentėjusysis V. G., tokius jo automobilio apgadinimus jis vertina kaip nerimtus, tik kaip prabraukimą. Tiek G. S., tiek liudytojas G. S., duodami paaiškinimus policijos pareigūnams bei parodymus teisme, nurodė, kad automobilyje jie nejuto kontakto su kitu automobiliu, negirdėjo jokio garso, be to, G. S. vairuojamoje transporto priemonėje grojo muzika ir ji ginčijosi su sutuoktiniu G. S.. Tiek nukentėjusysis V. G., tiek apie eismo įvykį pranešęs liudytojas D. K., posėdžio metu taip pat patvirtino, kad vairuotoja, grojant automobilyje muzikai, galėjo ir nejusti kontakto su eismo įvykio metu nukentėjusiu automobiliu. G. S. po eismo įvykio nesislėpė, nesistengė paslėpti įvykio pėdsakų.
Darytina išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. S. kaltę (tyčią) padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kai išnaudotos visos priemonės tokiems įrodymams surinkti. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina ATPK 250 str. 1 p. numatytu teisiniu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nutarė:
pripažinti G. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28,00 EUR (dvidešimt aštuonių eurų 00 ct) dydžio baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą G. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; kiekvienu atveju nurodydami mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas surašė protokolą. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Joniškio rajono apylinkės teismui.