- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 2-842-589/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00051-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- R. G.
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovė (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš R. G. 7424,13 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2015-01-16 nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, kadangi ji, kaip bendrovės administracijos vadovas ir bendrovės vienintelis akcininkas pažeidė kreditorių teises, neperdavė paskirtam administratoriui bendrovės turto, apskaitos dokumentų, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius F. A. buvo administracijos vadovas ir vienintelis akcininkas nuo bendrovės įsteigimo , t.y. nuo 1996-07-05. Atsakovė buvo įpareigota perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Atsakovė šio reikalavimo nevykdė ir iki šio momento nėra perdavusi nei dokumentų, nei turto. Panevėžio apygardos teismas patvirtino BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą, su bendru 7424,13 Eur kreditoriniu reikalavimu. Tokio dydžio žalos atlyginimą prašo priteisti iš atsakovės, nes atsakovė neišsaugojo ir neperdavė administratoriui turto ir turi atlyginti turto praradimo vertę, atsakovė, būdama nemokia, nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo padarė žalą kreditoriams, nes neliko jokio turto iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus. Už 2000-2007 metus metinės finansinės atskaitomybės Panevėžio apskrities VMI nepateiktos. Atsakovė yra pateikusi finansinės atskaitomybės rinkinį už 1999 metus ir daugiau jokių apskaitos dokumentų pateikiama nebuvo. Iš bendrovės balanso, sudaryto už 1999 metus matyti, kad bendrovės apskaitoje buvo atsargos 354 Lt, gryni pinigai kasoje 3432 Lt. Bendrovės kapitalas ir rezervai sudarė – 33 989 Lt. Jau iš 1999 metų balanso buvo aišku, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir atsakovė privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu atsakovė laiku būtų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų buvę galimai dalinai atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė yra atsakinga už ne savalaikį kreipimąsi į teismą ( nesikreipimą) dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to atsako už padarytos žalos kreditoriams atlyginimą. Sutinkamai su LR CK 2.82 str., 2.87 str. atsakovė, kaip vienasmenis juridinio asmens valdymo organas – direktorius, paties juridinio asmens atžvilgiu turėjo elgtis sąžiningai ir protingai, o padaręs žalą - ją visiškai atlyginti. Bendrovės vadovas yra tiesiogiai atsakingas už bendrovės turto apsaugą, turto išsaugojimą. Ieškovė veiklos nevykdė, įsiskolinimai pradelsti nuo 1999 metų. Įstatymais yra reglamentuota įmonės vadovo ir savininko pareiga, paaiškėjus įmonės nemokumui, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šia įstatymo nuostata yra siekiama apsaugoti kreditorių interesus, nes paaiškėjus įmonės nemokumui, įmonė paprastai dar turi turto ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Įmonei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra daroma žala kreditoriams. Žalos dydžiu yra laikomi kreditorių reikalavimai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti dėl to, kad iškėlus bankroto bylą paaiškėja, jog įmonė neturi savo turto ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Tarp žalos ir įmonės savininko, vadovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Atsakovė pripažįsta, kad ji buvo vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir vadovė. Jos nuomone finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikiami. Kodėl buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai tik už 1999 metus, paaiškinti negali. Prašo išdėstyti žalos mokėjimą, kadangi šiuo metu, jos turtinė padėtis yra sunki.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi paskyrė Lygaudą Petronį. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi, buvo patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) kreditorių finansiniai reikalavimai : VSDFV Panevėžio skyriui - 7389,95 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 34,18 Eur.
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonės savininkui ir įmonės vadovui teisė ir pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ( Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jo kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), t.y. blogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo,t.y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turėję teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus įmonės vadovo veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ( CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).
Pareigos kreiptis į teismą bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių ( jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus ( jie šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).
Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio įrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota 1996-07-05. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė ir direktorė nuo pat įsteigimo dienos buvo R. G.. Įmonei bankroto byla iškelta 2015 metais. BUAB (duomenys neskelbtini) yra pateikusi įmonės balansą tik už 1999 metus. Jokių kitų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikta nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei kitoms institucijoms nėra. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikdavo įmonės buhalterė, kodėl jie buvo nepateikti, atsakovė paaiškinti negalėjo. Iš bendrovės balanso, sudaryto už 1999 metus ( gruodžio 31 dienos duomenimis) matyti, kad bendrovės apskaitoje buvo atsargos 354 Lt, gryni pinigai kasoje 3432 Lt. Viso bendrovė apskaitė turto už 3786 Lt. Bendrovės kapitalas ir rezervai sudarė 33 989 Lt. Iš šio pateikto balanso matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 27 775 Lt. Tame tarpe prekybos skolos ( skolos tiekėjams) 5115 Lt, mokesčiams, atlyginimui ir socialiniam draudimui 15 047 Lt, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 7613 Lt. Vertinant šiuos duomenis pateiktame įmonės balanse, daryti išvada, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė ir vienintelė akcininkė, turėjo suprasti, kad įmonė yra nemoki. Tačiau atsakovė dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. BUAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai yra pradelsti nuo 1999 metų. Per tą laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo susidarė skola VSDFV, tiekėjams, buvo skaičiuojami delspinigiai už laiku nevykdomas prievoles. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad BUAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, todėl atsakovė, būdama šios įmonės direktorė ir savininkė, turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė šios savo pareigos nevykdė, todėl ji privalo atlyginti atsiradusią žalą. Žalos dydis yra nustatomas pagal pareikštus kreditorinius reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas. Iš atsakovės priteistina 7424,13 eurų žalos atlayginimo. Taip pat iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei : žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88,92,93 straipsniai).
Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatyme numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra sunki ir prašo išdėstyti žalos mokėjimą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl teismas negali vertinti atsakovės materialinės padėties ir spręsti dėl teismo sprendimo išdėstymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7424,13 eurų ( septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 13 centų ) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei - bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 222,70 eurų ( du šimtus dvidešimt du eurus 70 centų ) žyminio mokesčio ir 2,16 eurų ( du eurus 16 centų ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.