Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui Dariui Kulevičiui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui T. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, o tuo pačiu ir Bendrovėje atskaitingu asmeniu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ str. 1 d., ir taip padarė ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K. atstovas paaiškino, kad jo atstovaujamasis nesutinka su pareikštais kaltinimais. Mokėjimai, kurie buvo atlikti nuo 2015-04-01 iki 2015-10-01 atitinka CK numatytą kreditorių eiliškumą. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad dalis mokėjimų 4644,73 suma buvo išmokėta kaip darbo užmokestis. CK 6.9301 str. numato, kad tai antra eilė, o valstybei trečia. Iš SEB banko atlikti mokėjimai yra antstolių nurašytos pinigų sumos. Dėl avansinės apyskaitos dokumentuose matomų 1050,28 Eur mokėjimų, tai jie buvo atlikti R. K. vadovaujamos įmonės apskaitą tvarkančiai įmonei, nes įmonė be buhalterio paslaugų negalėtų veikti ir šie mokėjimai buvo privalomi, kad būtų vykdomi teisės aktuose numatyti buhalterinės apskaitos reikalavimai. Taip pat R. K. nesutinka su jam pareikštais kaltinimais dėl AT pažeidimo, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nuosekliai siekia restruktūrizavimo proceso pradėjimo. Tuo laikotarpiu buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir buvo taikytos KAT nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, kurios leido vykdyti einamuosius mokėjimus ir taip pat atsiskaityti su darbuotojais ir su valstybinėmis institucijomis. Mano, kad šiuo atveju nėra AT pažeidimo sudėties, dėl to pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas ir ATP byla turėtų būti nutraukta R. K. atžvilgiu.

Institucijos atstovas palaiko pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad iš pridėto kasos už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-10-31 apyvartos žiniaraščio matyti, jog 4644,73 Eur yra išmokėtas darbo užmokestis. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad darbo užmokestis buvo mokamas pagal vykdomuosius dokumentus. Tokių įrodymų nėra pateikęs ir asmens atstovas. Jeigu būtų mokama pagal vykdomuosius dokumentus, tada neginčytina būtų ir VMI sutiktų, kad tai būtų kreditoriai, esantys aukštesnėje eilėje negu valstybė. Tačiau darbo užmokestis buvo mokamas ne pagal vykdomuosius dokumentus, o kaip einamasis darbo užmokestis, tai neginčytina, jog valstybė yra aukštesnėje eilėje nei įmonės darbuotojai. Prioriteto jiems toks mokėjimas nesuteikia valstybės atžvilgiu. Todėl pateikti VMI kasos dokumentai, t.y. apyvartos žiniaraštis, pagrindžia, jog buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, išmokant bendrovės darbuotojams 4644,73 Eur atlyginimą. Dėl avansinių apyskaitų. Yra pateikta asmens atstovo avansinė apyskaita 2015-04-01 dienos. Institucija taipogi yra pateikusi šį dokumentą. Kitos pateiktos avansinės apyskaitos yra 2015-12-21 ir 2016-03-30. Jos neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi neapima pažeidimo padarymo laikotarpio. Taip pat turbūt būtų nesuprantama, jog juridinis asmuo galėtų funkcionuoti nevykdant buhalterinės apskaitos. Neturi reikšmės ar buhalterinę apskaitą vykdo pats bendrovės vadovas, ar yra samdomas buhalteris, ar yra samdomas juridinis asmuo, tvarkantis buhalterinę apskaitą, tačiau įstatymas nesuteikia prioriteto buhalterinę apskaitą tvarkančiai įstaigai daryti mokėjimus ir traktuoti, kad tai yra aukštesnėje eilėje esantis kreditorius nei valstybė. Taip pat byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog šiai bendrovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Yra tik įrodymai, jog kreiptasi dėl tokios bylos iškėlimo, tačiau pareiškimas buvo atsisakytinas priimti. Be to, ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytas vienas iš alternatyvių pažeidimų, t.y. kreditorių tvarkos pažeidimas gali būti traktuojamas tiek įmonei esant mokiai, tiek įmonei esant nemokiai, tiek ir bankrutuojančiai įmonei. Tai institucija yra tokios pozicijos, kad jeigu net būtų įmonė restruktūrizuojama, vis tiek vykdant restruktūrizavimo laikotarpiu ūkinę-komercinę veiklą, ji privalėtų laikytis CK 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Taigi byloje yra pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima pripažinti R. K. pažeidusį ATPK 50⁶ str., kadangi buvo nesilaikyta CK 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Skiriant baudą atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. nesutinka su padarytu pažeidimu, t.y. lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą yra atsižvelgiama į 30 str. 2 d. ir 30¹ str. numatytas aplinkybes, jeigu yra skiriama švelnesnė nuobauda. Šiuo atveju kadangi lengvinančių aplinkybių nėra nenustatyta, asmuo nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu, prašo skirti ATPK 50⁶ str. numatytoje sankcijoje baudos vidurkį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad R. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą 50 ⁶ str. 1 d.

Pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 ⁶ str. 1 d. faktas ir R. K. kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga: pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruota 1990 m. gruodžio 29 d., registracijos adresas – (duomenys neskelbtini) Kaunas. Pagrindinė Bendrovės vykdoma veikla – krovininis kelių transportas. Bendrovės vadovas nuo 1997 m. kovo 28 d. yra R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) o Bendrovės akcininkai – I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turinti 50 proc. Bendrovės akcijų ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) turintis 50 proc. Bendrovės akcijų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Pareiškėja) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. sausio 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 868330,22 Eur, iš jos: 437,90 EUR Mokestis už aplinkos teršimą ir 23,74 EUR šio mokesčio delspinigiai, 61235,61 EUR Gyventojų pajamų mokesčio ir 4469,73 EUR šio mokesčio delspinigiai, 707,83 EUR Nekilnojamojo turto mokestis ir 71,34 EUR šio mokesčio delspinigiai, 760601,73 EUR Pridėtinės vertės mokestis ir 40782,34 EUR šio mokesčio delspinigiai.

Nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjai siekiant išieškoti Bendrovės susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui buvo taikytini mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 str. 8 p. ir 106 str. 1 d. 1 p. buvo priimti viso trisdešimt septyni (37) nurodymai kredito įstaigoms nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų), o 2013 m. gruodžio 5 d. vadovaujantis MAĮ 33 str. 8 p. ir 106 str. 1 d. 4 p. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.17-08)-320-9339 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, kuris perduotinas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėjos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. balandžio 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui jau buvo 880199,40 EUR, iš jos: 510,59 EUR Mokestis už aplinkos teršimą ir 24,32 EUR šio mokesčio delspinigiai, 61371,70 EUR Gyventojų pajamų mokesčio ir 4707,14 EUR šio mokesčio delspinigiai, 903,90 EUR Nekilnojamojo turto mokestis ir 74,76 EUR šio mokesčio delspinigiai, 763775,21 EUR Pridėtinės vertės mokestis ir 48831,78 EUR šio mokesčio delspinigiai, tuo tarpu Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. spalio 1 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudarė jau 893642,20 EUR, iš jos: 510,59 EUR Mokestis už aplinkos teršimą ir 27,34 EUR šio mokesčio delspinigiai, 61699,70 EUR Gyventojų pajamų mokesčio ir 4803,52 EUR šio mokesčio delspinigiai, 903,90 EUR Nekilnojamojo turto mokestis ir 82,38 EUR šio mokesčio delspinigiai, 765102,21 EUR Pridėtinės vertės mokestis ir 60512,56 EUR šio mokesčio delspinigiai.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, Pareiškėja 2015 m. lapkričio 2 d. Bendrovėje pradėjo operatyvų patikrinimą pagal Pareiškėjos 2015 m. spalio 28 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-9914. Pareiškėjai pradėjus Bendrovėje operatyvų patikrinimą, Bendrovės vadovas R. K. 2015 m. lapkričio 19 d. įgaliojimu įgaliojo V. S. atstovauti Bendrovę patikrinimo metu, Bendrovės vardu surašyti ir pasirašyti dokumentus.

Operatyvus patikrinimo metu Bendrovės vadovas R. K. Pareiškėjai pateikė 2015 m. lapkričio 16 d. paaiškinimą dėl Bendrovės mokestinės nepriemokos, kuriame nurodė, kad mokestinė nepriemoka atsirado dėl turto grąžinimo nutraukus lizingo sutartis ir dėl apyvartinių lėšų trūkumo bei kredito linijos nutraukimo, o Bendrovės vadovo įgaliota vyr. buhalterė V. S. Pareiškėjai pateikė 2015 m. gruodžio 1 d. paaiškinimą dėl Bendrovės mokestinės nepriemokos, kuriame taip pat nurodė, kad mokestinė nepriemoka valstybei susidarė dėl turto grąžinimo nutraukus lizingo sutartis.

Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovėje patikrintas piniginių lėšų judėjimas Bendrovės kasoje ir bankų sąskaitose, taip pat Bendrovės atskaitingų asmenų atsiskaitymo dokumentai už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-10-01. Bendrovė turi atsidariusi atsiskaitomąją sąskaitą LT397290000001467416 AB Citadele bankas, atsiskaitomąją sąskaitą LT957400033259323810 Danske Bank A/S banke, atsiskaitomąją sąskaitą LT884010042501375822 AB DnB NORD banke, devyniares atsiskaitomąsias sąskaitas LT132140030002319847, LT132140030002319944, LT292140030002319850, LT432140030002319889, LT572140030002319928, LT592140030002319892, LT732140030002319931, LT802140030002319902 ir LT982140030002322876 Nordea Bank Finland Plc banke, dvi atsiskaitomąsias sąskaitas LT677044000092622934 ir LT837044060006418161 AB SEB banke. Laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-10-01 finansinės operacijos buvo vykdomos tik vienoje Bendrovės turimoje aukščiau minėtoje atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB SEB banke.

Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės vadovas R. K. pateikė Bendrovės kasos dokumentus, bankuose turimų Bendrovės sąskaitų išrašus ir avansines apyskaitas už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-10-01, pelno (nuostolių) ataskaitą, Bendrovės balansą 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir kitus dokumentus.

Iš pateiktų Bendrovės kasos dokumentų (apyvartos žiniaraščio) už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-10-01 matyti, kad 2015 m. balandžio 1 d. Bendrovės kasoje grynųjų pinigų likutis buvo 701,39 EUR. Per tikrintiną laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. į kasą įnešta buvo 5193,48 EUR, o šiuo laikotarpiu iš kasos išmokėta 4644,73 EUR. Grynųjų pinigų likutis Bendrovės kasoje 2015 m. spalio 1 d. buvo 1250,14 EUR.

Apibendrinant aukščiau Pareiškėjai operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės pateiktus kasos dokumentus (apyvartos žiniaraštį) už tikrintiną laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-10-01 nustatyta, kad per šį laikotarpį į Bendrovės kasą įplaukė 5193,48 Eur pajamų, o išlaidos per šį laikotarpį iš kasos sudarė 4644,73 Eur, kurios visos buvo skirtos darbo užmokesčio Bendrovės vadovui R. K. išmokėjimui (917,71 EUR išmokėta 2015-04-16, 854,40 EUR išmokėta 2015-05-16, 986,30 EUR išmokėta 2015-06-16, 1074,97 EUR išmokėta 2015-09-01 ir 811,35 EUR išmokėta 2015-09-30), tačiau Bendrovė per tikrintiną laikotarpį iš kasos valstybei, kaip kreditoriui, esančiam aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, kuriems buvo mokamas iš Bendrovės kasos darbo užmokestis tenkinant jų pinigines prievoles, nei karto nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti.

Pagal Bendrovės pateiktus Pareiškėjai operatyvaus patikrinimo metu avansinės apyskaitos dokumentus už tikrintiną laikotarpį, Bendrovės vadovo R. K. 2009 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 09/01/02-2 patvirtintą „Atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarką ir terminus“ bei Bendrovės 2015 m. gruodžio 1 d. pažymą dėl Bendrovės atskaitingų asmenų nustatyta, kad šiuo laikotarpiu Bendrovėje atskaitingi asmenys buvo G. I., R. I., Bendrovės vadovas R. K. ir K. K.. Bendrovės atskaitingi asmenys G. I., R. I. ir K. K. tikrintinu laikotarpiu, t. y. nuo 2015-04-01 iki 2015-10-01 pagal avansines apyskaitas gavo 0,00 EUR ir šiuo laikotarpiu Bendrovės piniginių lėšų neišleido, tuo tarpu Bendrovės atskaitingo asmens – jos vadovo R. K. avansinės apyskaitos likutis 2015-04-01 sudarė 3084,88 EUR, aukščiau minėtu tikrintinu laikotarpiu R. K. gavo 0,00 EUR, tačiau per šį laikotarpį išleido 1050,28 EUR, iš kurių 525,14 EUR buvo sumokėta 2015-05-31 V. S. firmai „Apskaitos forma“ už teiktinas Bendrovei paslaugas, 525,14 EUR sumokėta 2015-06-16 taip pat V. S. firmai „Apskaitos forma“ už teiktinas Bendrovei paslaugas, o 2034,60 EUR grąžinta 2015-09-30 į Bendrovės kasą kaip nepanaudotas avansas.

Į. B. pateiktas Pareiškėjai avansines apyskaitas už tikrintiną laikotarpį, darytina išvada, kad Bendrovės atskaitingo asmens – jos vadovo R. K. avansinės apyskaitos likutis 2015-04-01 sudarė 3084,88 EUR, tikrintinu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. R. K. pagal avansines apyskaitas paslaugų įsigijimui grynaisiais pinigais gavo 0,00 Eur, o per šį laikotarpį už Bendrovei teiktinas paslaugas išleido 1050,28 EUR, tačiau valstybei, kaip kreditoriui, esančiam aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, kuriems buvo mokama pagal avansines apyskaitas grynaisiais pinigais tenkinant jų pinigines prievoles, taip pat nei karto nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti. Bendrovės vadovo R. K. avansinės apyskaitos likutis 2015 m. spalio 1 d. sudarė 0,00 EUR.

AB Citadele banko atsiskaitomojoje sąskaitoje LT397290000001467416 piniginių lėšų likutis 2015 m. balandžio 1 d. buvo 0,00 EUR. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pajamų šioje sąskaitoje nebuvo gauta, išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 0,00 EUR. Piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2015 m. spalio 1 d. sudarė 0,00 EUR.

Danske Bank A/S banko atsiskaitomojoje sąskaitoje LT957400033259323810 piniginių lėšų likutis 2015 m. balandžio 1 d. buvo 0,00 EUR. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pajamų šioje sąskaitoje nebuvo gauta, išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 0,00 EUR. Piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2015 m. spalio 1 d. sudarė 0,00 EUR.

AB DnB NORD banko atsiskaitomojoje sąskaitoje LT884010042501375822 piniginių lėšų likutis 2015 m. balandžio 1 d. buvo 0,00 EUR. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pajamų šioje sąskaitoje nebuvo gauta, išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 0,00 EUR. Piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2015 m. spalio 1 d. sudarė 0,00 EUR.

Nordea Bank Finland PLc banko atsiskaitomojoje sąskaitoje LT132140030002319847 piniginių lėšų likutis 2015 m. balandžio 1 d. buvo 0,39 EUR. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pajamų šioje sąskaitoje nebuvo gauta, išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 0,00 EUR. Piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2015 m. spalio 1 d. sudarė 0,39 EUR.

Nordea Bank Finland PLc banko atsiskaitomojoje sąskaitoje LT292140030002319850 piniginių lėšų likutis 2015 m. balandžio 1 d. buvo 134,69 EUR. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pajamų šioje sąskaitoje nebuvo gauta, išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 0,00 EUR. Piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2015 m. spalio 1 d. sudarė 134,69 EUR.

Nordea Bank Finland PLc banko atsiskaitomosiose sąskaitose LT132140030002319944, LT432140030002319889, LT572140030002319928, LT592140030002319892, LT732140030002319931, LT802140030002319902 ir LT982140030002322876 piniginių lėšų likutis 2015 m. balandžio 1 d. buvo 0,00 EUR. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pajamų šiose sąskaitose nebuvo gauta, išlaidos per šį laikotarpį šiose sąskaitose sudarė 0,00 EUR. Piniginių lėšų likutis šiose sąskaitose 2015 m. spalio 1 d. sudarė 0,00 EUR.

AB SEB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje LT677044000092622934 piniginių lėšų likutis 2015 m. balandžio 1 d. buvo 0,00 EUR. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pajamų šioje sąskaitoje nebuvo gauta, išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 0,00 EUR. Piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2015 m. spalio 1 d. sudarė 0,00 EUR.

AB SEB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje LT837044060006418161 piniginių lėšų likutis 2015 m. balandžio 1 d. buvo 64,18 EUR. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. pajamos šioje sąskaitoje sudarė 4363,51 Eur, tuo tarpu išlaidos per šį laikotarpį šioje sąskaitoje sudarė 4427,70 Eur, iš jų 4355,34 Eur 2015-09-16 sumokėta antstolei Rimai Gražienei, kuri vykdomojoje byloje Nr. 0090/13/00836 vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš Bendrovės pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro išduotą 2013 m. balandžio 9 d. vykdomąjį įrašą išieškotojo AB DnB NORD banko naudai, 11,47 EUR 2015-09-16 ir 59,98 EUR 2015-09-24 sumokėta antstoliui Regimantui Budreikai, kuris vykdomojoje byloje Nr. 0085/13/00776 vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš Bendrovės pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus III darbo ginčų komisijos 2013 m. vasario 20 d. priimtą sprendimą Nr. DGKS-282 išieškotojo V. B. naudai, 0,04 EUR (2015-09-16 ir 2015-09-24) sumokėta valstybės įmonei Registrų centras. Piniginių lėšų likutis sąskaitoje 2015 m. spalio 1 d. sudarė -0,01 EUR.

Apibendrinant aukščiau Bendrovės atliktas tikrintinu laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-10-01 operacijas jos turimose atsiskaitomosiose sąskaitose, esančiose kredito įstaigose, darytina išvada, kad per šį laikotarpį į Bendrovės aukščiau nurodytas atsiskaitomąsias sąskaitas įplaukė viso 4363,51 Eur pajamų, o išlaidos per šį laikotarpį iš šių sąskaitų sudarė 4427,70 Eur, tačiau Bendrovė per tikrintiną laikotarpį iš šių sąskaitų Pareiškėjai, kaip kreditoriui, esančiam aukštesnėje eilėje nei kitiems kreditoriams, kuriems buvo mokama iš Bendrovės sąskaitų tenkinant jų pinigines prievoles, nei karto nemokėjo mokestinei nepriemokai padengti, nežiūrint tai, jog kaip nurodyta aukščiau per visą tikrintiną laikotarpį Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2016 m. vasario 15 d. valstybės biudžetui sudaro 894873,01 Eur sumą (b. l. 2-8), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 9-10), ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančiuosius vienetus bei asmenis (b. l. 11-12), UAB (duomenys neskelbtini) balansais (b. l. 13-19), išieškojimų informacija (b. l. 21-44), sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 45), prievolių ataskaita (b. l. 46-48), operatyvaus patikrinimo pavedimu (b. l. 49-50), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 51-54), R. K. paaiškinimu (b. l. 55-56), V. S. paaiškinimu (b. l. 58-59), UAB (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraščiu (b. l. 60, 65), UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitos, sąskaitos išrašais (b. l. 66-105), vykdomuoju įrašu (b. l. 106-107), įkeitimo lakštu (b. l. 108-111).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

ATPK 50⁶ str. numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas ar savininkas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Iš prie pareiškimo pridedamų įrodymų matyti, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. vykdomas Bendrovės mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas ir Pareiškėjos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. sausio 1 d. duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka 868330,22 Eur, 2015 m. balandžio 1 d. duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka 880199,40 Eur, 2015 m. spalio 1 d. duomenimis – 893642,20 Eur, o 2016 m. vasario 15 d. duomenimis – 894873,01 Eur. Tokiu būdu Pareiškėja neginčytinai yra Bendrovės kreditorė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šiame straipsnyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš prie pareiškimo pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad R. K., būdamas Bendrovės vadovu ir tuo pačiu vienu iš Bendrovėje atskaitingų asmenų, suprato, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius išieškojimus. Kaip matyti iš Bendrovės mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašo, nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimti viso trisdešimt septyni (37) nurodymai kredito įstaigoms nurašyti Bendrovės mokestinės nepriemokos sumas iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų), o 2013 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.17-08)-320-9339 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, kadangi Bendrovės mokestinės nepriemokos suma valstybės biudžetui tik didėjo. Iš prie pareiškimo pridedamų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad nors Bendrovė turėjo įsiskolinimų valstybei, tačiau tikrintinu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. iš Bendrovės kasos buvo išmokėta 4644,73 Eur, pagal Bendrovės avansines apyskaitas Bendrovės vadovas R. K. išleido 1050,28 Eur, o iš Bendrovės turimų atsiskaitomųjų sąskaitų išmokėta 4427,70 EUR ir šias sumas Bendrovė panaudojo ne visiškam atsiskaitymui su valstybe, o kitiems atsiskaitymams: tretiesiems asmenims ir sau, išmokant grynuosius pinigus įvairioms reikmėms tenkinti. Paskutinis piniginių lėšų išmokėjimas pažeidžiantis Bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę Bendrovės buvo atliktas 2015 m. rugsėjo 30 d., kuomet iš Bendrovės kasos buvo išmokėta 811,35 EUR darbo užmokestis Bendrovės vadovui R. K.. Tuo Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Pareiškėjos teises. Bendrovės vadovas R. K., žinodamas apie savo Bendrovės esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi dalį piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip dalinai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Teismas visiškai sutinka su institucijos atstovo paaiškinimais dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų, todėl jų nedetalizuoja.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie R. K. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

R. K. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., ir nubausti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.