- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-14
- Bylos Nr.
- 1-1246-946/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- T. G.
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
Teisminio proceso kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.22.11.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3
2025 m. lapkričio 14 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2014 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, paskiriant laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val., iki 6 val., atidirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar nevalstybinėse organizacijose.
2016 m. rugpjūčio 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi Kauno apygardos nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 paromis arešto, bausmę atliekant areštinėje;
2. 2017 m. gegužės 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu esant ribotai pakaltinamam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 97 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, paskiriant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą;
3. 2019 m. birželio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje padarė būdamas ribotai pakaltinamas, paskiriant priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. G. 2024 m. gegužės 13 d. iš internetinės parduotuvės – „Temu“ įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą, smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinį kastetą, kurį 2024 m. rugpjūčio 5 d. neteisėtai nešiojosi su savimi iki tol, kol 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 18 val. 30 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), šį nešaunamąjį ginklą – metalinį kastetą, laikytą striukės kairės pusės vidinėje kišenėje, rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai.
Kaltinamasis T. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad kastetą pirko iš „Wish“ internetinės parduotuvės, o beisbolo lazdą – iš „Temu“ internetinės parduotuvės. Kai įvykio dieną jį sulaikė pareigūnai, jiems rodė, kad viena prekė iš vienur, o kita iš kitur. Beisbolo lazdą pirko, nes yra sportavęs beisbolą, pirko tik šiaip dėl pasidėjimo. Kastetą pirko savigynai. Nežinojo, kad kastetas priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų ir yra neleidžiamas Lietuvoje. Kastetas su siuntimu kainavo 15 Eur. Pats padarė užsakymą ir atsiskaitė savo banko kortele. Norėjo daiktus parduoti, todėl įdėjo skelbimą į „Facebook“. Pareigūnai apsimetė, kad jie pirkėjai, derino su jais kainą. Kastetą įsigijo savigynai, nes yra pasitaikę atvejų, kuomet žmonės ,,šoko prieš jį“. Kai jo brolis pasakė, kad tokie daiktai neleidžiami, tai sugalvojo kastetą parduoti. Įdėdamas pardavimo skelbimą žinojo, kad kasteteas yra neleidžiamas daiktas.
Nors kaltinamasis T. G. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, vis dėlto, kilus pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo suvokti savo nusikalstamų veiksmų pobūdį nusikalstamos veikos padarymo metu, sutrumpintas įrodymų tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo atliktas. Todėl kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, bei kitos bylai išnagrinėti teisingai reikšmingos aplinkybės yra įrodytos teisme ištirtų ir įstatymo nustatyta tvarka patikrintų įrodymų visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Sandrina Šakavičienė parodė, kad ekspertizės metu buvo įvertinta kaltinamojo psichinė būsena, susipažinta su byloje pateiktais duomenimis, visa turima medicinine dokumentacija. Buvo atliktas išsamus intelektinių funkcijų vertinimas. Visa tai apibendrinus nustatyta, kad kaltinamajam T. G. konstatuojamas tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu įgimtos (duomenys neskelbtini) sindromas, tai yra (duomenys neskelbtini). Dėl šio sutrikimo kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus šiuo metu ir veikos padarymo metu. Prie tokio sutrikimo priverčiamosios medicinos priemonės netaikomos. Kaltinamasis atvykdavo ekspertizei, dirba pas ūkininkus, adaptuotas, socialinėje aplinkoje aktyvus, viską susitvarko, naudojasi kompiuteriu. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kaltinamasis nurodė, kad nežinojo, jog kastetai yra neleistini. Kaltinamasis suvokia elgesio normas, kas baudžiama įstatymo nustatyta tvarka. Pokalbio metu su kaltinamuoju nekilo abejonių, kad jis gali būti ribotai pakaltinamas. Dabar kaltinamajam konstatuotas (duomenys neskelbtini), kas nėra kraštutinė būsena, jog reikėtų galvoti apie nepakaltinamumą.
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo sulaikytas T. G., kuris su savimi turėjo metalinę juodos spalvos beisbolo lazdą ir juodos spalvos metalinį kastetą (1 t., b. l. 1–5).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), ir joje esanti automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., b. l. 18–25).
Tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 15 val. 00 min., internetinėje erdvėje, „Facebook“ platformoje, buvo pastebėta, kad asmuo pardavinėja juodos spalvos, metalinę, beisbolo lazdą, ant jos matomu baltos spalvos užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir juodos spalvos, metalinę skylėtą, krumplius dengiančią plokštę, kuri maunama ant pirštų kumščio smūgiui sustiprinti, vadinama „kastetu“. 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 15 val. 30 min., susisiekus su pardavėju jo nurodytu telefono numeriu, tarnybiniu telefonu bei paklausus, ar šis pardavinėja civilinėje apyvartoje draudžiamą daiktą „kastetą“ ir kartu su juo juodos spalvos metalinę beisbolo lazdą, šis atsakė, taip bei nurodė, kad apžiūrėti minėtus daiktus galima prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 18 val. 15 min., atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), iš tolimesnės laiptinės nuo gatvės buvo pastebėta, kaip išeina vyriškis, vilkėdamas mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnėmis, baltos spalvos sportinius batus bei užsidėjęs juodos spalvos kepurę. Priėjęs prie jų minėtas asmuo, iš striukės kairės, vidinės kišenės išsitraukė juodos spalvos, metalinę, beisbolo lazdą ir juodos spalvos, metalinį kastetą. Apžiūrėjus kastetą ir įvertinus, kad minėtas daiktas yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, asmuo buvo nedelsiant sulaikytas (1 t., b. l. 44–45).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. P. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. 15 val. 00 min. internetinėje erdvėje, „Facebook“ platformoje, pastebėjo, kad asmuo, kurio „Facebook“ anketa buvo užvadinta T. G. vardu ir pavarde, yra įkėlęs skelbimą su nuotrauka ir nurodęs, kad pardavinėja juodos spalvos, metalinę, beisbolo lazdą. Prisimena, kad ant jos buvo matomas baltos spalvos užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, skelbime buvo nurodyta, kad be lazdos parduodama ir juodos spalvos, metalinė skylėta, krumplius dengianti plokštė, kuri maunama ant pirštų kumščio smūgiui sustiprinti, vadinama „kastetu“. Skelbime buvo nurodytas mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini), įdėtos daiktų nuotraukos bei parašyta pinigų suma. 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 15 val. 30 min., tarnybiniu telefonu, buvo susisiekta su asmeniu, jo skelbime nurodytu kontaktiniu numeriu. Paklausus, ar šis pardavinėja civilinėje apyvartoje draudžiamą daiktą „kastetą“ ir juodos spalvos metalinę beisbolo lazdą, šis atsakė, taip bei nurodė, kad apžiūrėti minėtus daiktus galima prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 18 val. 15 min., atvykus prie adreso (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio namo, išėjo vaikinas. Asmuo iš karto priėjo prie jo. Priėjęs iš striukės išsitraukė juodos spalvos, metalinę, beisbolo lazdą ir juodos spalvos, metalinį kastetą. Asmens buvo paklausta, iš kur jis gavo šiuos daiktus ir pamena, jog jis teigė, kad užsisakė iš internetinės svetainės „Temu“, parsisiuntė iš Kinijos. Daugiau aplinkybių nepasakojo, kitų daiktų su savimi neturėjo. Apžiūrėjus jo pateiktą kastetą ir įvertinus, kad minėtas daiktas yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, kartu su kolega P. G. prisistatė ir asmuo (T. G.) buvo sulaikytas (1 t., b. l. 30–31).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad detaliai apžiūrėjus kastetą, nustatyta, kad jis gamyklinės markiruotės ženklų neturi, tačiau jo paviršių apdirbimo kokybė rodo, jog kastetas pagamintas pramoniniu būdu. Kastetas pagamintas iš pilkos spalvos metalo, nepasižyminčio magnetinėmis savybėmis padengtas juodos spalvos dažais. Kasteto konstrukciniai ypatumai, jo forma bei matmenys rodo, jog jis turi smogiamojo – triuškinamojo poveikio nešaunamiesiems ginklams būdingų požymių. Lyginant kastetą gretinimo būdu su smogiamojo poveikio nešaunamųjų ginklų pavyzdžiais, pateiktais žinynuose, kriminalistinėje literatūroje bei palyginus su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos turimais duomenimis, analogiško kasteto nerasta, tačiau nustatytas jo sutapimas su kai kuriais kastetų pavyzdžiais. Sutapimas nustatytas pagal bendrą kasteto konstrukciją bei jo dalių konstrukcinius ypatumus, formą ir matmenis. Tolimesnio tyrimo eigoje kasteto tvirtumo, o taip pat jo naudojimo patogumo bei saugumo nustatymui buvo atliktas eksperimentas, kurio metu kastetu įvairia jėga buvo smūgiuojama į pušinę lentą. Minėti veiksmai buvo atliekami ne mažiau 10 kartų. Eksperimento metu įsitikinta, kad kastetas patogiai guli rankoje, smogiamoji dalis saugo krumplius (pirštus) nuo sužalojimų. Smūgių metu rankoje skausmingų pojūčių nejuntama. Tai rodo, kad kastetas patogus bei saugus naudoti. Po eksperimento apžiūrėjus kastetą kokių nors pokyčių (lūžių, deformacijų ir t.t.) neaptikta. Tai rodo pakankamą kasteto tvirtumą. Metalinis kastetas yra smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 punkto 7 papunkčiu priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems ginklams. Detaliai apžiūrėjus lazdą, jos paviršius, žymėjimus bei gamybai panaudotas medžiagas, ir apdirbimo kokybę galima teigti, kad beisbolo lazda pagaminta pramoniniu būdu. Nustatyti tirti pateiktos lazdos požymiai bei jų palyginimas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos turimais duomenimis rodo, jog tai yra pramoninės gamybos beisbolo lazda, kuri yra sportinis įrankis ir remiantis Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1 ,,Dėl ginklų daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ 5.6 punktu sportinės, ūkinės ir buitinės paskirties įrankiai bei įrenginiai, taigi ir tirti pateikta beisbolo lazda, prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriama. Apibendrinus atlikto tyrimo ir eksperimento rezultatus galima daryti išvadą, jog tirti pateiktas metalinis kastetas yra smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, draudžiamas civilinėje apyvartoje. Metalinis kastetas pagamintas pramoniniu būdu bei tirti pateikta beisbolo lazda yra sportinis įrankis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriama. Tirti pateikta beisbolo lazda yra pramoninės gamybos (1 t., b. l. 39–43).
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-/2025 nurodyta, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimo padarymo metu, tai yra 2024 m., rugpjūčio 5 d., tiriamajam T. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamasis T. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu tiriamajam T. G. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šiuo metu tiriamasis T. G. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įtariamojo įtaigumas nėra padidėjęs, patologinių fantazijų nėra. Įtariamajam nereikalingas specialus gydymas. Įtariamajam nerekomenduojama priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. Įtariamasis dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo ir gali adekvačiai suvoki įvykio aplinkybes ir duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bylą nagrinėjant teisme (2 t., b. l. 70–72).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
Lietuvos Respublikos ginklų šaudmenų ir kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 61 dalyje nurodoma, kad šaltasis ginklas – nešaunamasis ginklas, kuriuo raumenų jėga per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai. Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta, kokie ginklai priskiriami D kategorijai, komentuojamo straipsnio 3 punkte numatyta, kad D kategorijos yra šaltieji ginklai, nepriskirti prie draudžiamųjų ginklų. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius.
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas T. G. dėl neteisėto nešaunamojo ginklo nešiojimo pasitvirtino.
Kaltinamasis T. G. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, teigė, jog nešaunamąjį ginklą – kastetą pirko iš „Wish“ internetinės parduotuvės, o beisbolo lazdą – iš „Temu“ internetinės parduotuvės. Beisbolo lazdą pirko šiaip dėl pasidėjimo, o kastetą – savigynai. Pirkdamas kastetą nežinojo, kad jis priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų ir yra draudžiamas civilinėje apyvartoje. Tačiau, kai jam brolis pasakė, kad tokie daiktai yra draudžiami, nusprendė kastetą parduoti, įkeldamas skelbimą į ,,Facebook“ platformą. Aplinkybę, jog kaltinamasis civilinėje apyvartoje draudžiamą, smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinį kastetą nešiojosi su savimi iki 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 18 val. 30 min., patvirtina tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens užfiksuoti duomenys bei liudytojo L. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai 2024 m. rugpjūčio 5 d. pastebėję skelbimą „Facebook“ platformoje, jog yra pardavinėjama beisbolo lazda ir kastetas, susisiekė su pardavėju (T. G.) ir susitarė susitikti. Susitikimo padavęs minėtas prekes policijos pareigūnams nurodė, jog minėtas prekes įsigijo internetinėse parduotuvėse.
Be paties kaltinamojo parodymų, jog suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, šį faktą taip pat patvirtina ir Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-/2025, kuriame nurodyta, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2024 m. rugpjūčio 5 d. kaltinamajam T. G. nors ir yra konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau nusikalstamos veikos įvykdymo metu kaltinamasis T. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Sandrina Šakavičienė taip pat nurodė, jog nepaisant to, kad kaltinamajam tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sindromas, tačiau dėl šio sutrikimo kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu.
Aplinkybę, jog kaltinamasis neteisėtai nešiojosi su savimi būtent nešaunamąjį ginklą patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kaltinamajam priklausantis kastetas yra smogiamojo – triuškinamojo poveikio šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 punkto 7 papunkčiu priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems ginklams.
Taigi byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo T. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo T. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, jis savo kaltę pripažino.
Kaltinamojo T. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis 2024 m. gegužės 13 d. iš internetinės parduotuvės – „Temu“ įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą, smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą – metalinį kastetą ir jį 2024 m. rugpjūčio 5 d. neteisėtai nešiojosi su savimi iki tol, kol 2024 m. rugpjūčio 5 d. apie 18 val. 30 min., kastetą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Tokiais veiksmais kaltinamasis T. G. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl šiuo atveju T. G. veikoje nustatyti visi būtinieji BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl kaltinamojo T. G. padaryta nusikalstama veika, atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis T. G. įvykdė vieną tyčinį, baigtą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 64–73). Nuo 2010 m. iki 2016 m. kaltinamasis buvo gydomas Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje, jam konstatuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. konsultuotas gydytojo psichiatro konsultacijos poliklinikoje. 2017 m. gegužės 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu esant ribotai pakaltinamam, vadovaujantis BK 18 straipsniu, 97 straipsnio 1 dalimi, T. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir jam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė. 2019 m. birželio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, T. G. padarė būdamas ribotai pakaltinamas, todėl jam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (1 t., b. l. 57–63). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK/2025, nurodyta, kad T. G. nereikalingas specialus gydymas, jam nerekomenduojamos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. T. G. dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo ir gali adekvačiai suvoki įvykio aplinkybes, duoti apie jas teisingus parodymus.
Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 mėnesių terminą sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 valandų ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai).
Nors kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu pripažino, tačiau privalu atkreipti dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju gavus baudžiamąją byla su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje T. G. buvo kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir kilus pagrįstoms abejonėms dėl T. G. inkriminuojamo kaltinimo pagrįstumo, minėta baudžiamoji byla atskira nutartimi buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas – papildomai buvo atlikta kaltinamojo T. G. ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė bei apklausta ekspertė Sandrina Šakavičienė. Taigi kaltinamojo T. G. padaryta nusikalstama veika ir su ja susijusius aplinkybės įrodytos teisme ištirtų ir įstatymo nustatyta tvarka patikrintų įrodymų visuma. Štai dėl ko, nenustačius bent vienos iš BK 64¹ straipsnyje nurodytų sąlygų, kurios pagrindu būtų galima kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nemažintina.
Kaltinamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti:
- juodos spalvos metalinė beisbolo lazda, saugoma Kauno rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina kaip menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
- juodos spalvos metalinis kastetas, saugomas Kauno rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip daiktas, kurio apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateikti T. G. medicininiai dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, o Kauno miesto poliklinikos pateikti T. G. medicininiai dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Kauno miesto poliklinikai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) valandų, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- juodos spalvos metalinę beisbolo lazdą, saugomą Kauno rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertę (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
- juodos spalvos metalinį kastetą, saugomą Kauno rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip daiktą, kurio apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktus T. G. medicininius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms, o Kauno miesto poliklinikos pateiktus T. G. medicininius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Kauno miesto poliklinikai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.