Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, gynėjai adv. Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal patentą, teistas 1997-04-10 pagal senojo LR BK 115 str. laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams; pritaikius LR BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas 2(dvejiems) metams; teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. 2012 m. balandžio 20 dieną, apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumštimi du smūgius J. L. į veido sritį, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame žande, kairėje šlaunyje, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, t.y. sužalojimą, sukėlusį J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis J. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su J. L. susipažino maždaug prieš 12 metų. Keletą metų gyveno kartu. Paskutiniu metu tik retkarčiais užeina pas nukentėjusiąją. 2012-04-20 d. jis nuo ryto gėrė alkoholinius gėrimus – alų. Darbe tą dieną nebuvo. Begeriant tarp jo ir J. L. kilo konfliktas, dėl ko jie susiginčijo neprisimena. Jis jai sudavė keletą smūgių ir užmigo. Iš miegų jį prikėlė policijos pareigūnai ir išvežė iš namų. Dėl ko jį išvežė iš namų jis nesuprato. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašo nukentėjusiosios. Dėl priteistino civilinio ieškinio dydžio nuomonės neturi. Šio klausimo sprendimą palieka teismui.

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute. Kartais pas ją ateina pagyventi jos J. S.. Su juo susipažino prieš 10 metų, jai dirbant kioske prie traukinių stoties. Su juo pradėjo gyventi prieš 2-3 metus. Pastoviai jis negyvena, būna pasirodo ir vėl dingsta, arba ji pati išvažiuoja į užsienį. 2012-04-17 po kokių 2-3 dienų, kaltinamasis vėl atėjo pas ją ir gyveno iki smurto prieš ją dienos. 2012-04-20 d., apie 17 val., jis grįžo išgėręs ir dar atsinešė 2 l talpos alaus butelį. Šį alų išgėręs jis pradėjo prie jos kabinėtis, sakė, „kad aš tave padla, žiurke, išgama užmušiu, sudaužysiu“. Priėjęs prie jos rankos kumščiu jis jai sudavė du smūgius į kairės pusės žandą arčiau akies. Sudavęs smūgius jis dar rėkavo, ji jį tildė ir staiga jis nukrito ant lovos ir užmigo. Ji truputį palaukė ir paskambino į policiją. Atvykus pareigūnams ji suprato, kad jis nesiorientuoja aplinkoje. Jai vėliau buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. J. S. ją sumuša ne pirmą kartą, maždaug trečią-ketvirtą. Paskutinį kartą ją buvo sumušęs 2012-04-09 d., t.y. sudavė tris smūgius į galvos sritį, tada policijos nekvietė. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškia 50.000 litų sumai. Nurodo, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veikų ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Kaltinamojo J. S. kaltė, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios J. L. parodymų, taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l.l.3-5), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini); Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadomis(b.l.l.21,22), kuriose nurodoma, kad J. L. padaryta poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, kairiame žande, kairėje šlaunyje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, t.y. sužalojimą, sukėlusį J. L. nežymų sveikatos sutrikdymą; visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo J. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str.1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą, atsiprašo nukentėjusiosios.

Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis J. S. nusikalto pirmą kartą(ankstesnis teistumas išnykęs), jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, todėl teismas, be to, atsižvelgdamas į J. S. asmenybę, į tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo darbą, laiko tikslinga paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį(padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į J. S. asmenybę( dirba, teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), į tris kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Nukentėjusioji J. L. pareiškė 50.000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama šią sumą priteisti iš kaltinamojo J. S..

Sutinkamai su LR CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant padarytos nukentėjusiajai J. L. neturtinės žalos dydžio klausimą, nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika padaryta tyčia, į kaltinamojo J. S. turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiajai J. L. nepadaryta turtinė žala. Ryšium su išdėstytu, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas.

Civilinis ieškinys, pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM, yra realus, įrodytas, tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str.str.,303 str.1,2 d.d.,304, 305, 307, 308 str. str.,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str.1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6(šešiems) mėnesiams, uždraudžiant J. S. per visą bausmės laiką bet kokiu būdu bendrauti su nukentėjusiąja J. L. bei įpareigojant J. S. per 5(penkis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 50(penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, nekeisti.

nukentėjusiajai J. L., a.k (duomenys neskelbtini) 10.000(dešimt tūkstančių) litų;Valstybinei ligonių kasai prie SAM-74(septyniasdešimt keturis) Lt 94 ct.

Procesinę prievartos priemonę-areštą, paskirtą J. S. 2012-12-20 nutartimi, sutrumpinti šešiomis dienomis, paleidžiant J. S. į laisvę teisiamojo posėdžio salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.