- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- e2-14483-454/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05955-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- Š. G., R. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B., R. B.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Juodytei-Bradūnienei,
uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. B. ir Š. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys A. B. ir R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir ieškovas, skyrius) ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams R. B. ir Š. G. nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti nepilnamečiui vaikui K. G. iš atsakovės R. B. materialinį išlaikymą po 250 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi įteismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti nepilnamečiui vaikui K. G. iš atsakovo Š. G. materialinį išlaikymą po 300 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi įteismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) nustatyti iki teismo spendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo K. G. gyvenamąją vietą A. B. ir R. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); 5) skirti nepilnamečio vaiko K. G. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki sprendimo dėl globėjo paskyrimo įsiteisėjimo A. B. ir R. B.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nepilnametės K. G. motina yra R. B. (toliau – atsakovė), tėvas – Š. G. (toliau – atsakovas). Turimais duomenimis, nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyrium. Motina R. B. pastovios gyvenamos vietos neturi. Tėvas Š. G. gyvena (duomenys neskelbtini). R. B. šeima ir Š. G. šeima Tarnybos Skyriuje yra žinoma. R. B. šeimai buvo taikomi atvejo vadybos procesai nuo 2025 m. vasario 14 d. iki 2025 m. vasario 26 d. Š. G. šeimai atvejo vadybos procesas taikomas nuo 2024 m. liepos 8 d. iki dabar. Tarnybos Skyriuje 2024 m. birželio 30 d. gavo policijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad pranešėjo sesuo psichologiškai smurtavo prieš 11 metų dukrą. Kartu su sugyventiniu namuose vartojo alkoholinius gėrimus, neprižiūrėjo dukters. Mergaitė nesužalota, greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Pranešėjas kartu su mergaite laukia namuose. Sesuo su sugyventiniu pasišalino iš namų. Tarnybos Skyriaus specialistai, reaguodami į gautą pranešimą, atliko pirminius veiksmus. Nepilnametė K. G. laikino apgyvendinimo aktu apgyvendinta pas tetą R. B. Tarnybos Skyrius 2024 m. liepos 12 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teismo leidimas paimti nepilnametę K. G. iš jos motinos R. B. ir tėvo Š. G. Teismo leidimas išduotas, kadangi tėvai nusišalino nuo savo kaip tėvų pareigų rūpintis nepilnamečiu vaiku, sutiko, kad vaikas gyventų su kitais asmenimis, o ne su vienu iš tėvu. 2024 m. liepos 29 d. Kauno rajono savivaldybės mero potvarkiu dėl laikinosios globos nustatymo K. G. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinais nepilnametės globėjais paskirti seneliai A. B. ir R. B.. Paėmus nepilnametį vaiką iš šeimos, Š. G. šeimai ir R. B. šeimai buvo iniciuojamas atvejo vadybos procesas. Nuo teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo įvyko šie atvejo vadybos posėdžiai Kauno rajono socialinių paslaugų centre: 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. lapkričio 8 d. bei 2025 m. vasario 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. liepos 31 d. įvyko Kauno rajono socialinių paslaugų centre atvejo vadybos posėdis. Posėdyje dalyvavo Š. G., R. B. nedalyvavo. Specialistams nurodė, jog sugedo automobilis, pasiūlius suteikti pagalbą atvykstant ar dalyvaujant posėdyje nuotoliniu būdu – atsisakė. Specialistė nurodė, jog su R. B. prieš posėdį buvo bendrauta mobiliuoju telefonu, buvo kalbama apie pagalbos priėmimą siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą, tačiau aiškaus atsakymo, kad sutinka priimti specialistų pagalbą moteris nepateikė. Š. G. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, jog dukra visą laiką gyveno pas senelę, o jis pats neturi galimybių dukrą auginti. Bendrauja su dukra, duoda pinigų. Nežinojo, ką atsakyti į tai, ar galėtų pats auginti dukrą, nurodė, kad į susitikimus su dukra atvyks. Pasiteiravus apie vaiko motinos gyvenamąją vietą, Š. G. atsakyti negalėjo, tačiau nurodė, jog žino, kad R. B. gyvena (duomenys neskelbtini), bet kur tiksliai – nežino. Nepilnamečio vaiko tėvas sutiko priimti specialistų pagalbą. Kauno rajono centro specialistai pažymėjo, jog siekiant teikti intensyvią specialistų pagalbą buvo bandoma susitiekti su R. B. Nurodė, jog moteris tai neatsiliepdavo, tai jos nebūdavo namuose, tai atmesdavo skambučius, neperskambindavo, todėl pagalbos nebuvo įmanoma suteikti. Š. G. atsisakė dirbti su mobilia komanda. Buvo aptariama, jog mergaitė labai pergyvena dėl situacijos šeimoje, ypač kad motina visai nebendrauja, nesidomi. Specialistai pažymėjo, jog situacija yra sudėtinga, kadangi iš tėvų nėra noro kažką daryti. Specialistai pasakojo, jog motina buvo atvykusi pasiimti daiktų iš namų, kuriuose šiuo metu gyvena dukra, tai mergaitė motiną apsikabino, o motina ją atstūmė. Teigė, jog mergaitė bendrauja su tėvu, nors jaučiasi vieniša, atstumta, nereikalinga. Posėdžio pabaigoje nutarta tęsti atvejo vadybos procesą Š. G. šeimai, teikti socialinės priežiūros paslaugas. Teikti psichologinę pagalbą K. G.. Organizuoti tėvų ir dukros susitikimus stebint specialistams. Siekti, jog būtų atstatytas tėvų ir vaiko tarpusavio ryšys.
2024 m. lapkričio 8 d. atvejo vadybos posėdžio tikslas įvertinti pokyčius šeimoje ir priimti sprendimus dėl tolimesnės pagalbos poreikio Š. G., siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą. Kauno rajono centro specialistas nurodė, jog specialistai konsultavo Š. G., siekė pokyčių, tačiau šiai dienai Š. G. nuomonė dėl jo galimybės pasirūpinti dukra nepasikeitė. Specialistų nuomonė, kad tėvas nėra nusišalinęs nuo dalyvavimo dukros gyvenime, ryšys su dukra yra, tiesiog jie pasirinkę tokį šeimos modelį, kad K. G. gyvena pas senelę, o tėvas atvyksta aplankyti, bendrauja nuotoliu, kai reikia palydi iki mokinių autobuso ar mokyklos, teikia išlaikymą. Motina vaikui išlaikymo neteikia, nebendrauja. Posėdžio pabaigoje nuspręsta tęsti socialinės priežiūros paslaugų teikimą Š. G. šeimai, teikti konsultacijas tėvystės įgūdžių stiprinimo klausimais.
2024 m. lapkričio 21 d. Kauno rajono socialinių paslaugų centras gavo prašymą iš R. B. dėl dukros gyvenimo pas senelę. Nurodė, jog atsisako socialinių paslaugų, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Jos nuomone, kad dukrai geriau gyventi pas senelę, nekeičiant gyvenamosios vietos. Dukra ir pati nori gyventi pas senelę. Teigė, jog laukiasi, neturi galimybių auginti dukros. Nurodė, jog pagal galimybes prisidės prie K. G. išlaikymo. Pridūrė, jog su dukra susiskambina, bendrauja mobiliuoju telefonu. Nori jog, dukrą augintų senelė A. B.
2025 m. vasario 20 d. atvejo vadybos posėdyje dalyvavo Š. G. Nepilnametės tėvas nurodė, jog nepavyko daugiau prisidėti prie dukros priežiūros, rečiau, bet nueina pas dukrą. Buvo išvykęs atostogų į (duomenys neskelbtini). Teigė, jog dėl alkoholio nieko nesprendžia, nes nėra problemos. Sutiko su tuo, kad būtų ribojama tėvo valdžia, o dukros nuolatine globėja taptų senelė. Teigė, jog neturi galimybės auginti dukros. Prie dukros išlaikymo prisideda pinigais ir daiktais, nupirko kompiuterį. Posėdyje dalyvavo senelė A. B., kuri nurodė, jog mergaitė atsigavus, lanko psichologo konsultacijas. Teigė, kad apie motiną nekalba, tik apie tėvą. Pridūrė, jog mergaitė laukia, kada tėvas ateis ir ją apkabins. Tėvas prisideda kuo gali, apie motiną nieko nežino, nes ji neskambina. Posėdyje dalyvavusiems specialistams įvertinus įvykusius pokyčius atrodo, kad būtų tikslinga riboti tėvystę dukros K. G. atžvilgiu ir vaiko nuolatine globėja paskirti senelę.
Tarnybos Skyrius 2025 m. vasario 14 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), dėl atvejo vadybos paskyrimo ir pagalbos suteikimo R. B. šeimai. 2025 m. vasario 17 d. gautas raštas iš (duomenys neskelbtini), jog R. B. šeimai yra skirtas atvejo vadybininkas bei socialinis darbuotojas darbui su šeima. 2025 m. vasario 27 d. Tarnybos Skyriuje gautas raštas iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog specialistai lankėsi R. B. gyvenamojoje vietoje. Nurodė, jog apsilankymo metu šeimos namuose rasta R. B., moteris sudarė sąlygas pagalbą teikiantiems specialistams įvertinti šeimos buitį, bendravo, teikė informaciją apie šeimos situaciją. Moteris patikino, kad nėštumo metu nekyla jokių komplikacijų, bendra sveikatos būkle nesiskundė. Vertinant buities ir gyvenimo sąlygas, pastebėta, kad sąlygos kelia tiesioginį pavojų nėščiosios ir gimstančio kūdikio sveikatai, būstas ir aplinka neatitinka nėščiosios ir gimstančio kūdikio poreikių, supranta, kad sąlygos gyventi nėra tinkamos. Besilaukiančiai moteriai pasiūlyta intensyvi krizių įveikimo pagalbos paslauga ir laikinas apgyvendinimas bendruomeniniuose šeimos namuose. 2025 m. vasario 20 d. su socialiniu darbuotoju darbui su šeimomis telefonu susisiekė R. B., kuri informavo, jog nesutinka vykti gyventi į bendruomeninius šeimos namus. Tą pačią dieną buvo apsilankyta šeimoje, moteris pateikė raštišką atsisakymą priimti intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugą. Su moterimi suderinta atvejo vadybos posėdžio data. 2025 m. vasario 24 d., apie 9.40 val., socialiniam darbuotojui vykstant į R. B. namus, moteris susisiekė telefonu ir informavo, kad išsikėlė iš nuomojamo būsto. Moteris teigė, kad ji atsižvelgė į socialinių darbuotojų išsakytas pastabas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, todėl iš jo su sugyventiniu išsikraustė. R. B. atsisakė nurodyti adresą, kuriuo šiuo metu gyvena, tvirtindama, kad tai jos reikalas ir jokių duomenų ji neprivalo teikti. Tą pačią dieną lankytasi šeimos namuose, kuriuose nieko nerasta, kaimynai patvirtino, kad šeima iš buto išsikraustė savaitgalį, teigdami, kad tą daro dėl socialinių darbuotojų apsilankymo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad situacija šeimoje laikinosios globos metu nesikeičia, atsakovui Š. G. buvo teikiama pagalba, tačiau pats tėvas nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą. R. B. atsisako priimti specialistų pagalbą, nebendrauja ir nebendradarbiauja. Atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti. Nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą ir yra pakankamas pagrindas Š. G. ir R. B. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų vaiko K. G. atžvilgiu.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl iš atsakovų yra priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė R. B. ir atsakovas Š. G. šiuo metu nedirba. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra duomenų apie atsakovo ir atsakovės neįgalumo lygio nustatymą. Pagal Gyventojų registro išrašą atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, atsakovė R. B. turi dar vieną nepilnametį vaiką. Tarnybos Skyrius neturi duomenų, jog R. B. ir Š. G. dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui išlaikymo, tėvai yra darbingo amžiaus, registrų duomenimis jiems nėra nustatytas darbingumo ar neįgalumo lygis, todėl iš atsakovo Š. G. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina 300,00 Eur, o iš R. B. – 250 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant j infliaciją.
Iki teismo spendimo dėl nepilnametės K. G. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, prašo nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą A. B. ir R. B. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Laikinas globėjas iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo skirtinas vaiko K. G. lėšų administratoriumi. Iš VĮ Registrų centras duomenų bazės išrašo matyti, kad nepilnametės K. G. vardu nekilnojamo turto nėra įregistruota.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi.
Atsakovams ir tretiesiems asmenims teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikta. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimams. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, prieš teismo posėdį su ja buvo susisiekta telefonu, nurodė, kad apie posėdį jai žinoma, ieškinio reikalavimams neprieštarauja. Tretieji asmenys teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.
Teismas konstatuoja:
Iš byloje pateikto gimimo įrašo ir civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašo nustatyta, kad K. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas Š. G., o motina – atsakovė R. B.
Nustatyta, kad Tarnybos Skyriuje 2024 m. birželio 30 d. gautas policijos pranešimas, kuriame nurodoma, kad pranešėjo sesuo psichologiškai smurtavo prieš 11 metų dukrą. Kartu su sugyventiniu namuose vartojo alkoholinius gėrimus, neprižiūrėjo dukters. Mergaitė nesužalota, greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Pranešėjas kartu su mergaite laukia namuose. Sesuo su sugyventiniu pasišalino iš namų. Tarnybos Skyriaus specialistai, reaguodami į gautą pranešimą, atliko pirminius veiksmus. Nepilnametė K. G. laikino apgyvendinimo aktu apgyvendinta pas tetą R. B.
Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-17259-962/2024 tenkino ieškovo prašymą ir išdavė teismo leidimą paimti nepilnametę K. G. iš jos įstatyminių atstovų motinos R. B. ir tėvo Š. G.
Kauno rajono savivaldybės mero 2024 m. liepos 29 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. nustatyta laikinoji globa ir globėjais paskirti A. B. ir R. B.
Paėmus nepilnametį vaiką iš šeimos, Š. G. šeimai ir R. B. šeimai buvo iniciuojamas atvejo vadybos procesas; įvyko atvejo vadybos posėdžiai Kauno rajono socialinių paslaugų centre: 2024 m. liepos 31 d. (sudarytas pagalbos planas Š. G.), 2024 m. lapkričio 8 d. (įvertinti pokyčiai šeimoje, nuspręsta tęsti socialinės priežiūros paslaugų teikimą Š. G. šeimai, teikti konsultacijas tėvystės įgūdžių stiprinimo klausimais) bei 2025 m. vasario 20 d. (Š. G. sutiko, kad būtų ribojama tėvo valdžia, o dukros nuolatine globėja taptų senelė). Atsakovė R. B. (duomenys neskelbtini) teikiamos pagalbos atsisakė). R. B. 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą, kuriuo atsisakė socialinių paslaugų, sutiko dėl dukros gyvenimo pas senelę.
2025 m. lapkričio 4 d. vykusiame teismo posėdyje nepilnamečio vaiko tėvas – atsakovas Š. G. pareiškė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimams. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, prieš teismo posėdį su ja buvo susisiekta telefonu, nurodė, kad apie posėdį jai žinoma, ieškinio reikalavimams neprieštarauja.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis).
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Nustatyta, kad atsakovai nesiekia susigrąžinti K. G. į šeimą, taip pat yra ne vieną kartą išsakę nuomonę, kad dukros susigrąžinti neketina ir neprieštarauja, kad jiems būtų ribojama tėvų valdžia, yra pagrindo manyti, jog atsakovai nuomonės nepakeis.
Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovai nesirūpina nepilnamečiu vaiku, jos neprižiūri, nesirūpina ja. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovai tinkamai neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, atsakovai vaiku tinkamai nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad situacija šeimoje laikinosios globos metu nesikeičia, atsakovui Š. G. buvo teikiama pagalba, tačiau pats tėvas nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą; R. B. atsisako priimti specialistų pagalbą, nebendrauja ir nebendradarbiauja. Atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti; nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą. Todėl šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo ir motinos valdžios apribojimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią, o atsakovei motinos valdžią dukros K. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).
Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis). Sprendimas neterminuoto tėvų valdžios apribojimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Nepilnamečio vaiko tėvams apribojus tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, nepilnametis vaikas į šeimą negali grįžti.
Byloje nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės mero 2024 m. liepos 29 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. nustatyta laikinoji globa ir globėjais paskirti A. B. ir R. B.; nustatyra vaiko globos vieta – (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnametės K. G. gyvenamoji vieta iki teismo spendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina A. B. ir R. B. gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 dalis).
Laikiniesiems globėjams išaiškintina, kad globėjai privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjai yra vaiko atstovai pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjai turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jiems vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.271 straipsnis, 3.272 straipsnis). Vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjai uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovų priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. G., iš atsakovo – 300,00 Eur, iš atsakovės – 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti nepilnamečiui vaikui K. G. priteistų lėšų tvarkytojais iki sprendimo dėl globėjo paskyrimo įsiteisėjimo A. B. ir R. B.. Atsakovai ieškinio reikalavimams neprieštaravo.
Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė R. B. ir atsakovas Š. G. šiuo metu nedirba. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra duomenų apie atsakovo ir atsakovės neįgalumo lygio nustatymą. Pagal Gyventojų registro išrašą atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, atsakovė R. B. turi dar vieną nepilnametį vaiką. Teismas neturi duomenų, jog R. B. ir Š. G. dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui išlaikymo, tėvai yra darbingo amžiaus, registrų duomenimis jiems nėra nustatytas darbingumo ar neįgalumo lygis, kurie neleistų asmenims dirbti, todėl iš atsakovo Š. G. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina 300,00 Eur, o iš R. B. – 250 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. G., iš atsakovo – 300,00 Eur, iš atsakovės – 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtini A. B. ir R. B. iki sprendimo dėl globėjo paskyrimo įsiteisėjimo (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas byloje atleistas nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų atitinkamai priteisto išlaikymo dydžio daliai. Atsakovai atleisti nuo žyminio mokesčio dėl tėvo valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas). Todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 68,00 Eur (250 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.), o iš atsakovo – 81,00 Eur (300 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.), žyminis mokestis už vaikui priteistą išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 49,57 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, iš atsakovo – 24,79 Eur, iš atsakovės – 24,78 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) iki teismo spendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei K. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdeišmt eurų), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. balandžio 2 d.) iki K. G. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei K. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 300,00 Eur (tris šimtus eurų), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. balandžio 2 d.) iki K. G. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytojais uzufrukto teise A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl globėjo paskyrimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,78 Eur (dvidešimt keturių eurų 78 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,79 Eur (dvidešimt keturių eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, bei priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.