Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-521-298/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
II-521-298/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00762-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos
Skundas Nr. II-521-298/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00762-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,dalyvaujant pareiškėjo J. B. atstovei advokato padėjėjai P. P.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atstovui M. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2 veiklos skyriaus tyrėjo J. S. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2 veiklos skyriaus tyrėjas J. S. 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal J. B. pareiškimą, dėl to, kad kaimynė D. T., gyvenanti (duomenys neskelbtini), parašė pareiškimą, kuris galimai yra melagingas, todėl buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 224 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. pateikė Skundą dėl Institucijos 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriame nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK dėl to, kad D. T. pateikė policijos įstaigai žinomai melagingą pareiškimą (pareiškimo turinys jam buvo perskaitytas, tačiau raštu su jo turiniu nebuvo supažindintas) apie tai, jog jis gavo iš D. T. 500 litų (144, 81 Eur) tvoros statybai, o vėliau savavališkai šią tvorą nugriovė bei vėliau šio pareiškimo pagrindu davė melagingus paaiškinimus apie jame nurodytas aplinkybes. D. T. pareiškimo pagrindu 2019 m. rugpjūčio 13 d. pas jį atvyko policijos pareigūnai bei pareikalavo pateikti paaiškinimą dėl D. T. nurodytų aplinkybių. Kartu su jo 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimu buvo pateikti duomenys apie tai, kad D. T. nurodomos aplinkybės yra aiškiai melagingos - ji niekada jam nedavė jokių pinigų, neprisidėjo prie tvoros statybos, netgi ginčijo jos pastatymo savavališkumą, todėl nugriaudamas jam priklausančią tvorą nepadarė jokios žalos D. T. turtiniams interesams, apie ką ji žinojo pateikdama melagingą pranešimą policijai. Skundžiamu nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad pagal turimą informaciją, matoma, kad tarp kaimynų - D. T. ir J. B. - vyksta nuolatiniai ginčai, kuriuos stengiamasi išspręsti teisinėmis priemonėmis. D. T. to fakto, kad perdavė 500 litų J. B., taip prisidėdama prie bendros tvoros statybos jokiais objektyviais duomenimis įrodyti negali, tačiau to daryti ir nesistengia. Dėl to Vilniaus r. PK 2 veiklos skyriuje dėl D. T. pareiškimo buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nutarime nurodoma, kad kiekvienas asmuo gali kreiptis į policiją ar kitą teisėsaugos instituciją su pareiškimu, jei jis mano, kad jo teisės yra vienu ar kitu būdu pažeidžiamos ar buvo pažeistos, tačiau pareiškime dėstoma mintis, kad D. T. pinigų nedavė taip pat negali būti vertinama kaip įrodymas, kuris sudarytų pagrindą D. T. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Taip pat išnagrinėjus surinktą medžiagą, nenustatyta požymių, kad D. T. pranešdama teisėsaugos institucijai (policijai) apie tariamai bendros tvoros išmontavimą siektų neteisėtu būdu užvaldyti J. B. nuosavybės teise priklausantį turtą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad skundžiamu nutarimu buvo nepagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir, vadovaujantis ANK įtvirtintomis taisyklėmis, nustatyti, ar D. T. veiksmais kreipiantis į teisėsaugos instituciją pranešant apie tariamą pažeidimą bei duodant parodymus policijos pareigūnams apie pareiškime nurodytas aplinkybes iš tiesų nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Skundžiamas nutarimas yra skubotas, priimtas nenustačius reikšmingų duomenų, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas. Nurodo, kad iš skundžiamo nutarimo turinio, jau šiuo metu policijos pareigūno nustatytos aplinkybės objektyviai paneigia išvadą apie tai, kad D. T. veiksmuose jai kreipiantis į policiją dėl tariamai neteisėtų J. B. veiksmų bei duodant parodymus jos pareiškimo tyrimo metu, nėra padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, yra nepagrįsta. Nutarime daroma nuoroda į 2019 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio pranešimo, surašyto bylos medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini)turinį, iš kurio matyti, kad D. T. pripažįsta, jog ji kreipėsi su pareiškimu dėl J. B. bei jo sutuoktinės veiksmų, iš tikrųjų nurodė, kad ji prie tvoros, skiriančios jos bei B. sklypus prisidėjo 500 litų, taip pat prašė įpareigoti jį atstatyti neteisėtai nugriautą tvorą. Nors konkretus D. T. pareiškimo turinys jam nėra žinomas, nes jo nuorašą buvo atsisakyta suteikti jo atstovei, iš šios bylos medžiagos matyti, kad D. T. atliko objektyvius veiksmus - kreipėsi į policijos įstaigą ir ten nurodė žinomai melagingas aplinkybes, siekdama nesąžiningai inicijuoti procesą jo atžvilgiu. Minėtas pareiškimas jam buvo pagarsintas nustatinėjat D. T. nurodomas aplinkybes, dėl ko jis davė paaiškinimus. Iš jam žinomo pareiškimo turinio, galima manyti, jog D. T. tokiu būdu siekė, kad jo atžvilgiu būdu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 108 straipsnį ar taikytinos kitos teisinę atsakomybę numatančios normos, siekiant apginti realiai nepažeistas jos turtines teises. Kartu su jo pareikšimu dėl neteisėtų D. T. veiksmų buvo pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 12 d. raštas, iš kurio turinio matyti, kad D. T. pareiškimo bei paaiškinimo turinys yra melagingas - anot pačios D. T. tvora 2014 m. buvo pastatyta J. B. ir ji ginčijo jos pastatymo teisėtumą. Tai neabejotinai rodo ne tik, kad D. T. jam niekada nedavė jokių piniginių lėšų minėtai tvorai statyti ir jis jokiais savo veiksmais nepažeidė jos turtinių interesų, tačiau ir tai, kad kreipdamasi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK dėl pažeistų jos turtinių teisių jam pasisavinant iš jos 500 litų, ji suvokė, kad ši informacija yra klaidinga. Nepaisant to, siekdama inicijuoti nepagrįstą procesą jo atžvilgiu, D. T. pateikė šią informaciją kaip teisingą ir vėliau patvirtino tai duodama paaiškinimus policijos pareigūnams, nors ir pripažino, kad šių teiginių negali pagrįsti. Vien šios aplinkybės, kurios jau šiuo metu yra nustatytos, paneigia nutarime dėstomas prielaidas apie tai, kad kreipdamasi su pranešimu ir melagingai kaltindama jį įvykdžius teisės pažeidimą D. T. sąžiningai klydo dėl pateikiamos informacijos bei rodo, kad ji sąmoningai klaidino teisėsaugos instituciją, turinčią teisę vykdyti administracinio nusižengimo bylos teiseną, tyčia pateikdama tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją apie jos atžvilgiu tariamai įvykdytą teisės pažeidimą. Teigia, jog D. T. elgesys, kreipiantis su pareiškimu į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK, jau dabar akivaizdu, nebuvo sąžiningas ir sudaro pagrindą jos veiksmus vertinti ANK 224 straipsnio 2 dalies kontekste. Šiuo atveju svarbu ne tai, kad D. T. negali įrodyti tariamo piniginių lėšų perdavimo jam fakto, kas pažymima nutarime, tačiau tai, kad ji, kreipdamasi į policijos įstaigą prašydama imtis priemonių dėl jo tariamai atlikto teisės pažeidimo, pažeidžiančio jos turtines teises ir interesus, žinojo, kad J. B. neatliko jos nurodomų veiksmų, jog ji jam niekada nedavė piniginių lėšų, t. y. suvokė, kad ji policijos pareigūnams nurodė neegzistavusias aplinkybės, melagingai apkaltino jį, t. y. jos veiksmuose yra ANK 224 straipsnio 2 dalyje uždraustos veikos požymių. Kas rodo atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepagrįstumą. Be to, skundžiamas nutarimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra nepagrįstas ne tik dėl to, kad esant aukščiau aptartiems duomenims buvo nepagrįstai konstatuotas ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną egzistavimas, tačiau ir tai, kad jo pareiškime nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos. Nurodo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nevertino nei kartu su pareiškimu pateikto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto turinio, kuris, kaip minėta, rodo, kad jau pareiškimo pateikimo metu D. T. žinojo, kad tvora buvo pastatyta jo (jo šeimos) iniciatyva ir sprendimu, už jų asmenines lėšas, o ne bendrai su D. T., taip pat, prieš priimdamas skundžiamą nutarimą pareigūnas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas: matyti, kad į bylą nebuvo prijungtas aptariamas D. T. pareiškimas (jo turinys skundžiamame nutarime nėra analizuojamas), nebuvo jis apklaustas, kaip pareiškimą pateikęs asmuo, iš nutarimo turinio nėra aišku, ar šioje byloje buvo gauti D. T. paaiškinimai, ar priimant nutarimą buvo apsiribota jos paaiškinimų, duotų bylos medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini), atkartojimu. Visos šios aplinkybės, rodo, kad tyrėjas, priimdamas skundžiamą nutarimą neatliko visų reikalingų veiksmų, siekiant nustatyti, ar D. T. kreipiantis į policijos įstaigą nebuvo padarytas ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, o vien formaliai atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylą, skubotai ir nepagrįstai konstatavęs esant ANK 591 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą. Šiame skunde aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog priimant skundžiamą 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nebuvo visapusiškai ir objektyviai nustatytos ir įvertintos visos šio sprendimo priėmimui reikšmingos aplinkybės, t. y. iš esmės nebuvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutarimą naikinti ir bylą grąžinti institucijai (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK) įpareigojant jos pareigūnus atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad su apelianto pateiktais motyvais nesutinka dėl sekančių argumentų: ANK 224 straipsnio 2 dalyje rašoma, kad melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingas eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/ 2006). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2 skyriaus tyrėjas J. S. patikslinęs įvykio aplinkybes pagal apelianto 2019-08-27 pareiškimą atliko visus būtinus veiksmus skundžiamam nutarimui priimti. Pagrindinis apelianto motyvas skundžiamam nutarimui panaikinti yra tai, kad D. T. melaginai savo skunde nurodė, jog ji prie tvoros, kuri skiria (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus, statybų prisidėjo duodama 500 litų, todėl tuo pagrindu prašė dėl pablogėjusių santykių su kaimynais įpareigoti apeliantą atstatyti nugriautą tvorą. Tyrimą atliekančiam tyrėjui pati D. T. paaiškino, kad ji pinigų perdavimo fakto įrodyti niekaip negali, ji pati tai supranta, todėl pretenzijų dėl to niekam neturi. Tvorą ji prašė atstatyti tik dėl to, kad tarp jos ir J. B. pablogėjo kaimyniški santykiai. D. T. skundo tyrimo metu nenustačius J. B. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos Nr. ROIK (duomenys neskelbtini). Kiekvienas asmuo gali kreiptis į policiją ar kitą teisėsaugos instituciją su pareiškimu, jei jis mano, kad jo teisės yra vienu ar kitu būdu pažeidžiamos ar buvo pažeistos. Tačiau J. B. 2019-08-27 pareiškime dėstoma mintis, kad D. T. jam pinigų nedavė taip pat negali būti vertinama kaip įrodymas, kuris sudarytų pagrindą D. T. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Taip pat išnagrinėjus surinktą medžiagą, nenustatyta požymių, kad D. T., pranešdama apie tvoros išmontavimą, siekė neteisėtu būdu užvaldyti J. B. nuosavybės teise priklausantį turtą. Nesutikus su apelianto argumentais, prašo palikti nutarimą nepakeistą, o skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nesutinka su nutarimu dėl 4 aspektų. Parašius daug pareiškimų gavo 5 skundus iš įvairių institucijų. Prasidėjo dėl to, kad jie pradėjo savo iniciatyva tvorą statyti. Kaimynė D. T. skundė, nurodė, kad 500 lt grynais mokėjo, nors pati T. dirbo banke ir nepripažino grynų pinigų. Kaimynė pripratusi terorizuoti visus kaimynus. Mano, kad pagrįsti yra jo teiginiai. Parodė, jog 2014-2015 m. tvora buvo statoma, 223 m tvora, betonuoti metaliniai stulpeliai ir iš lentų, apie 180 cm aukščio. Tik vienas kaimynas prisidėjo prie tvoros 50 proc. D. T. turi konfliktus su visais kaimynais.

Pareiškėjo J. B. atstovė advokato padėjėja P. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog visos aplinkybės susijusios su tvoros statymu ir piniginių lėšų perdavimu. Paaiškino, jog D. T. kreipėsi į policiją suvokdama, kad galimai melagingą informaciją pateikia ikiteisminiam tyrimui. Vienintelis veiksmas, kuris buvo padarytas tiriant pareiškimą, perrašytas pareiškimas dėl kito atvejo. Iš B. jokių paaiškinimų nebuvo paimta, taip pat nežinoma, kas ten pareiškime nurodoma, iš šito, kuri dabar mes skundžiame nutarimo nėra aišku, kas parašyta D. T. pareiškime. Prašo prijungti D. T. pareiškimą, kad galėtų susipažinti su jo turiniu, bet jį turėtų įvertinti pareigūnai ar jis melagingas ar ne. Pareigūnai turi nustatyti objektyvias aplinkybes. Kas yra byloje surinkta, tai nėra aiškios jokios aplinkybės. Prašo J. B. skundą tenkinti.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie medžiagos kur buvo skundas pateiktas, jie ir pirminį skundą teismui pateikė, t. y. D. T. skundą, Taip sistema formuoja, kad anoniminis pareiškimas, jie gavo D. T. pareiškimą elektroniniu būdu. Nors nėra jos duomenų pateikta, bet jie identifikavo, kad tai D. T. skundas. Nes tuo metu ėjo eilė skundų. Pagal tą skundą ir buvo bendrauta su J. B.. Parodė, jog D. T. nebuvo apklausiama. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Prašo J. B. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

J. B. skundas netenkintinas.

Pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (ANK 590 straipsnio 1 dalis). ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių, o byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti (ANK 563 ir 567 straipsniai). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės 2019-08-12 duomenų nustatyta, kad buvo užfiksuotas anoniminis pranešimas, kuriame nurodoma, kad ant sklypų ribos pastatyta tvora, adresu (duomenys neskelbtini), skirianti pranešėjo ir J. B. sklypus, rasta nuardyta. Taip pat nurodoma, kad tvora pastatyta maždaug prieš 6 metus ir prie jos statybos pranešėjas prisidėjęs 500 litų, kas reiškia, kad tvora yra abiejų (kaimynų). Prašoma nurodyti J. B. atstatyti tvorą. Tuo pagrindu, iš 2019-08-13 apklausos protokolo matyti, kad J. B. parodė, jog tarp jo ir D. T. visi bendru sutarimu vykę piniginiai mokėjimai buvo vykdyti tik bankiniais pavedimais, grynųjų pinigų D. T. niekada neduodavo, reikalaudavo išankstinės sąskaitos už darbų atlikimą bendro naudojimo sklypų teritorijose; taip pat parodė, kad tvora ardoma atsižvelgiant į statybos reglamentus. Byloje esantis 2019-04-12 Nr. A33(1)-2473-(4.9) atsakymas iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patvirtina, jog J. B. pastatyta tvora neatitinka Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento reikalavimų. Be to nustatyta, jog D. T. paaiškinusi, kad ji pinigų davimo J. B. fakto įrodyti negalinti, todėl pretenzijų niekam nereiškianti, tik prašanti atstatyti tvorą. Šių aplinkybių pagrindu, 2019-08-30 Institucijos tyrėjo nutarimu dėl D. T. 2019-08-13 pareiškimo administracinio nusižengimo bylos teisena nebuvo pradėta, kadangi nenustatyta administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo - sudėties požymių, nurodant nutarime, jog dėl aplinkybės, kad D. T. prisidėjo prie tvoros statymo (davė 500 litų), pasiūlyta kreiptis civilinio proceso tvarka.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad J. B. 2019-08-27 Pareiškimu prašo patraukti D. T. už tai, kad ji pateikė 2019-08-12 melagingą pareiškimą apie tai, jog D. T. už tvoros ir jos įrengimo darbus davė pinigus (500 litų) J. B. ir įvertinti, ar nebuvo pagrindas neteisėtu būdu užvaldyti pareiškėjui priklausantį turtą. Pareiškėjas 2019-08-27 pareiškimu Institucijai teigia, kad tvora yra pastatyta jo sklype ir jam priklauso nuosavybės teise; jokių turtinių santykių su kaimyne D. T. neturi. Taip pat teigia, kad D. T. visus piniginius santykius tvarkydavo tik pinigų pavedimu per banką. 2019-09-12 Institucijos tyrėjo nutarimu dėl J. B. 2019-08-27 pareiškimo administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėta, nes dėstoma mintis, jog D. T. jam nedavė pinigų, negali būti vertinama kaip įrodymas, sudarantis pagrindą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ANK 224 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nenustačius D. T. veiksmuose siekio neteisėtu būdu užvaldyti pareiškėjo nuosavybę.

Pateikta medžiaga akivaizdu, jog J. B. ir D. T. yra kaimynai, tarp kurių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, vieni ant kitų rašo skundus ir tokiu būdu konfliktuojant, siekiama patraukti kaimynus administracinėn atsakomybėn.

Nustatyta, jog pareiškėjas J. B., nesutikdamas su Institucijos skundžiamu 2019-09-12 nutarimu, visiškai neginčija skundžiamo nutarimo dalies dėl 2019-08-27 Pareiškimu prašomo įvertinimo, ar nebuvo pagrindas D. T. neteisėtu būdu užvaldyti pareiškėjui priklausantį turtą, tačiau nepaisant tai, prašo panaikinti visą skundžiamą nutarimą ir grąžinti Institucijai tirti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Institucijos skundžiamu 2019-09-12 nutarimu dėl to, jog jis mano, kad D. T. veiksmuose yra ANK 224 straipsnio 2 dalies veikos požymių ir atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, D. T. žinojo, kad J. B. neatliko jos nurodomų veiksmų, jog ji jam niekada nedavė piniginių lėšų, t. y. suvokė, kad ji policijos pareigūnams nurodė neegzistavusias aplinkybes, melagingai apkaltino jį, t. y. jos veiksmuose yra ANK 224 straipsnio 2 dalyje uždraustos veikos požymių. Tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga pastebėtina, kad pats pareiškėjas 2019-08-13 apklausoje (protokolu) yra nurodęs, jog tarp jo ir D. T. visi bendru sutarimu vykę piniginiai mokėjimai buvo vykdyti tik bankiniais pavedimais, grynųjų pinigų D. T. niekada neduodavo, reikalaudavo išankstinės sąskaitos už darbų atlikimą bendro naudojimo sklypų teritorijose. Aukščiau išdėstytos aplinkybės suponuoja teigti, jog ginčo šalys vykdė bendrus darbus ir apmokėjimą už juos. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad prie tvoros statymo 50 proc. prisidėjo kaimynas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog ne vienas pareiškėjas J. B. finansavo tvoros statybos darbus, nors kai kuriais atvejais teigia, kad tik jis statė tvorą. Pažymėtina, kad šiuo atveju tokios aplinkybės vertintinos visuotinai pripažintu principu, jog negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (allegans contraria non est audiendus). Todėl vien tai, kad D. T. nepateikė jokių įrodymų ir negali pagrįsti aplinkybės, jog ji prisidėjo prie tvoros statybos pinigais, o paskui dėl to ji pretenzijų niekam nebereiškė, nesudaro pagrindo D. T. atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 224 straipsnio 2 dalies pagrindu. Ir kaip jau minėta, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal D. T. 2019-08-13 pareiškimą nebuvo pradėta, nenustačius administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo - sudėties požymių, o dėl prisidėjimo prie tvoros statymo (500 litų), pasiūlyta kreiptis civilinio proceso tvarka.

Be to, remiantis teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, jog tarp pareiškėjo ir D. T. yra kilęs ginčas dėl juridinio fakto – skolos tarp šių asmenų egzistavimo, kuris yra civilinio proceso teisės reguliavimo dalykas ir pirmiausiai turi būti sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kuriais pareiškėjas J. B. ginčija Institucijos išvadas dėl to, kad jos nepagrįstos, kadangi pareiškėjas esant išimtinai civilinio pobūdžio ginčui bando pritaikyti administracinės teisės normas.

Atkreiptina ir į tai, kad J. B., nesutikdamas su Institucijos išvadomis ir jų pagrindu priimtu skundžiamu nutarimu, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog Institucija, atlikdama įrodymų vertinimą, būtų pažeidusi teisės normas ar netinkamai jas taikiusi. Pažymėtina, kad melagingų parodymų faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nėra pakankamai tam, kad skundžiamo nutarimo išvados būtų pripažintos nepagrįstomis, o pats skundžiamas nutarimas neteisėtu, todėl jis pakliktinas nepakeistas, o pareiškėjo J. B. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-642 straipsniais, teismas

nutaria:

J. B. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2 veiklos skyriaus tyrėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis