Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Aistės Česaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje Nr.01-1-23587-19-0, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) administratore, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2019 m. birželio 3 d., apie 19.13 val., Kaune, ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu, suėmusi abejomis rankomis savo mažamečiui sūnui A. M. už galvos, taip pakeldama mažametį nuo žemės, laikydama savo sūnų ore kelis kartu papurtė ir nustūmė nuo savęs, apie 19.20 val., ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu vieną kartą suduodama delnu savo sūnui A. M. į galvą, įkasdama į žandą ir kaktą, apglėbdama su ranka mažamečio galvą ir taip pakeldama jį nuo žemės paleido, dėl ko A. M. nukrito ant žemės susimušdamas sėdmenis, apie 19.25 val. ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu, suduodama savo mažamečiui sūnui į pakaušį, dėl ko mažametis nukrito ant žemės, toliau einant ir trenkdama per galvą, taip tyčia savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam A. M. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, tokiais veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji S. K. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad birželio pirmąjį savaitgalį kartu su savo vaiku buvo kaime, esančiame (duomenys neskelbtini) 8. Savaitgalį šventė draugų gimtadienį, kaime buvo ir jos draugų vaikai, laiką leido gamtoje. Su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė jau nepamena, jautėsi apsvaigusi. Iš kompanijos buvo viena moteris, kuri visiškai nevartojo alkoholio ir prižiūrėjo visus vaikus. Šios moters duomenų nurodyti negali, nes neatsimena, ji ją yra mačiusi tik kelis kartus. Su vaiku į Kauną grįžo birželio 3 d., apie 19.00 val., grįžo iki Kauno pilies. Su vaiku ketino vykti namo autobusu, tačiau pamatė, kad autobusai yra nuvažiavę, o kiti bus tik po valandos, todėl nutarė su vaiku grįžti pėsčiomis. Jie ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Kol ėjo, A. vis išbėginėjo į kelią, kur važiuoja automobiliai, kadangi tą dieną eismas buvo didelis, ji ant vaiko ne vieną kartą užrėkė ir liepė jam nelakstyti į gatvę, tačiau jis jos neklausė. Jiems einant toliau, A. jos visiškai neklausė, todėl priėjusi, jam suėmė už galvos ir truputį pakėlė nuo žemės, sakydama, kad jis nelakstytų į gatvę. Taip pasielgė, nes nebežinojo ką daryti, kad jis nebėgtų į gatvę, tai galėjo vykti ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu, taip, kaip ir nurodyta jai pareikštame įtarime. Jiems einat toliau A. ir toliau lakstė, ji jį bandė drausminti, tačiau jis jos neklausė ir jai įkando į koją, tada ji jį pasikvietė prie savęs ir jam taip pat įkando į žandą ir kaktą, tai darė tikrai nesmarkiai, norėjo jam parodyti, kad kai kandama, gali skaudėti ir taip daryti negalima. Kai jam įkando pasakė, kad tai yra nemalonu ir, kad daugiau taip niekam nedarytų nei jai, nei draugams ar kitiems žmonėms. Po to jie vėl pradėjo eiti ir A. prasidėjo isterija, jis ėmė klykti, buvo piktas, nes ant jo barėsi ir jam liepė eiti gražiai, bei sakė, kad į jį žiūri kiti žmonės ir juokiasi. Kadangi A. isterikavo, ji jam savo delnu sudavė per jo pakaušį, ir jis nukrito ant žemės. Jos smūgis nebuvo smarkus, mano jis krito iš pykčio, o ne dėl suduoto jos smūgio. Visa tai galėjo vykti ties (duomenys neskelbtini) esančiu pastatu. Jiems einant toliau, A. pametė savo kuprinę ir nuėjo toliau, jai,, neišlaikė nervai“, nes tą vakarą, kaip ir minėjo, jam buvo prasidėjusi isterija, bei jis jos visiškai neklausė, ji ant jo surėkė ir liepė, kad eitų pasiimti savo kuprinę bei ranka jam sudavė į galvą. Pamena, kad jos sūnus nuėjęs pasiėmė kuprinę, ir jie grįžo į jų namų kiemą. Kai tik įsuko į kiemą pamatė atvykstančius policijos pareigūnus, kurie ją pasikvietė. Jie jai paaiškino, kad gavo pranešimą, jog ji, eidama (duomenys neskelbtini) smurtauja prieš savo vaiką. Pamena, kad jie jai patikrino girtumą, nustatė 2,71 promilės girtumą, nors ji tikrai nesijautė smarkiai neblaivi. Vaiką išvežė į Kauno klinikas, o ją į 3-iąją ligoninę. Papildo, kad ji labai gailisi, kad savo sūnui sukėlė skausmą (b. l.148-149).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios S. K. parodymų jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2019-06-03, apie 19.27 val., gauto pranešimo matyti, kad link Kleboniškių, link Varnių tilto eina moteris apie 30 metų, kuri muša savo nepilnametį vaiką. Ties (duomenys neskelbtini) namu jie pastebėjo minėtą moterį su vaiku, priėjus prie jos buvo paprašyta pateikti asmens tapatybę nurodantį dokumentą, kaip paaiškėjo, tai buvo S. K., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su ja buvo mažametis vaikas. Paklausus S. K., ar ši smurtavo prieš vaiką, pastaroji nurodė, kad jos sūnus bandė išbėgti į gatvę, todėl ji jį sugriebė už rankos ir tempė, kad jis nepapultų į gatvę. Nurodė, kad prieš vaiką nesmurtavo, ir norėjusi jį apsaugoti nuo nelaimės. Paklausus ar ji yra vartojusi alkoholio, pastaroji nurodė, kad gėrė vakar sodyboje. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0345 S. K. nustatytas 2,71 promilių girtumas. Apie įvykį buvo informuoti vaiko teisių specialistai ir GMP. Pastarųjų laukė adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykusi GMP brigada 1519 nurodė, kad mažametį vešis į LSMU KK skubios pagalbos vaikų skyrių, kartu su vaiku vyko ir Valstybės vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė D. M.. Minėta vaiko teisių specialistė nurodė, kad vaikui aplinka yra nesaugi, todėl po medikų apžiūros jis bus pristatytas į VGC PASTOGĖ, adresu P. Plechavičiaus g. 21, Kaune. Kadangi S. K. dėl esamos padėties pradėjo kalbėti apie savižudybę, jei buvo iškviesta GMP. Atvykusi GMP 1513 brigada, S. K. išvežė į Kauno 3-ają ligoninę. Įvykį matė ir apie jį pranešusi G. J. (b. l. 4-9).

Iš 2019-06-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) Kaune, iki (duomenys neskelbtini), Kaune, pėsčiųjų takas, sudaryta fotolentelė (b. l. 11-28).

Iš 2019-06-06 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta gyvenamoji patalpa (butas), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, sudaryta fotolentelė (b. l. 29-38).

Mažametis nukentėjusysis parodė, kad jis prisimena, kai jie su mama buvo kaime. Kai jie ėjo namo su mama, ji rėkė ir verkė. Jam mama įkando į žandą ir kaktą. Jam skaudėjo, jis verkė. Mama buvo supykusi (b. l. 59-60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados 2019-06-06 Nr. G1408/2019(02) matyti, kad vaikui konstatuota poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose galėjo būti padarytos suimant rankomis už žastų. Odos nubrozdinimai abiejuose keliuose galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-06-03. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 79-80).

Liudytoja G. J. parodė, kad 2019-06-03, apie 18.00 val., ėjo namo (duomenys neskelbtini)., upės „Neries“ pusėje. Kartu vežimėlyje vežėsi savo mažametį sūnų. Ties parduotuve „Sebia“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kitoje kelio pusėje pastebėjo moterį su vaiku. Vaikui buvo apie 3-4 metai. Jos dėmesį jie atkreipė, nes vaikas labai garsiai verkė ir bėgo priekyje mamos. Vaikas nuolat verkė, girdėjo, kaip mama rėkė ant savo vaiko, tačiau vaikas toliau verkė. Tiek ji su savo vaiku, tiek minėta moteris ėjo į Kleboniškio miško pusę tik skirtingose kelio pusėse. Einant matė, kaip mama pradėjo tempti berniuką už rankos, berniuką purtė suėmusi abejomis rankomis. Kad mama būtų sudavusi savo vaikui ji nematė. Toliau einant Jonavos g. ties 106 namu matė, kaip minėta moteris pakėlė vaiką nuo žemės maždaug 15 cm atstumu ir metė jį į žemę, vaikas nukrito ant sėdmenų. Vėliau vaikas atsistojo ir toliau verkė. Minėta moteris nuolat rėkė ant vaiko. Tai pamačiusi ji iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 110).

Liudytoja J. J. parodė, kad nuo 2018-12-27, dirba VGC ,,Pastogė“ socialine darbuotoja. Atėjusi į darbą, 2019-06-04, pasiteiravo kolegių ar yra atvežta naujų vaikų, kolegės jai nurodė, kad yra berniukas. Susipažinusi su berniuku, jo paklausė, kaip jis jaučiasi, kaip jam sekasi, berniukas jai atsakė, jog gerai. Tuo metu, kai uždavinėjo berniukui klausimus, jis žaidė su kitais vaikais. Berniukas atrodė linksmas, noriai bendravo, nebijojo aplinkinių žmonių. Ant berniuko kelių buvo užklijuoti pleistrai dėl galimų nubrozdinimų. Kaip berniukas susižalojo ar kas jį sužalojo - ji neklausinėjo. Su vaiku apie jo mamos elgesį bendravo po pietų atvykusi vaiko teisių apsaugos specialistė M. J.. Bendravo su mama S. K., kuri jai paaiškino 2019-06-03 įvykusią situaciją. Berniuko mama nurodė, jog Kauno pilies stotelėje, šalia gatvės jos sūnus, būdamas labai judrus, bandė bėgti į gatvę, tačiau ji jam neleidusi ir stvėrusi už rankos, jog patrauktų sūnų nuo gatvės. Moteris neigė vartojusi alkoholį ir teigė, jog 2019-06-03 buvo blaivi. Dėl mėlynių, esančių ant sūnaus kojų, mama nurodė, jog vaikas labai judrus, dėl to pats kur nors užsigauna arba susižeidžia (b. l. 118-120).

Liudytoja L. D. parodė, kad gyvena adresu Jonavos g. 182-514, Kaune. Šalia jos gyvena jauna šeima, moteris S., kartu su savo sūneliu, kuriam šiuo metu yra 4 metai, taip pat gyvena jos sugyventinis, tačiau jo duomenų nežino. Iš jų buto niekada nėra girdėjusi jokio triukšmo, tai labai rami šeima, nėra mačiusi nei draugų, nei girdėjusi, kad pas juos vyktų baliai. Niekada nėra mačiusi Silvijos neblaivios, taip pat nėra mačiusi, kad jos sugyventinis būtų neblaivus. S. sūnus yra išauklėtas, visada pasisveikina, yra labai judrus, jis visada visur lekia, skuba yra labai smalsus berniukas. S. savo sūneliu rūpinasi. Berniukas visada tvarkingai apsirengęs. Apie šią šeimą nieko blogo pasakyti negali, tai tvarkinga ir rūpestinga šeima. Daugiau jokių papildymų neturi (b. l. 122).

Iš 2019-06-06 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti kaip moteris rankomis suima vaiką už galvos, jį pakelia nuo žemės ir kelis kartus papurto, tada vaiką paleidžia nustumdama nuo savęs į priekį ir toliau eina su vaiku (b. l. 128-129).

Iš 2019-06-11 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti kaip eina moteris su vaiku. Moteris ranka grubiai pristumia berniuką prie savo kojos, taip laikydama vaiką vieną kartą dešinės rankos delnu suduoda vaikui į pakaušį, pasilenkusi prie vaiko veido kažką daro, toliau užfiksuota, kad moteris, laikydama berniuką rankomis už galvos, jį kilsteli nuo žemės ir paleidžia, o vaikas nukrenta ant sėdmenų (b. l. 133-134).

Iš 2019-06-11 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kaip moteris veda už rankos vaiką (b. l. 138-139).

Iš 2019-06-12 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti kaip moteris kaire ranka trenkia vaikui į galvą, dėl ko vaikas nukrenta ant žemės. Taip pat užfiksuota, kad vaikui pametus kuprinę, moteris prieina prie vaiko ir jam trenkia ranka į galvą (b. l. 143-144).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus arba būtų nežymiai sutrikdyta sveikata.

Mažametis nukentėjusysis parodė, kad mama jam įkando į žandą ir kaktą. Jam skaudėjo, todėl jis verkė. Mama jį mušė, suduodama į galvą. Kaltinamoji S. K. parodė, jog ranka sudavė sūnui į galvą, įkando į žandą ir kaktą, suėmusi pakėlė nuo žemės ir metė sūnų, sudavė ranka į pakaušį. Liudytoja G. J. parodė, jog pastebėjo moterį su vaiku, kuris verkė ir bėgo priekyje mamos. Girdėjo, kaip mama rėkė ant savo vaiko, tačiau vaikas toliau verkė. Mama tempė berniuką už rankos, purtė suėmusi abejomis rankomis, pakėlė vaiką nuo žemės maždaug 15 cm atstumu ir metė jį į žemę, vaikas nukrito ant sėdmenų. Vėliau vaikas atsistojo ir toliau verkė. Moteris nuolat rėkė ant vaiko. Tai pamačiusi ji iškvietė policijos pareigūnus. Analogiški duomenys užfiksuoti ir savanoriškai pateiktuose kompaktiniusoe diskuose su vaizdo įrašais. Šiuos įrodymus papildo ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada 2019-06-06 Nr. G1408/2019(02), kad nukentėjusiajam konstatuota poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose galėjo būti padarytos suimant rankomis už žastų. Odos nubrozdinimai abiejuose keliuose galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-06-03. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji S. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bei būdama suaugusi ir pakaltinama, suduodama smūgius sūnui ir mesdama jį ant žemės, suvokė, kad taip sukels padarinius – vaikas jaus skausmą bus sutrikdyta jo sveikata, tačiau nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji būtų turėjusi pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti, todėl akivaizdu, jog veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Nusikalstama veika, atsižvelgiant į veiką kvalifikuojančius požymius pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

S. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 180).

Skiriant bausmę kaltinamajai S. K. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu).

Kaltinamoji S. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalyje). Kaltinamoji neteista (b. l. 162-163), administracine tvarka bausta (b. l. 160-161), dirba (b. l. 155-156), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruota (b. l. 166), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 4 d. atlikta stebėjimo paslauga, diagnozuota Z00.4 (b. l. 168). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2019 m. liepos 15 d. išvados Nr. 93TPK-821/2019 matyti, kad S. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 174). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, todėl skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė, kurios dydis skaičiuotinas nuo vidurkio iki minimumo. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas už šią nusikalstamą veiką numatęs baudos dydį nuo 50 iki 2000 MGL.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantys penki kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais bei nepilnamečio apklausos vaizdo įrašu (b. l. 127, 132, 137, 142, 189), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 50 MGL, tai yra 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. K. paskirti 33 MGL, tai yra 1650,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt eurų 00 centų) dydžio baudą.

Kaltinamajai S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Baudą S. K. privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jos pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Baudą priverstinai išieško antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti S. K., kad sumokėjus baudą, tai patvirtinantį dokumentą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, voke esančius 5 kompaktinius disku su vaizdo įrašais bei nepilnamečio apklausos vaizdo įrašu (b. l. 127, 132, 137, 142, 189), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti S. K., jog jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.