- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-579-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02465-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- G. I.
- Ieškovas
- G. I.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 3.5.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo (buvusio Vilniaus rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovei M. M. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. I. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl žemės sklypų amalgamacijos projekto (pagal taikos sutarties priedo Nr. 1 nurodytas sąlygas) patvirtinimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriuje ir pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Teismas padarė išvadas, kad vykdomojo rašto išdavimas pažeistų hipotekos kreditoriaus interesus ir neatitiktų CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatų. Ieškovas turi galimybę įgyvendinti banko nurodytas sąlygas (pagal taikos sutarties 2 punktą atsakovė jam jau turi būti sumokėjusi iš viso 15 435,00 Eur), gauti banko sutikimą ir sėkmingai įvykdyti taikos sutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas G. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nors bankas nebuvo įtrauktas į šią bylą kaip trečiasis asmuo, tačiau pareiškėjas apie bylos nagrinėjimą banką informavo dar 2016 m. spalio 17 d., bet bankas nepateikė ieškovui jokios pozicijos. Pažymi, kad bankas pareiškėjui pateikdamas finansinę leidimo atidalinti žemės sklypus išdavimo sąlygą (t. y. kad kredito likutis būtų ne didesnis kaip 19 980 Eur) ne nagrinėjamoje civilinėje byloje, o tik pareiškėjui kaip kredito sutarties šaliai, iš esmės atsisakė ginti savo interesus byloje, apie kurios nagrinėjimą žinojo. Kita vertus, Bankas nurodė, kad jis privalo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, tačiau tokio prašymo teismui nepateikė.
4.2. Pažymi, kad tuo metu, kai pareiškėjas (ieškovas) pateikė ieškinį, reikalaudamas nugriauti atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą, kurio dalis yra neteisėtai pastatyta jo žemės sklype, pareiškėjas kartu su ieškinio pareiškimu pateikė ir savo nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinantį Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas yra įkeistas bankui „Nordea“ (šiuo metu – „Luminor“). Taigi teismas, vertindamas bylos eigą, turėjo teisę spręsti klausimą dėl banko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Be to, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti hipotekos kreditoriaus galimybę išreikšti savo poziciją dėl vykstančio ginčo, kreipėsi į banką, informuodamas apie vykstančią civilinę bylą ir suteikdamas bankui galimybę ginti savo interesus tuo atveju, jeigu šalys nuspręstų pasirašyti taikos sutartį.
4.3. Teismas skundžiamoje nutartyje pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad „ieškovas ir atsakovė neprašė įtraukti banką suinteresuotu asmeniu, taikos sutartį sudarė neįtraukiant banko (trišalės taikos sutarties nebuvo)“. Teismas 2017 m. vasario 1 d. posėdžio metu nutarė į bylą įtraukti Nordea banką trečiuoju asmeniu ir į tai, kad kita posėdžio data buvo nustatyta 2017 m. vasario 22 d., šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, tačiau 2017 m. vasario 25 d. sužinojo, kad teismas priėmė nutartį tvirtinti taikos sutartį, taip ir neinformavęs banko apie šalių pasirašytą ir teismui pateiktą taikos sutartį. Taigi teismas nenustatė, kad šalių pasirašyta taikos sutartis prieštarauja banko interesams ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, dėl kurių taikos sutartis negalėtų būtų tvirtinama (CPK 42 str. 2 d.), todėl šalys ėmėsi šią taikos sutartį įgyvendinti, turėdamos teisinį lūkestį, kad banko neįtraukimas į civilinę bylą nekliudys tai daryti.
4.4. Pažymi, kad teismo nurodyta situacija, jog taikos sutarties įvykdymas yra susijęs su trečiuoju asmeniu – hipotekos kreditoriumi, susiklostė ne po to, kai teismas priėmė nutartį patvirtinti taikos sutartį, o iki taikos sutarties pateikimo teismui tvirtinti.
4.5. Teismo svarstymai apie tai, ar pareiškėjas turi galimybę įgyvendinti banko nurodytas sąlygas, kai iš pradžių bankas atsisakė savo interesus ginti civilinėje byloje, o vėliau ir teismas nusprendė neįtraukti banko į civilinę bylą, vertintini kaip nepagrįstas teismo bandymas ištaisyti savo paties padarytą procesinę klaidą neįtraukti banko į civilinę bylą ir atsakomybės už tai naštą perkelti ieškovui ir atsakovei.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių šiuo atveju nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-184-723/2017 pagal ieškovo G. I. ieškinį atsakovei M. M. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo. Pareiškėjas (ieškovas) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-184-723/2017 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį (t. y. sutarties priedo Nr. 1 nurodytas sąlygas). Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą. Teismo sprendimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) sutartyje nustatytas prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1359/2014). Iš atskirojo skundo argumentų darytina išvada, kad apeliantas (pareiškėjas) iš esmės skundžia įsiteisėjusią pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, dėl neįtraukto į bylą AB Luminor bankas (buvusio Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) trečiuoju asmeniu. Apelianto teigimu, iš pradžių pats bankas atsisakė savo interesus ginti civilinėje byloje, o vėliau teismas nusprendė neįtraukti banko į civilinę bylą, vertintini kaip nepagrįstas teismo bandymas ištaisyti savo paties padarytą procesinę klaidą neįtraukti banko į civilinę bylą ir atsakomybės už tai naštą perkelti ieškovui ir atsakovei. Pažymėtina, kad kaip nurodyta teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, šalys per 7 dienas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos galėjo skųsti atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, tačiau to nedarė, todėl 2017 m. kovo 7 d. nutartis įsiteisėjo. Taigi teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Pažymėtina, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, kad būtų galima svarstyti klausimą, ar yra prielaidos išduoti/atsisakyti vykdomąjį raštą, būtina išsiaiškinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, teismo procesiniu sprendimu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejonė dėl patvirtintos taikos sutarties vykdymo galimumo apskritai, neįtraukus į bylą trečiuoju asmeniu AB Luminor bankas. Kaip pats pareiškėjas atskirajame skunde patvirtina, šiuo atveju banko neįtraukimas į civilinę bylą kliudo įgyvendinti taikos sutartį (sutarties priedo Nr. 1 nurodytas sąlygas). Tokie klausimai negali būti išspręsti sprendžiant vykdomojo rašo išdavimo klausimą. Todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra teisinio pagrindo išduoti pareiškėjo prašomą vykdomąjį raštą, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, turėjo išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas išaiškina šalims, kad nagrinėjamoje byloje kilus neaiškumams dėl taikos sutarties sąlygų vykdytinumo, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis paliktina iš esmės nepakeista, papildomai šios nutarties rezoliucinėje dalyje patikslinant ir išaiškinant šalims teisę kreiptis į teismą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 str. 3 d.) (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant šios nutarties rezoliucinę dalį ir išaiškinant šalims teisę kreiptis į teismą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.