Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo atsakovams D. J., E. V., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje.

Teismo posėdžio metu ieškovė teismo prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. J. neprieštaravo ieškinio patenkinimui.

Teismo posėdžio metu atsakovas E. V. neprieštaravo ieškinio patenkinimui.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė pateiktą išvadą byloje, neprieštaravo ieškinio patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad P. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra

D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini) Byloje pateiktas D. J. (duomenys neskelbtini) pareiškimas, kuriame nurodyta, kad D. J. atsisako vaiko, nes vaikas ne jo, pretenzijų neturi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad atsakovas D. J. pateikė pareiškimą, kad atsisako vaiko, nes vaikas ne jo, pretenzijų neturi. Atsakovas E. V. sutinka, kad jis yra P. J. tėvas, taip pat pritaria vaiko pavardės pakeitimui, nurodė, jog gyvena kartu su J. J. ir kartu augina vaiką. Vaiko teisių pažeidimų nėra nustatyta P. J. atžvilgiu. Nepilnametės nuomonė nebuvo išklausyta dėl jos amžiaus, atsižvelgiant į pateiktą informaciją galima spręsti, jog E. V. ir nepilnametės, kaip tėvo ir dukros ryšys yra galimai susiformavęs, kadangi atsakovas jo teigimu gyvena kartu su ieškove ir augina vaiką.

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 7 punktą; 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 7 punktą). Taip pat tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021, 25 punktas; 20(duomenys neskelbtini) m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/20(duomenys neskelbtini), 31 punktas).

Byloje pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai teismo laikytini svariu pagrindu nuginčyti atsakovo D. J. tėvystę P. J. atžvilgiu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog ieškovė su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovė su atsakovu E. V., nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo kartu gyventi ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. J., kurios biologinis tėvas yra E. V., kuris pripažįsta vaiko tėvystę.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas D. J. vaiko P. J., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime įrašytas tėvu remiantis santuokos tarp atsakovo D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini) Atsakovas D. J. nėra biologinis P. J., gim. (duomenys neskelbtini) Atsakovas D. J. sutinka su tėvystės nuginčijimu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad E. V. ir nepilnametės, kaip tėvo ir dukros ryšys yra galimai susiformavęs, kadangi atsakovas jo teigimu gyvena kartu su ieškove ir augina vaiką. Esant nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad atsakovas D. J. negalėtų būti laikomas socialiniu vaiko P. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu, todėl ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas (CPK 178, 185 straipsnis, CK 3.149-3.151 straipsniai).

Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą nustatė pakankamai trumpą ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Sutinkamai su CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nurodytos priemonės.

Atsakovas E. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra dukters P. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir nemato tikslingumo atlikti DNR tyrimus. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino faktą, jog E. V. yra jos dukters tėvas ir daryti DNR tyrimo nėra būtinybės. Nekilus ginčo, remiantis byloje šalių pateiktais paaiškinimais, atsakovo E. V. tėvystės pripažinimu, nustatytinas faktas, kad P. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas E. V. (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis). Nustačius tėvystės faktą nepilnametės P. J. pavardė pakeistina į „V“.

Ieškovė prašo panaikinti Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)duomenis skiltyje „Tėvas“, kurioje P. J. tėvu įrašytas D. J..

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį sudaryti civilinės būklės aktų įrašai gali būti taisomi, keičiami, papildomi, atkuriami ar anuliuojami šio įstatymo VIII skyriuje nustatytais pagrindais. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nuginčijimą registruoja savo iniciatyva (lot. ex officio), remdamasi teismo sprendimu. Nurodyto įstatymo 25 straipsnyje, įtvirtinančiame civilinės būklės aktų įrašų keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką ir pagrindus, nurodyta, kad civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (ex officio). Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka (1 dalis); civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai: 1) civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta; 2) buvo klaidų dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti (3 dalis); civilinės būklės akto įrašas anuliuojamas, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo ar dėl teismo sprendimo, kuriuo remiantis įregistruotas civilinės būklės aktas, panaikinimo (4 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas teismui panaikinti nepilnametės P. J. gimimo įraše, įrašą grafoje duomenys apie tėvą D. J., yra perteklinis, civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės nuginčijimą ir nustatymą turi įregistruoti savo iniciatyva (lot. ex officio), remdamasi teismo sprendimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė prašo priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pateikta 2025 m. gegužės 21 d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė už ieškovei teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patyrė 379,17 Eur išlaidas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje ieškinys buvo tenkintas visiškai, tačiau ieškovės teisinės pagalbos išlaidos bei teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims buvo patirtos dėl pačios ieškovės veiksmų, ko pasekoje ieškovei reikėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo vaiko gimimo įraše. Taip pat atsižvelgus į tai, kad atsakovas D. J. sutiko su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovas E. V. taip pat sutiko su visais ieškinio reikalavimais, teismas įvertindamas tokį atsakovų procesinį elgesį, taip pat vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1, 5 dalimi, bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia nepriteisti iš atsakovų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 94 straipsnio 4 dalis).

Procesinių dokumentų išlaidos byloje yra 11,97 Eur, kurios priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra P. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra P. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)duomenis skiltyje „Tėvas“, kurioje P. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas D. J., gim. (duomenys neskelbtini)

P. J., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę pakeisti į ,,V“ pavardę.

Valstybei iš ieškovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 11,97 Eur (vienuolikos eurų 97 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.