- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-716-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- V. D.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
atsakovui V. D.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovui V. D. dėl įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. D. , prašydamas priteisti iš atsakovo 1170,44 Lt skolą, penkis proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2003-09-10 atliekant planinį patikrinimą buvo nustatyta, kad atsakovui V. D. nuosavybės teise priklausančiame sodo pastate, esančiame Vilniaus m. sav. sodininkų bendrijoje „Rūkas“ 50 skl., naudojamą elektros energiją apskaitančio elektros skaitiklio rodmenys buvo 2657kwh. Kadangi 2002-07-29 atlikto kontrolinio patikrinimo metu skaitiklio rodmenys buvo 7901 kwh, o atsakovas 2003-11-21 apmokėjo už suvartotą elektros energiją iki rodmenų 8621 kwh, buvo konstatuota, kad skaitiklio rodmenys „persivertė“ ir atsakovas yra nesumokėjęs už 4036 kwh (10000 kwh – 8621 kwh +2657 kwh) sunaudotos elektros energijos, t.y. 1170,44 Lt. Rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo – tarp šalių susiklostė faktiniai elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai.
Atsakovas V. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jau 1999 m. informavo ieškovą dėl elektros energijos skaitiklio gedimo, prašydamas pakeisti skaitiklį. Vėliau dar du kartus kreipėsi į elektros energijos tiekėją, tačiau ieškovas skaitiklio nepakeitė. Todėl atsakovas toliau mokėjo pagal skaitiklio parodymus, nors jie buvo akivaizdžiai neteisingi. Ieškovas daugiau nei 16 metų neatliko šio skaičiavimo prietaiso metrologinio patikrinimo ir skaitiklį pakeitė tik 2003 m. Kontrolinio patikrinimo metu užfiksavus atsakovo skolą už neva sunaudotas 4036 kwh, atsakovas kreipėsi į Vilniaus m. pietinio skyriaus EPG skyriaus vadovą L. V. , pateikė jam savo rašytų prašymų kopijas, parašė paaiškinimą bei prašymą dėl skolos panaikinimo. L. V. , išnagrinėjęs atsakovo dokumentus, jo atsiskaitymo knygelėje padarė įrašą „atsiskaityti nuo naujai pastatyto skaitiklio rodmenų 2003-09-16“, kuris reiškė skolos anuliavimą. Atsakovas, manydamas, kad jo įsiskolinimo klausimas yra visiškai išspręstas, nebereikalavo iš ieškovo darbuotojo grąžinti jo ieškovui rašytų prašymų kopijų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-03-29 sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo V. D. ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai 1170,44 Lt įsiskolinimą už patiektą elektros energiją, 50 Lt žyminį mokestį ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2006-09-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas konstatavo, jog ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinio reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes atsakovas turi sumokėti ieškovui už faktiškai sunaudotą elektros energijos kiekį laikotarpiu nuo 2002-07-29 iki 2003-09-10 pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis, t.y. 1170,44 Lt įsiskolinimo, kadangi skaitiklio rodmenys „persivertė“ ir atsakovas nesumokėjo už 4036 kwh. Teismas nustatė, kad atsakovo V. D. sodo pastate elektros energijos skaitiklis 2003-09-10 buvo nuimtas planine tvarka ir jo vietoje pastatytas naujas skaitiklis. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog elektros energijos skaitiklis atsakovui priklausančiame sodo pastate buvo pakeistas dėl gedimo. Pats atsakovas teismui patvirtino, kad ieškovo atstovams atvykus pakeisti elektros skaitiklio apie skaitiklio gedimą tarp jų jokios kalbos nebuvo, o apklaustas atsakovo sodo kaimynas P. Š. taip pat nepatvirtino atsakovo elektros energijos skaitiklio gedimo fakto. Teismas nelaikė L. V. 2003-09-16 atsakovo atsiskaitymo knygelėje padaryto įrašo „atsiskaityti nuo naujai pastatyto skaitiklio rodmenų 2003-09-16“ atleidimu nuo apmokėjimo už sunaudotą 4036 kwh elektros energiją. Teismas šį įrašą vertino kaip nurodymą mokėti pagal naujai pastatytą skaitiklį. Be to, L. V. kaip Vilniaus miesto pietinių elektros tinklų skyriaus elektros prekybos grupės vadovas pagal savo pareiginę instrukciją ir AB Rytų skirstomieji tinklai beviltiškų skolų nurašymo tvarką neturėjo teisės anuliuoti atsakovo įsiskolinimo, susidariusio neapmokėjus už sunaudotą elektros energiją.
Šalies argumentai
Atsakovas V. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-03-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto manymu, teismas neįvertino, jog senas skaitiklis planine tvarka buvo pakeistas dėl to, kad ieškovas nepagrįstai neužregistravo atsakovo prašymų ir dėl to nereagavo į juose nurodytas aplinkybes dėl skaitiklio gedimo ir į prašymą jį pakeisti. Iš ieškovo pateiktų gyventojų laiškų, pareiškimų ir skundų registravimo žurnalų matyti, jog prašymų registravimas buvo vedamas netvarkingai, nenuosekliai. Tuo tarpu atsakovas dar 1999 m. pavasarį kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad skaitiklis sukasi net ir išjungus visus prietaisus, bei prašė pakeisti esamą skaitiklį į trifazį dviejų tarifų skaitiklį. Pakartotinį prašymą atsakovas ieškovui pateikė po poros metų. Apeliantas nurodo, jog visų savo prašymų kopijas 2003-09-16 pateikė ieškovo vadovaujančiam darbuotojui L. V. , kuris sprendė susidariusios skolos klausimą. Kadangi L. V. , apelianto manymu, skolos anuliavimo klausimą išsprendė iš esmės, nebebuvo reikalo prašyti grąžinti skaitiklio gedimo įrodymų. Teismas, apelianto nuomone, neįvertino, kad pasenęs elektros skaitiklis buvo eksploatuojamas neatliekant privalomų periodinių patikrų net 16 metų, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad skaitiklis veikė tiksliai. Keičiant skaitiklį, senas skaitiklis nuėmimo metu nebuvo tikrinamas, nes atsakovo prašymai nebuvo užregistruoti, o skaitiklio plombos nebuvo pažeistos. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad skaitiklis veikė tinkamai, nes ieškovui atliekant savo parduodamos elektros energijos apskaitos prietaisų priežiūrą teko pareiga užtikrinti, kad privaloma elektros skaitiklio patikra būtų atliekama teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku, o pažeidus šią pareigą – užtikrinti, kad nuimtas elektros skaitiklis būtų patikrintas dėl galimo gedimo. Atsakovas nemano, jog jis elgėsi aplaidžiai, nereikalaudamas iš ieškovo darbuotojo L. V. grąžinti jam ieškovui rašytų prašymų, kuriuose nurodytas skaitiklio gedimas, nes atsakovas turėjo pagrindą manyti, kad skolos klausimas, padarius įrašą naujoje atsiskaitymo knygelėje, yra išspręstas iš esmės ir skola anuliuota. Teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad sunaudotas elektros energijos kiekis paskutiniais elektros skaitiklio eksploatavimo metais nepagrįstai išaugo, kas patvirtina, jog skaitiklis buvo sugedęs. Nei atsakovas, nei jo šeimos nariai sode nuolat negyveno, jokių daug elektros energijos naudojančių prietaisų nenaudojo, o šaltuoju metų laiku apskritai nesilankė. Teismas, nurodoma skunde, neteisingai įvertino ieškovo darbuotojo L. V. atsakovui naujai išduotoje atsiskaitymo knygelėje padarytą įrašą „atsiskaityti nuo naujai pastatyto skaitiklio rodmenų 2003-09-16“, kuris turi būti aiškinamas kaip skolos anuliavimas. Minėtą įrašą L. V. padarė įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus (paaiškinimus, anksčiau rašytus prašymus pakeisti sugedusį skaitliuką, seną atsiskaitymo knygelę) ir nurodė atsakovui, kad klausimas išspręstas. Teismas neįvertino, jog ieškovas savo 2006-11-29 paaiškinimuose nurodė, kad įrašą pripažįsta, o įrašą padaręs L. V. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. L. V. veikė kaip numanomas ieškovo atstovas (LR CK 2.133 str. 2 d.) ir atsakovas iš susiklosčiusių aplinkybių turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovo darbuotojas L. V. yra įgaliotas spręsti skolos anuliavimo klausimus. Vadovaujantis LR CK 2.133 str. 2 d., numanomo atstovo sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.
Atsiliepimas
Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-03-29 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo V. D. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovui buvo pateikti raštai dėl skaitiklio savieigos, savo teiginių negali pagrįsti įrodymais. Ieškovo gaunamų ir siunčiamų dokumentų registracijos žurnaluose nėra duomenų, kad tokie raštai buvo gauti. 2003-09-10 elektros skaitiklis pakeistas planine tvarka, o ne dėl gedimo, jokie skaitiklio gedimai ar trūkumai nebuvo nustatyti. Atsakovui priskirtas elektros apskaitos prietaisas yra trifazis, todėl realu, kad net ir per trumpą laiką vartotojas gali sunaudoti didelį kiekį elektros energijos. 2003-09-19 užfiksuota faktinė skola, kurios iš esmės atsakovas neginčija. Nėra duomenų, kad L. V. anuliavo susidariusią skolą, kadangi jis tokių įgaliojimų neturėjo, o įrašas atsiskaitymų knygelėje skolos anuliavimo nereiškia.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas V. D. ginčija Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-03-29 sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinys dėl 1170,44 Lt įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo. Apeliantas nurodo, jog jo sunaudotą elektros energiją iki 2003-09-10 apskaitantis skaitiklis CA4Y-U4672M, gam. Nr. 953918, buvo sugedęs, dėl ko jo parodymai buvo netikslūs. Ieškovas neatliko elektros energijos skaitiklio periodinių metrologinių patikrinimų nuo 1987 m. ir nereagavo į atsakovo pareiškimus dėl skaitiklio gedimo ir prašymo jį pakeisti. Be to, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo darbuotojo L. V. įrašą atsakovui naujai išduotoje atsiskaitymo knygelėje, kuris turi būti vertinamas kaip anuliuojantis atsakovo skolą.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai, nes ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tiekė atsakovui V. D. priklausančiam sodo pastatui, esančiam Vilniaus m. sav., SB „Rūkas“, 50 skl., unikalus Nr. 1300-1027-2015, elektros energiją, o atsakovas ta elektros energija naudojosi, dalinai už ją apmokėdamas, dėl ko šalių valia tiekti ir gauti elektros energiją buvo realizuota konkliudientiniais veiksmais. 2003-09-10 atlikus planinį elektros apskaitos patikrinimą, buvo užfiksuotas faktinių elektros skaitiklio CA4Y-U4672M gam. Nr. 953918 rodmenų ir atsakovo atsiskaitymo knygelėje nurodytų apmokėtų rodmenų neatitikimas. Patikrinimo metu nustatyta, jog atsakovas yra nesumokėjęs už 4036 kWh sunaudotos elektros energijos laikotarpiu nuo 2002-07-29 iki 2003-09-10, t.y. 1170,44 Lt. Atsakovas atsisakė apmokėti, teigdamas, kad skaitiklis buvo sugedęs ir neteisingai parodė faktiškai sunaudotą elektros energiją. Vartotojas teigė, kad dar 1999 m. kreipėsi į ieškovą dėl pastebėtų neteisingų elektros skaitiklio parodymų, prašydamas pakeisti buvusį skaitiklį, tačiau ieškovas į prašymą nereagavo. Pakartotinai į ieškovą atsakovas su analogišku prašymu kreipėsi po poros metų, tačiau elektros energijos skaitiklis buvo pakeistas planine tvarka tik 2003-09-10.
LR CK 6.246 str. 1 d. nustatyta bendroji civilinės atsakomybės prielaida – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas atsakovo sutartinę civilinę atsakomybę kildina nurodydamas, jog atsakovas pažeidė savo kaip vartotojo sutartinę pareigą atsiskaitysi su tiekėju už sunaudotą elektros energiją pagal galiojančius tarifus ir apskaitos prietaiso rodmenis, dėl ko ieškovas patyrė 1170,44 Lt nuostolių.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2002-07-29 kontrolinio patikrinimo metu nustatyti atsakovo elektros skaitiklio rodmenys – 7901 kWh. Byloje esanti atsakovo mokėjimų už elektros energiją istorija patvirtina, jog atsakovas kontrolinio patikrinimo dieną už sunaudotą elektros energiją buvo apmokėjęs pagal skaitiklio rodmenis (t. 1, b.l.24-25). Faktinių elektros skaitiklio rodmenų ir atsiskaitymo knygelėje nurodytų apmokėtų rodmenų neatitikimai susidarė po 2002-07-29 kontrolinio patikrinimo, t.y. laikotarpiu nuo 2002-07-29 iki 2003-09-10, kai planinio patikrinimo metu buvo pakeistas elektros energijos skaitiklis. Pažymėtina, jog tuo metu galiojo LR ūkio ministro 2001-12-29 įsakymu Nr. 398 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau - Taisyklės), privalomos tiek elektros energijos tiekėjui, tiek vartotojui. Taisyklių 41.4 p. nustatyta, kad vartotojai turi pareigą atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją pagal galiojančius tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.
Pagal šias Taisykles tiekėjas privalėjo organizuoti vartotojų sunaudotos elektros energijos apskaitą, diegti, naudoti ir prižiūrėti elektros energijos apskaitos prietaisus, laiku, greitai ir kokybiškai remontuoti nuosavą tinklą, savo lėšomis įrengti vartotojams elektros energijos apskaitos prietaisus, juos periodiškai tikrinti bei nustatytais terminais atestuoti (Taisyklių 37.2 p., 37.5 p.). Tuo tarpu vartotojas turėjo nedelsdamas pranešti tiekėjui apie visus apskaitos prietaisų ar apskaitos schemose naudojamų elementų gedimus, apskaitos prietaisų, apskaitos schemose naudojamų elementų, kitų su apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų 52 punkte, plombų pažeidimus ar nutraukimus, jeigu pagal apskaitos prietaisus elektros energijos sunaudojimas nepagrįstai sumažėjo arba padidėjo (Taisyklių 42.1 p.). Vartotojui pranešus apie pastebėtus apskaitos prietaiso rodmenų netikslumus, tiekėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo vartotojo pareiškimo įteikimo dienos turėjo patikrinti apmokėjimo dokumentus, apskaitos prietaisus ir tikrinimo rezultatus pranešti buitiniam vartotojui (Taisyklių 67.2 p.). Operatorius, nustatęs apskaitos prietaiso gedimus po to, kai buvo gautas vartotojo pranešimas dėl apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos elemento gedimo ne dėl buitinio vartotojo kaltės, gedimus turėjo pašalinti per 10 kalendorinių dienų (Taisyklių 67.3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad šios nuostatos ir energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis nesuabsoliutina tiekėjo atsakomybės. Nors, viena vertus, elektros energijos tiekimo tikslas yra užtikrinti kokybišką elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugą, tinkamai organizuojant vartotojų suvartotos elektros energijos apskaitą, prižiūrint elektros energijos apskaitos prietaisus, tačiau, kita vertus, vartotojas turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir bendradarbiauti su energijos tiekėju, užtikrinant elektros energijos apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą.
Atsakovas neįrodė, jog jo veiksmai nesumokant už elektros energiją pagal galiojančius tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis nesukelia jo civilinės atsakomybės, nes jis nesunaudojo faktiškai elektros energijos skaitiklio 2003-09-10 planinio patikrinimo metu užfiksuoto elektros energijos kiekio. Atsakovas taip pat neįrodė, jog elektros energijos skaitiklis buvo sugedęs, dėl ko jo fiksuojami rodmenys buvo neteisingi, arba kad jis ėmėsi tinkamų priemonių informuoti ieškovą apie skaitiklio gedimą. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo veiksmus svarbu nustatyti, ar atsakovo faktinis elgesys atitinka tam tikrą elgesio standartą, t. y. tvarkingo elektros naudotojo (pirkėjo), kuris rūpinasi jam nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose esančiais elektros apskaitos prietaisais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai. Apeliantas nurodo, jog 1999 m. pavasarį jis, pastebėjęs elektros energijos skaitiklio rodmenų netikslumus, pranešė apie tai ieškovui, prašydamas pakeisti skaitiklį. Sutrikus sveikatai, tolesniu savo prašymo likimu nesidomėjo ir tik po poros metų pateikė pakartotinį prašymą ieškovui pakeisti skaitiklį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas V. D. neįrodė, jog ėmėsi priemonių tam, kad tinkamai, laikantis Taisyklių nustatytos tvarkos, informuotų tiekėją apie pastebėtus apskaitos prietaiso rodmenų netikslumus ir apskaitos prietaiso gedimus kaip tai būtų padaręs apdairus ir rūpestingas vartotojas. Ieškovo pateiktuose gautų dokumentų registracijos žurnaluose nėra užregistruoto nė vieno gauto atsakovo prašymo pakeisti skaitiklį (t. 1, b.l.68-81, 102-200, t.2, b.l.1-9, 28-63). Byloje nėra įrodymų, kokiais būdais atsakovas bandė įteikti ieškovui savo prašymus bei kad ieškovas juos gavo. Aplinkybė, kad atsakovui priklausančiame bute 1999 m. buvo pakeistas elektros energijos skaitiklis, neįrodo, jog skaitiklis buvo keičiamas pagal atsakovo neužregistruotą pareiškimą. Todėl apeliantas nepagrįstai remdamasis šia aplinkybe įrodinėja ieškovo gautų prašymų registravimo tvarkos pažeidimus, siekdamas įrodyti savo ieškovui adresuotų prašymų neįregistravo faktą. Atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas vartotojas, nesulaukęs tiekėjo atstovų patikrinimo, jau po dešimt dienų, kai ieškovas gavo jo prašymus, turėjo imtis priemonių papildomai informuoti tiekėją apie pastebėtus apskaitos prietaiso rodmenų netikslumus ir apskaitos prietaiso gedimus. Net ir įvertinus, jog atsakovas 1999 m. susirgo, tai neatleidžia jo kaip rūpestingo vartotojo nuo šios pareigos nevykdymo du metus. Aplinkybė, jog atsakovo kreipimąsi į ieškovą patvirtinančių pareiškimų kopijas V. D. 2003-09-16 paliko AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialo Vilniaus elektros tinklai Vilniaus miesto pietinių elektros tinklų skyriaus Elektros prekybos grupės vadovui L. V. ir kad jam buvo paliktos ieškovo gautų prašymų kopijos, nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas nesiėmė jokių priemonių tam, kad informuotų tiekėją apie pastebėtus apskaitos prietaiso rodmenų netikslumus ir apskaitos prietaiso gedimus po 2002-07-29 atlikto kontrolinio patikrinimo, kadangi pradedant būtent šiuo laikotarpiu skaitiklio rodmenys žymiai išaugo, t.y. nuo 7901 kWh 2002-07-29 iki 2657 kWh 2003-09-10, įvertinant skaitiklio „persivertimą“ pasiekus 10000 kWh. Be to, iki 2002-07-29 atsakovas mokėjo už sunaudotą elektros energiją pagal skaitiklio parodymus. Byloje taip pat nenustatyta, jog apie apskaitos prietaiso rodmenų netikslumus atsakovas būtų pranešęs ieškovo darbuotojams 2002-07-29 kontrolinio patikrinimo metu ar 2003-09-10 planinio patikrinimo metu, nors turėjo realią galimybę. Todėl, nesant išorinių skaitiklio pažeidimų, minėtų patikrinimų metu ir pakeitus skaitiklį nebuvo pagrindo tikrinti senąjį skaitiklį dėl galimų gedimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovui priklausančiame sodo pastate įrengtas elektros energijos skaitiklis CA4Y-U4672M, gam. Nr. 953918, buvo sugedęs ar kad jo apskaitomi sunaudotos energijos rodmenys buvo netikslūs. Atsakovas taip pat neįrodė, jog jis kaip apdairus ir rūpestingas vartotojas būtų tinkamai pranešęs ieškovui apie galimus skaitiklio gedimus. Skaitiklio gedimo savaime neįrodo faktas, jog atsakovo iki 2003-09-10 naudotam skaitikliui nuo 1987 m. nebuvo atlikta periodinė metrologinė patikra. Ankstesnis sunaudotos elektros energijos kiekis taip pat neįrodo, jog atsakovo sunaudojamos elektros energijos kiekis laikotarpiu nuo 2002-07-29 iki 2003-09-10 negalėjo išaugti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti su elektros energijos tiekėju pagal galiojančius tarifus ir apskaitos prietaiso rodmenis. Atsakovas V. D. , manydamas, jog dėl neteisingų matavimų jam buvo padaryta žala, vadovaujantis 2006-06-22 LR Metrologijos įstatymo 27 str., gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovo pareigą įrodyti, jog elektros energijos skaitiklis veikė netinkamai, pažeidė įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymą reglamentuojančias teisės normas (LR CPK 58 str. 1 d.). Kolegija pripažįsta, jog atsakovas, tvirtindamas, kad jam buvo patiektas mažesnis, nei nustatyta 2003-09-10 planinio patikrinimo metu elektros energijos kiekis ir kad jis nesunaudojo skaitiklio užfiksuoto elektros energijos kiekio, privalėjo šias aplinkybes įrodyti (LR CPK 58 str. 1 d.). Tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kurie tuo pačiu paneigtų ieškovo nurodytus bei byloje surinktais įrodymais patvirtintus faktus, atsakovas teismui nepateikė.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis vertinant ieškovo darbuotojo L. V. atsiskaitymo knygutėje 2003-09-16 padarytą įrašą „Atsiskaityti nuo naujai pastatyto skaitiklio rodmenų 2003 09 16“ kaip neįrodantį įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją pagal apskaitos prietaiso rodmenis anuliavimo. Pažymėtina, jog vienintelė bendrovėje egzistavusi skolų anuliavimo galimybė - beviltiškų skolų nurašymas, kurį reglamentavo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ valdybos 2002-04-29 posėdžio protokolu Nr. 10. patvirtinta AB „Rytų skirstomieji tinklai“ beviltiškų skolų nurašymo tvarka (t.1, b.l.43-49). Pagal šią tvarką galėjo būti nurašytos beviltiškos skolos, mažinančios apmokestinamąjį pelną, ir kitos beviltiškos skolos. Įgaliojimai priimti sprendimą dėl beviltiškos skolos nurašymo pagal minėtą tvarką AB Rytų skirstomieji tinklai Vilniaus miesto pietinių elektros tinklų skyriaus Elektros prekybos grupės vadovui nebuvo suteikti. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl L. V. kaip AB Rytų skirstomieji tinklai Vilniaus miesto pietinių elektros tinklų skyriaus Elektros prekybos grupės vadovo teisės spręsti skolos anuliavimo klausimą, pagrįstai vadovavosi jo pareiginėmis instrukcijomis, kurios nesuteikė L. V. šios teisės (t.1, b.l.38-41). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos numanomo atstovavimo sukeliamos teisinės pasekmės, kadangi atsakovas iš susiklosčiusių aplinkybių turėjo rimtą pagrindą manyti, kad L. V. kaip AB Rytų skirstomieji tinklai Vilniaus miesto pietinių elektros tinklų skyriaus Elektros prekybos grupės vadovas turėjo įgaliojimus anuliuoti jo skolą (LR CK 2.133 str. 2 d.). Pažymėtina, jog LR CK 2.133 str. 2 d. numatytos teisinės pasekmės dėl sandorio privalomumo taikomos tik numanomo atstovo atstovaujamojo vardu sudarytiems sandoriams, o skolos anuliavimas nėra sandoris.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnutinai ir visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes bei teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino įrodytomis ieškovo nurodytas aplinkybes dėl didesnio, nei nurodydavo atsakovas, elektros energijos kiekio sunaudojimo bei atsakovo prievolės ieškovui neįvykdymo fakto. Apelianto V. D. teiginys, kad jis nesunaudojo 2003-09-10 planinio patikrinimo metu apskaitos prietaiso užfiksuoto elektros energijos kiekio yra paremtas tik prielaidomis ir nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo prievolės įvykdymo faktą, nes tai prieštarautų byloje surinktiems įrodymams bei neatitiktų jų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Atmetus atsakovo V. D. apeliacinį skundą, atmestinas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LR CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.