Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. RV-22-10128 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 2015 m. liepos 16 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. lapkričio 7 d.) – 3 (treji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 9 (devynios) dienos.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. S., pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu

9. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82–87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį.

10. Nuteistasis A. S. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą, daromą mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, apygardos teismas tokios jo pažangos iš esmės neįžvelgia.

11. A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pastebimos nuteistojo teigiamos nuostatos į darbinę veiklą, bausmės atlikimo metu dirba, baigė Elgesio keitimo terapiją, dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose, pozityvaus užimtumo veikloje, lankė Socialinių įgūdžių lavinimo programą, dalyvavo Teisinio ir socialinio švietimo mokymuose, skatintas 27 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus. Nagrinėjamu atveju, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, nuo 2018 m. spalio 26 d. jis perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. perkeltas bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.

12. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, taip pat rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių, į kuriuos dėmesį skundžiamoje nutartyje atkreipė ir apylinkės teismas. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo Socialinio tyrimo išvada.

13. Susipažinus su Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad nors paskutinio vertinimo, atlikto 2024 m. spalio 18 d., metu pažymėta, jog A. S. nusikalstamo elgesio rizika pakartotinai nusikalsti yra mažėjanti, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos lygis nepakito – išliko vidutinis. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. Tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį nors ir vertintinos mažėjimo linkme, tačiau visgi nebuvo maksimalios ir pakankamos.

14. Vertinimo metu nuteistajam A. S. nustatyti septyni statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių korekcija negalima, tai yra, kriminalinė istorija (devyni teistumai), pirmas teisumas jauname amžiuje, smurtinio elgesio istorija, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. O taip pat nustatyta ir daugiau nei dvidešimt dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių, tai yra, nepastovi gyvenamoji vieta, neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, elgesio problemos vaikystėje, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kriminalinių nuostatų palaikymas, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, priežiūros / apribojimų pažeidimai, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį.

15. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nors nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimo neeliminuos, tačiau tolimesnis dinaminių veiksnių šalinimas gali padėti dar labiau koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, savo išvadas grindė vertindamas nuteistajam nustatytus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius dinaminius veiksnius, kurie ne tik kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, ir tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl jo galimo lygtinio paleidimo.

16. Kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo turinio, jis mano, kad spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo kriminalinę patirtį, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pagyvenusio amžiaus. Atmesdamas šį nuteistojo skundo argumentą kaip nepagrįstą, aukštesnės instancijos teismas pabrėžia, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ir Komisijos rekomendacijomis bei nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, o amžius taip pat nėra esminis kriterijus. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tai yra, vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo.

17. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau atsižvelgė ir į tai, jog A. S. teistas net devynis kartus. Nusikaltimai – plėšimai, vagystės, turto prievartavimai, sukčiavimai ir galiausiais narkotinių medžiagų platinimas, kontrabanda, vykdyti siekiant gauti finansinės naudos. Teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nusikaltimus A. S. vykdė sistemingai, jam skirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės jo nuo naujų nusikaltimų, tarp jų ir sunkių bei labai sunkių, darymo nesulaikė. Nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarė veikdamas organizuotoje grupėje, kaip organizatorius ir vykdytojas. Šios aplinkybės rodo, kad jam paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą abejoti A. S. pasiruošimu tolesnei resocializacijai laisvėje, ypač atsižvelgus į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, išskiriamas itin didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių, ir apsauginių veiksnių nenustatymas, tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų minimizuoja, bando pateisinti savo nusikalstamas veikas, kas atsispindi ir jo skunde.

18. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenės nariams. Jo savivaizdis remiasi netinkamais veiksniais, teigia, kad jo padaryti nusikaltimai yra mažareikšmiai, jų nesureikšmina, pateisina savo elgesį kaltindamas kitus. Tvirtai laikosi savo požiūrio ir atsisako svarstyti bet kokią kitą alternatyvą, bandydamas pateisinti savo elgesį, teigia, kad „valdžia prisivagia, o paprastiems žmonėms reikia kovoti už save“. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas, gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis kaltės ar ją pripažįstantis tik iš dalies, nesigailintis, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, įvardija ją kaip neadekvačią. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių padarinių, minimizuoja atsakomybę, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Šios aplinkybės tik sustiprina manymą, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

19. Sėkminga probacijos taikymo galimybe abejoti verčia ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis A. S., priimdamas sprendimą, neįvertina ankstesnio patyrimo. Jis nesugeba suvokti poreikio imtis veiksmų pačiam spręsti problemas, neapgalvoja ir tinkamai neįvertina savo veiksmų pasekmių. Apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai. Turi neigiamas nuostatas laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojų atžvilgiu. Kalėjimo administracijai yra pakantus, elgiasi mandagiai, tačiau jiems daugiau nesuteikia jokios pagalbos. Nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių sėkminga probacijos taikymo galimybe nuteistajam A. S. ir tuo, kad jis, ateityje gyvenimo tikslų sieks tik teisėtais būdais.

20. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – 3 (treji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai ir 9 (devynios) dienos (Komisijos posėdžio dienai (2024 m. lapkričio 7 d.)). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą, ypač atsižvelgus į aplinkybę, kad praeityje nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, į teistumą skaičių, nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo nesuvokimą jo daromų nusikalstamų veikų pavojingumo.

21. Taigi, nors A. S. bausmę stengiasi atlikti tinkamai, rodo tam tikras pastangas taisytis, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad ši jo padaryta pažanga, įvertinus aukščiau paminėtus duomenis apie jo nusikalstamą praeitį, nusikaltimus sąlygojusias aplinkybes, nusikalstamų poelgių minimizavimą, taip pat kriminogeninius nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, dar nėra pakankama ir nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą, bei manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

23. Remiantis aptartu, skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.