- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 2-20-880/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01120-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- R. T.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovei R. T. dėl turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį, t. y. ½ dalį vieno kambario, bendrojo 21,76 kv. m. ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra ieškovo turto dalį atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisiant piniginę kompensaciją 3800 eurų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 9 d. jis su atsakove sudarė santuoką. Santuokos metu 2005 m. rugpjūčio 16 d. sutuoktiniai nusipirko vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės santuoka teismo sprendimu 2008 m. balandžio 23 d. buvo nutraukta, o butas po ½ dalį padalintas ieškovui ir atsakovei. Ieškovas šiame bute negyvena nuo 2007 m. gruodžio mėn., tačiau už jam nuosavybės teise priklausančią buto dalį moka komunalinius mokesčius. Ieškovas realiai naudotis jam priklausančia nuosavybe negali, nes visu butu naudojasi atsakovė. Ieškovui susitarti su atsakove dėl buto perleidimo ar ieškovui priklausančios dalies pirkimo nepavyko. Buto suformuoti į du atskirus nekilnojamojo turto objektus nėra galimybių, nustatyti buto naudojimosi tvarką irgi yra neįmanoma. Ieškovas nurodė, kad vidutinė buto rinkos vertė yra VĮ Registrų centro duomenimis yra 5253 Eur. Ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, kas sudaro apie 10,88 kv. m. apie 2626 Eur. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. visu butu naudojasi tik atsakovė, ieškovas ten nesilanko, nelaiko jokių asmeninių daiktų, neturi buto raktų. Nuo 2008 m. iki 2015 m. ieškovas yra sumokėjęs už buto šildymą 851,58 Eur, karštą vandenį - 21,91 Eur, taip pat yra mokėjęs ir už naudojimąsi bendro naudojimo namo plotu (laiptine), todėl ieškovo manymu, jo prašoma priteisti suma pinigais yra protinga ir teisinga.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad neturi lėšų išpirkti iš ieškovo buto dalį. Ji nurodė, kad sutiktų sumokėti už ½ buto 1000 eurų. Priešingu atveju ji sutiko, kad ieškovas butą perleistų trečiajam asmeniui, kuriuo galėtų būti jos motina. Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti iš jos už buto išlaikymą, nes butą privalo išlaikyti jo savininkai ar juo naudojasi ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini). Širvintų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) jie įsigijo 21,76 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). 2008 m. balandžio 23 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta (b.l. 8). Teismo sprendimu ieškovui ir atsakovei buvo priteista po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo atidalinti jo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios dalinės nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str.). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.
Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad atidalinti buto natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog nei viena iš ginčo šalių teismui net nepateikė daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo. Be to, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių galimybių, kurios leistų manyti esant realią galimybę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Butas priklauso dviem bendraturčiams: ieškovui ir atsakovei po ½ dalį. Ginčo buto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Atsižvelgiant į buto tikslinę naudojimo paskirtį, jo mažą plotą (21,76 kv. m.) akivaizdu, kad jį atidalinti į du butus nėra galimybės. Kaip jau minėta šiuo metu butu naudojasi atsakovė. Perplanuoti butą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti ieškovui priklausiančias ½ dalį į atskirą butą, be neproporcingos žalos jo paskirčiai, yra neįmanoma. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad natūra atidalinti ieškovo buto dalies nuo atsakovės buto dalies neįmanoma.
Nustačius, kad šioje byloje negalimas ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimas natūra, bei, kad ieškovas nesiekia nustatyti naudojimosi daiktu tvarkos, be to, jog ieškovas turi kitą gyvenamąjį plotą, gyvena užsienyje, nuo 2007 metų gruodžio ginčo turtu nesinaudojo, nors ir moka komunalinius mokesčius, spręstina, kad jo interesas naudotis šia nuosavybe nėra itin svarbus. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ginčo butas yra vienintelis jos gyvenamasis būstas ir ji jo parduoti nenori. Todėl teismas sprendžia, kad tinkamiausias turto atidalijimo būdas kompensacija pinigais.
Nustačius, kad tinkamiausias bendrosios nuosavybės atidalijimo būdas nagrinėjamu atveju yra atidalijimas išmokant ieškovui kompensaciją pinigais, spręstas klausimas dėl šios kompensacijos dydžio. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą priteisti kompensaciją, pateikė teismui VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta bendra buto vertė yra 5253 eurai. Pateikti duomenys yra tinkami, įstatymų reikalavimus atitinkantys rašytiniai įrodymai (CPK 197 str.). Buto vertės neginčijo teismo posėdžio metu ir atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priklauso ½ dalis buto, kurio vertė 5253 eurai, jam iš atsakovės priteistina 2626,5 euro kompensacija, o atsakovei priteisima ieškovui priklausiusi buto dalis.
Teismas nesutinka, kad ieškovui kaip kompensacija atidalinant butą būtų priteisti ieškovo 2008-2015 metais sumokėti 851,58 euro už buto šildymą, 21,91 euro už karštą vandenį ir mokesčiai už bendro naudojimosi patalpas. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šiuo atveju ieškovo aukščiau nurodomi sumokėti mokesčiai už butą yra buto išlaikymo mokesčiai ir jis kaip savininkas, nors jame ir negyveno privalėjo mokėti, todėl ji suma negali būti priteisiama iš atsakovės kaip kompensacija padalinant turtą. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys atmetamas.
Pažymėtina, tai, kad jeigu atsakovė neturi pakankami lėšų iš karto sumokėti ieškovui kompensaciją, ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo išdėstymo. Ši teisė atsakovei buvo išaiškinta, tačiau ji išdėstyti teismo sprendimo neprašė.
CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintai ieškinio daliai (ieškinys patenkintas 69,1 proc.) priteisiama 78,77 euro žyminio mokesčio, 207 eurai už advokato paslaugas (300 eur x 69,1 proc.), iš viso 285,77 euro bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str.).
Kadangi iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti bendrojo 21,76 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės ieškovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės, turtą priteisiant natūra atsakovei R. T., iš atsakovės R. T. priteisiant ieškovui A. T. 2626,5 euro piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovui priklausiusią turto dalį.
Priteisti iš R. T. A. T. 78,77 euro žyminio mokesčio ir 207 eurus advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, iš viso 285,77 euro bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.