Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., gim. 1986 m. kovo 22 d. Jurbarke, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbęs pagal verslo liudijimą, teistas 2004 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 159 str. laisvės atėmimu trims mėnesiams, remiantis BK 63 str. 1, 4 d. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, remiantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėta dalis 2004 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui, 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 7 p., 67 str. 2 d. 4 p., 71 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – iki 2008 m. rugsėjo 1 d. įmokėti 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 261 str. 1 d., padarymu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. G. iki 2009 m. balandžio 27 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 5,129 g kanapių (ir jų dalių), neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis T. G. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo prisipažino ir parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje, automobiliu grįždamas iš Olandijos, prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos, Lazdijų pasienio poste sutiko pažįstamą Rimą iš Marijampolės. Iš pastarojo už 170 litų jis įsigijo 12–13 plastikinių maišelių su narkotine medžiaga – kanapėmis, įprastai vadinama „žole“. Šios medžiagos jis nesvėrė, tačiau mano, kad kiekviename maišelyje jos galėjo būti apie 0,5 gramo. Be to, minėtas Rimas jo paprašė paimti palaikyti elektronines svarstykles, sakė jas atsiimsiąs grįžęs iš užsienio. Minėtą narkotinę medžiagą pirko vartoti sau pačiam, parūkyti atsipalaidavimui. Įprastai tai jis darydavo savaitgalį. Tikslo parduoti narkotinę medžiagą neturėjo, niekam nepardavė, nieko ja nevaišino ir kitaip neplatino. Įsigytą narkotinę medžiagą jis laikė savo namų kambaryje, grindų plyšyje po durų slenksčiu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. G. kaltė taip pat įrodyta kratos protokole užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada.

Iš 2009 m. balandžio 27 d. kratos protokolo nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), T. G. kambaryje, po durų slenksčiu ir grindimis rasta 13 plastikinių maišelių su augalinės kilmės medžiaga, spintelėje rasti plastikiniai maišeliai, elektroninės svarstyklės „Mindega 100 g-0,01 g“ (t. 1, b. l. 5–6).

Iš 2009 m. birželio 10 d. specialisto išvados nustatyta, kad kratos metu rastuose trylikoje plastikinių maišelių supakuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 5,123 g, ant keturių plastikinių maišelių vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – pėdsakai, ant vieno plastikinio maišelio vidinio paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai, ant elektroninių svarstyklių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kokaino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 31–33).

Šie duomenys visiškai ir neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis T. G. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 5,123 g kanapių (ir jų dalių).

Nors pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1033 dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos) pakeitimo išdėstytą naują jų redakciją rastų pas kaltinamąjį T. G. kanapių (ir jų dalių) kiekis tik 0,123 g viršijo nustatyto nedidelio šių medžiagų kiekio ribą (ne daugiau kaip 5 g), o ir Rekomendacijose nurodyta medžiagų kiekio riba yra rekomendacinio pobūdžio, teismas, atsižvelgdamas į rastų kanapių (ir jų dalių) apimtį, kad iš jų vartojimui buvo galima pagaminti pakankamai daug dozių, daro išvadą, jog kaltinamasis T. G. neteisėtai laikė viršijantį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos ir, remdamasis išdėstytais duomenimis, jo veiksmus kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.

Be neteisėto narkotinės medžiagos – 5,123 g kanapių (ir jų dalių) – laikymo, T. G. buvo kaltinamas pagal BK 260 str. 1 d. ir tuo, kad šią medžiagą neteisėtai įgijo (kaltinamajame akte – įsigijo), turėdamas tikslą ją platinti, bei neteisėtai ją platino: „2009 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos-kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą ją platinti <...> bei neteisėtai ją platino ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims“.

Nors neteisėtas LR BK 259, 260 straipsniuose numatytų dalykų laikymas paprastai neįmanomas be jų neteisėto įgijimo, savaime tai baudžiamosios atsakomybės ir pagal šį požymį negali užtraukti. Turi būti nustatytos ir, be kita ko, išdėstytos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės – jos padarymo vieta, laikas, būdas. Pirmiausia šios aplinkybės turi būti išdėstytos kaltinamajame akte (LR BPK 219 str. 3 p.). Tačiau kaltinamajame akte T. G. dėl nurodytos narkotinės medžiagos įgijimo nurodytas tik laikas – kaltinamas juos įsigijęs „2009 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas“. Jeigu baudžiamojo proceso įstatyme (LR BPK 255 str. 2 d.) nustatyta, kad „kaltinamasis negali būti nuteistas (...) dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta“, neabejotina, kad jis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios būtinos faktinės aplinkybės kaltinamajame akte iš viso neišdėstytos.

Kaltinamasis T. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nurodytą narkotinę medžiagą jis įsigijo 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje iš pažįstamo asmens, vardu Rimas, prie Lazdijų pasienio punkto, ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad šias medžiagas tuo pačiu laiku įsigijo Olandijoje (t. 1, b. l. 77). Kokiais duomenimis grindžiamas jam kaltinimas nurodytas narkotines medžiagas įsigijus 2009 m. sausio mėnesio pradžioje, iš kaltinamojo akto neaišku. Anksčiau minėtų aplinkybių dėl narkotinės medžiagos įgijimo nenurodymas kaltinamajame akte savaime pašalina galimybę spręsti jų pakeitimo ar nustatymo teisme klausimus. Pastaruoju atveju neabejotinai būtų pažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Todėl nurodytais pagrindais ir motyvais kaltinimo T. G. dalis dėl neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo, taip pat nesant pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir bylą perduoti prokurorui, pripažintina kaip nepagrįsta.

Dėl kaltinimo T. G. tuo, kad jis narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) – neteisėtai įgijo turėdamas tikslą ją platinti, bei neteisėtai ją platino tyrimo metu nenustatytiems asmenims pasisakytina kartu nagrinėjant kitą kaltinimo jam dalį.

T. G. dar buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 261 str. 1 d. tuo, kad 2008 m. rudenį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą ją platinti, neteisėtai ją laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai ją platino Tauragės rajono gyventojams, tai yra 2008 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 0, 5 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – pardavė nepilnamečiui D. J..

Šis kaltinimas bei anksčiau nurodytas kaltinimas, kad narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) 2009 m. sausio mėnesio pradžioje T. G. neteisėtai įgijo turėdamas tikslą ją platinti, bei neteisėtai ją platino tyrimo metu nenustatytiems asmenims – buvo grindžiamas liudytojų D. J., D. S., R. S., D. I., M. P. parodymais.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2008 m. rudenį ėjo pas T. G. pirkti narkotinės medžiagos, kitaip vadinamos „žolės“. Iš Možonų kaimo žmonių žinojo, kad T. G. laiko „žolę“. Už mažą plastikinį maišelį šios medžiagos kaltinamajam jis sumokėjo 20 litų. Iš gauto kiekio vėliau jis susisuko vieną cigaretę ir vienas surūkė. Apsvaigęs nebuvo ir jokio kitokio poveikio nebuvo, todėl nežino, ar ten buvo narkotinė medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. dar buvo parodęs, kad prieš mėnesį iki minėtos „žolės“ iš T. G. įsigijimo jam „žolės“ jau buvo pirkęs D. I.. Jis buvo įsitikinęs, kad šią medžiagą D. I. jam nupirko iš T. G. (t. 1, b. l. 52, 56–57). Teisiamajame posėdyje liudytojas D. J. nurodė, kad šie jo parodymai neteisingi, išgauti dėl policijos pareigūnų grasinimų jį sulaikyti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje šis liudytojas parodė, kad „žolę“ jis rūkė vienas.

Liudytojas D. I. parodė, kad lankydamasis pas savo pusbrolį T. G. namuose pora kartų, 2008 m. rudenį ir maždaug prieš savaitę iki pastarojo sulaikymo 2009 metais, matydamas, kad pastarasis rūkė narkotinę medžiagą, taip vadinamą „žolę“, prašė ir jam duoti parūkyti. Jis įtraukė tik keletą cigaretės dūmų, jokio ypatingo poveikio nepajautė. Liudytojas dar parodė, kad jis niekam „žolės“ iš T. G. nepirko, negirdėjo, kad pastarasis ja prekiavo.

Liudytojas R. S. parodė, kad iš Mažonų kaimo žmonių kalbų jis sužinojo, kad kaltinamasis T. G. pardavinėjo narkotinę medžiagą – „žolę“. Taip kalbėjo visas kaimas, kad pastarasis pratina vaikus prie narkotikų. Jam asmeniškai nepilnametis D. S. sakė, kad iš T. G. yra gavęs „žolės“ ir kelis kartus jos rūkęs. Taip pat M. P. bei dar keli kaimo gyventojai yra pasakoję, kad T. G. jiems pardavė šios medžiagos. Taip pat jis yra girdėjęs, kad minėtą narkotinę medžiagą T. G. parsiveždavo iš Olandijos, duodavo ja prekiauti ir D. I.. Jis pats narkotinės medžiagos iš kaltinamojo nėra pirkęs, pastarasis jam yra grasinęs dėl jo atsisakymo daryti su juo nusikaltimus, tokius kaip kontrabanda.

Liudytojo D. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole užfiksuota, kad Mažonų kaime sklido kalbos, kad T. G. jau kelerius metus pardavinėjo narkotines medžiagas, vadinamas „ratais“, „žole“. 2008 m. vasarą ir kiek vėliau iš T. G. D. J. pirko, tai jis pats pasakė, „žolės“, kurią trise – D. J., A. P. ir jis – D. S. – rūkė. Pinigus „žolei“ įsigyti buvo susidėję visi trys. Jis pats su T. G. nesutaria, o D. J. buvo jo draugas (t. 1, b. l. 49).

Teisiamajame posėdyje šiuos parodymus liudytojas D. S. kategoriškai paneigė, nurodydamas, kad minėtus parodymus jis išgalvojo dėl policijos pareigūnų grasinimų, apklausos protokolo skaityti jam nedavė.

Liudytoja M. P. parodė, kad T. G. buvo jos draugas, jiedu kartu gyveno. Pastarasis iki sulaikymo parūkydavo narkotinės medžiagos – kanapių, kitaip vadinamos „žolės“. Kartą ir jinai, paėmusi iš T. G. cigaretę, patraukė keletą dūmų. Pas Tomą ateidavo draugų ir jie visi rūkydavo susisuktas cigaretes. Jai nėra žinoma, kad T. G. „žolę“ pardavinėjo.

Iš išdėstytų liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie yra labai prieštaringi. D. J. teigia, kad 2008 m. rudenį jis vienas iš T. G. pirkęs „žolės“ ir vienas ją rūkęs, aiškinęs, kad anksčiau jam narkotinės medžiagos iš T. G. pirkęs D. I., teisme šiuos parodymus neigė. Liudytojas D. I. taip pat paneigė pirkęs D. J. nurodytą narkotinę medžiagą. Liudytojo D. J. parodymams visiškai prieštarauja liudytojo D. S. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kurių teisme jis kategoriškai atsisakė, kad jis kartu su D. J. ir A. P. iš T. G. buvo įsigiję „žolės“, ją nusipirkęs pastarojo draugas D. J. (pastarasis tokią draugystę neigia) ir jie visi rūkę. Pastarasis liudytojas kartu neigia pasakojęs R. S. apie narkotinės medžiagos įsigijimą iš kaltinamojo, o liudytojo R. S. parodymų, kad ir D. I. prekiavęs iš T. G. gauta narkotine medžiaga, niekas nepatvirtina. Be to, liudytojų parodymuose nurodomas skirtingas narkotinės medžiagos platinimo laikas, žinių apie tai šaltiniu nurodomi neįvardyti asmenys, kaimo žmonių kalbos.

Net ir pašalinus šiuos ir kitus prieštaravimus, tokiais duomenimis pagrįsti nuosprendį T. G. nebūtų galima. Pirmiausia todėl, kad tokius duomenis negalima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Nurodytų liudytojų parodymuose nurodomi tokie duomenys kaip kaimo žmonių kalbos apie kaltinamojo prekiavimą narkotinėmis medžiagomis yra žinios, kurių šaltinis nežinomas. Be to, minėtuose kaltinimuose T. G. nenurodyta, kokiu būdu, kokiu laiku ir kur jis tyrimo metu nenustatytiems asmenims, Tauragės rajono gyventojams, narkotinę medžiagą platino. Jis nėra kaltinamas šią medžiagą platinęs liudytojui D. I. ar kitiems liudytojams, išskyrus liudytoją D. J.. Nors teismas ir neturi pagrindo abejoti šio liudytojo teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad 2008 m. rudenį jis pirkęs iš T. G. „žolės“, vien šiais parodymais pagrįsti T. G. kaltinimą, kad jis pardavė minėtam nepilnamečiam asmeniui narkotinę medžiagą, negalima. Tokios medžiagos pas pastarąjį nebuvo rasta, todėl nebūtų galima paneigti jau šio liudytojo keliamą abejonę, ar T. G. jam pardavė tikrai narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), negalima tiksliai nustatyti jos kiekio. Apskritai pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, esant minėtų liudytojų parodymams, juose nurodomoms kaimo žmonių kalboms apie T. G. narkotinių medžiagų platinimą, nesiimta jokių procese numatytų veiksmų, siekiant tokias žinias patvirtinti ir platinimo faktus užfiksuoti arba paneigti. Kitokio vertinimo negali lemti kratos metu kaltinamojo namuose rastos svarstyklės, plastikiniai maišeliai ir kiti daiktai.

Taigi, nesant duomenų, kuriuos teismas galėtų pripažinti įrodymais, kad T. G. nepilnamečiam D. J. pardavė narkotinę medžiagą, ją platino kitiems asmenims, konstatuojama, kad jis veikų, turinčių nurodytų nusikaltimo požymių, nepadarė.

Kaltinamasis neneigia savo poreikiams 2008 m. rudenį Olandijoje įgijęs narkotinės medžiagos – kanapių, parodė pirkęs keletą, 3–4 nedidelius maišelius su šia medžiaga, jos svorio nežinąs. Nurodytame kaltinime šios medžiagos kiekis taip pat nenurodytas, nurodyta, kad jis įsigijo nenustatytą kiekį minėtos narkotinės medžiagos. Esant tokiems duomenims ir kaltinimui nėra galimybės nustatyti, ar T. G. įgytos narkotinės medžiagos kiekis viršijo Rekomendacijose nustatyto nedidelio šių medžiagų kiekio ribą ir spręsti jo atsakomybės klausimą pagal LR BK 259 str. 1 d., o jeigu neviršijo, kokia atsakomybės rūšis – baudžiamoji (BK 259 str. 2 d.) ar administracinė (ATPK 44 str.) – jam taikytina. Be to, nė vienu šių atvejų jo atsakomybės klausimų nebūtų galima išspręsti dėl narkotinės medžiagos įgijimo būtinų aplinkybių – vietos, laiko, būdo – kaltinime nenurodymo. Vertindamas šiuos trūkumus teismas remiasi tais motyvais ir daro tas pačias išvadas, kurie buvo nurodyti anksčiau, vertinant kaltinimą T. G. dėl narkotinės medžiagos įgijimo 2009 m. sausio mėnesio pradžioje.

Nurodytais motyvais ir pagrindais T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 261 str. 1 d. dėl kaltinimo tuo, kad jis 2008 m. rudenį neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą ją platinti, neteisėtai ją laikė savo namuose bei platino Tauragės rajono gyventojams, tai yra 2008 m. lapkričio mėnesio pradžioje 0, 5 g šios narkotinės medžiagos pardavė nepilnamečiam D. J., išteisintinas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nurodytų nusikaltimų požymių.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis T. G. nors ir nesunkų nusikaltimą padarė būdamas anksčiau tris kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, paskutiniuoju nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, naujas jo padarytas nusikaltimas taip pat yra tyčinis. Tai paneigia anksčiau teismo padarytą išvadą, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tokio teismo pasitikėjimo kaltinamasis nepateisino. Atsižvelgiant į tai jam, kaip recidyvistui (LR BK 27 str. 1 d.), už padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo padaręs daug tyčinių administracinių teisės pažeidimų (t. 1, b. l. 98–103). Visa tai akivaizdžiai rodo jo nenorą laikytis įstatymų, kitų teisės normų. Nors kaltinamasis iki suėmimo ir dirbo pagal verslo liudijimą, kitų kaip nors teigiami jį apibūdinančių duomenų nėra. Atsižvelgiant į visa tai kaltinamajam T. G. laisvės atėmimo bausmė skiriama artimesnė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytai maksimaliai ribai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. G. dėl narkotinės medžiagos neteisėto laikymo iki 2009 m. balandžio 27 d. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėti dalį 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – vienerius metus laisvės atėmimo – ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, į šios bausmės laiką įskaityti T. G. suėmimą nuo 2009 m. balandžio 28 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 261 str. 1 d. dėl narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), turint tikslą ją platinti, neteisėto įgijimo 2008 m. rudenį, neteisėto jos laikymo bei platinimo nenustatytiems asmenims, nepilnamečiam D. J., išteisinti dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nurodytų nusikaltimų požymių.

Daiktus – narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis), plastikinius maišelius, elektronines svarstykles, pirštinę, saugomus Tauragės apskrities policijos komisariate (2009 m. liepos 1 d. kvitas B, serija BBB, Nr. 004632), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.