Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-10 · Administracinė byla Nr. I-548-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-10
Bylos Nr.
I-548-171/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02364-2016-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
Ž. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-548-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02364-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. birželio 30 d. periodiškai buvo gydomas LAVL pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. teko būti perpildytose palatose, kuriose nuolat kildavo konfliktų. Per visą gydymo laikotarpį būdavo suteikiama tik 1 valanda per parą pasivaikščioti lauke. Be to, palatose buvo prastas apšvietimas, vyravo šaltis ir drėgmė.

Pareiškėjas teigė, kad atvykstant ar išvykstant etapu iš LAVL asmens ir daiktų krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, jis esant žemai oro temperatūrai buvo verčiamas nusirengti iki apatinio trikotažo, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Atliekant kratą pusnuogis buvo filmuojamas, patyrė patyčių. Taigi dėl netinkamų gydymo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumų, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, galimybių bendrauti sumažėjimą, orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

LAVL atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. birželio 11 d. periodiškai buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 1 kamerų tipo palatoje (32,60 m², 8 lovos), 2 kamerų tipo palatoje (24,92 m², 7 lovos), 3 kamerų tipo palatoje (28,49 m², 6 lovos), 4 kamerų tipo palatoje (34,06 m², 8 lovos) ir 9 kamerų tipo palatoje (15,51 m², 6 lovos).

Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nedaroma ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo palatose, pateikti negali.

LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, jei jie serga užkrečiamosiomis ligomis. Įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Tik atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas.

Atkreipė dėmesį, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitiktis teisės aktų reikalavimams buvo kompensuota sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). Pareiškėjas buvo gydomas administracinėje teritorijoje esančiuose skyriuose, kurių palatos nėra rakinamos ir pacientai laisvu nuo procedūrų metu gali laisvai išeiti į pasivaikščiojimo kiemus.

Vasarą vienas kameros lango rėmas išimamas, kad būtų užtikrintas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų patalpoje karšta, o žiemą lango rėmas įdedamas, kad patalpoje būtų šilta. Lietuvos higienos normoje 76:2010 nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kiekvienoje kameroje yra langai, pritaikyti vėdinti (atidarant ir uždarant langą), ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje.

LAVL palatose bei kamerų tipo palatose apšvietimas įrengtas atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas. Visose patalpose yra langai.

LAVL nurodė, kad atliekant asmens ir daiktų kratas visas procedūras įstaigos administracija atlieka operatyviai, nepažeisdama galiojančių teisės aktų. Patalpa, kurioje atliekama visuminė ar dalinė asmens krata, atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

LAVL teigimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos (10 000 Eur dydžio) atsiradimą.

Atsakovės atstovas prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas teise į ieškinį pasinaudojo tik 2016 m. birželio 6 d., todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas 1–5 gydymo laikotarpiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo dėl netinkamų gydymo sąlygų.

Pareiškėjas nurodo, kad periodiškai buvo gydomas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. birželio 30 d., tačiau iš LAVL pateiktų duomenų matyti, kad gydymas vyko laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. birželio 11 d.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pateikė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. birželio 6 d. Vadovaujantis nurodytomis ieškinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis jam gali būti priteista žala tik nuo 2013 m. birželio 6 d., o ne nuo 2012 m. spalio 17 d., kaip nurodo pareiškėjas. Taigi pritaikius ieškinio senaties terminą atmestina reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. birželio 6 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Taisyklių 111.4 punktas (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 2 kamerų tipo palatoje (24,92 m², 7 lovos) laikotarpiais 2013 m. lapkričio 8–13 d., 2014 m. sausio 17–24 d., 2014 m. balandžio 25–30 d., 2014 m. gegužės 23–birželio 11 d., 3 kamerų tipo palatoje (28,49 m², 6 lovos) – 2013 m. rugpjūčio 2–14 d., 4 kamerų tipo palatoje (34,06 m², 8 lovos) – 2013 m. birželio 21–liepos 3 d., 2013 m. spalio 4–11 d., 2014 m. vasario 21–26 d., 2014 m. kovo 21–28 d., 9 kamerų tipo palatoje – 2013 m. lapkričio 22–29 d. (b. l. 11–12). LAVL nagrinėjamu atveju nepateikė informacijos, kiek konkrečiai asmenų su pareiškėju ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose palatose, nes tokie duomenys nefiksuojami. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo, todėl darytina išvada, kad minimalus plotas ligoninės palatoje jam nebuvo užtikrintas 96 buvimo LAVL dienas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalai priteisti (žr. EŽTT sprendimą Mandić ir Jović prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kt. prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, kad toks aiškinimas taikytinas ir LAVL atveju.

Ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas taip pat teigia patyręs neturtinę žalą, nes atvykstant ar išvykstant etapu iš LAVL asmens ir daiktų krata buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, jis esant žemai oro temperatūrai buvo verčiamas nusirengti iki apatinio trikotažo, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Atliekant kratą pusnuogis buvo filmuojamas, patyrė patyčių.

Taisyklių 57 punktas nustato, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, kurių 152 punktas nustato, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Tų pačių instrukcijų 153 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Remiantis nurodytomis nuostatomis matyti, kad LAVL administracija turėjo pareigą atlikti visuminę (išrengiant) pareiškėjo kratą jam atvykstant ir išvykstant iš ligoninės, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad palatose buvo prastas apšvietimas, vyravo šaltis ir drėgmė.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.1 punkte nustatyta, kad kaliniams skirtų patalpų, ypač miegamųjų, būklė turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir, kiek įmanoma, privatumui bei atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, tinkamas dėmesys turi būti skiriamas klimato sąlygoms, ypač gyvenamosios patalpos plotui, kubinei oro talpai, apšvietimui, šildymui ir ventiliacijai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus palatose, tačiau higienos normų pažeidimų nenustatė (b. l. 31–53), todėl šie pareiškėjo teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas perpildytose palatose su pertraukomis buvo 96 dienas. Be to, jis teismui nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo LAVL elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovės atstovė nurodė, kad įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui ir atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinti teisės aktų nustatytą plotą. Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų jo patirtus neigiamus išgyvenimus įvertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Taigi įvertinus anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą ir trukmę (96 dienos), taip pat Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, jam priteisiama 999 Eur suma, kuri yra adekvati jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui.

Teismas pažymi, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. T. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Ž. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 999 (devynis šimtus devyniasdešimt devynis) eurus neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė