- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 2-88-94/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00138-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Šuminaitė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- L. Š., V. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Edmundui Sakalauskui ir Zigmantui Butvilui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams L. Š. ir V. Š. dėl aplinkai padarytos žalos bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą prašydamas iš solidariai iš atsakovų L. Š. ir V. Š. priteisti 9173,18 Lt už aplinkai padarytą žalą ir nuostolius atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - VRAAD) Trakų rajono agentūros pareigūnams patikrinus atsakovams bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad Gelvės ežero apsaugos zonoje, neteisėtai atsakovam priklausančiame žemės sklype iškasus kūdrą ir paskleidus gruntą buvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija 802 m² plote pelkių ir šaltinynų specialiųjų naudojimo sąlygų zonoje bei sunaikinta natūrali žolinė augmenija 2694 m² plote, kuri patenka į natūralių (užliejamų ir sausminių) pievų ir ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų apsaugos zoną. Šiais neteisėtais veiksmais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 p. ir 129 p. reikalavimai bei padaryta 4962,38 Lt žala aplinkai. VRAAD siekdamas įvertinti aplinkai padarytą žalą, privalėjo pirkti geodezinių darbų paslaugas, kurių kaina 4210,80 Lt. Administracinio teisės pažeidimo teisena atsakovų atžvilgiu nepradėta, nes suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Atsakovai gera valia padarytą žalą bei nuostolius, kuriuos VRAAD patyrė įvertindamas aplinkai padarytą žalą, atlyginti atsisako. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad žala aplinkai padaryta atsakovų privačioje ir jiems nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, todėl jie kaip žemės savininkai privalo atsakyti už jiems nuosavybės teise priklausančio turto teritorijoje padarytą žalą gamtai, o neesant jų neteisėtų veiksmų, privalo nurodyti asmenis galimai padariusius šią žalą. Ieškovo atstovai nurodė, geologijos specialistai, įvertindami pareigūnų patikrinimo metu matytus vaizdus t.y., kad žemės gruntas dar nespėjęs užželti žole, konstatavo, kad jeigu žemė būtų įsigyta iki 2011 m. tai ji būtų bent minimaliai apaugusi žole, todėl tai rodo neseną pažeidimą. Ieškovo atstovas taip pat nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad norint iškasti kūdra yra reikalinga atitinkama speciali technika ir tai nėra paprasta padaryti, be to neteisėti veiksmai, pažeidimas padarytas ir žala kilusi atsakovų teritorijoje, todėl atsakovai kaip nuosavybės teisę į žemės sklypą turintys asmenys ir turi atsakyti už jų turtu padarytą žalą gamtai. Ieškovo atstovai nurodė, kad žala paskaičiuota atitinkamomis metodikomis ir formulėmis, atitinkančiomis įstatymų normas. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas paskaičiavo, kad dėl atsakovų L. Š. ir V. Š. neteisėtų veiksmų yra padaryta 4962,38 Lt dydžio žala aplinkai ir 4210,80 Lt dydžio nuostoliai, kuriuos VRAAD patyrė įvertindamas atsakovų neteisėtais veiksmais padarytą žalą, todėl prašo solidariai priteisti iš atsakovų 9173,18 Lt sumą.
Atsakovė L. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji nežino kur yra ieškovo nurodytas žemės sklypas ir ji ten nėra buvusi. Jos manymu sklypą galėjo įsigyti jos vyras, bet apie minėto žemės sklypo įsigijimą jos neinformavo. Ji nurodė, kad su V. Š. kartu negyvena, savo vyro nėra mačiusi dvejus metus, todėl negali pasakyti ar jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus tame sklype ar ne. L. Š. nurodė, kad jokių įrodymų, kad ji ar jos vyras būtų iškasęs tvenkinį minėtame žemės sklype, nėra, kadangi žemės sklypas galėjo būti įsigytas jau su iškasta kūdra. Ji nesutinka su ieškovo pateiktais motyvais ir nurodė, kad kadastrinius matavimus atliko ieškovo vienašališkai pasirinkti asmenys, kurie negali būti atsakingi už savo teikiamų išvadų teisingumą, o nurodyta darbų kaina pažeidžia viešųjų pirkimų procedūras, privalomas valstybės institucijoms, todėl ieškovo nurodyta geodezinių matavimų kaina yra nepagrįsta. Ji taip pat nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad ji nebuvo informuota kada ir kaip bus vykdomas patikrinimas minėtame žemės sklype, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti patikrinime. Atsakovės nuomone klausimo dėl žalos atlyginio negalima spręsti be V. Š. dalyvavimo, nes tokiu būdu negalima nustatyti kokios būklės žemės sklypas buvo įgytas ir ar V. Š. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje buvo padaryta žala valstybei.
Atsakovui V. Š. teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi jo gyvenamosios vietos adresu jis nerastas, jo buvimo vieta nežinoma. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros informacijos yra žinoma, kad baudžiamoje byloje V. Š. 2012-01-04 nutarimu yra pripažintas įtariamuoju ir yra paskelbta jo paieška, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-01-12 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šiuo metu v. Šarmavičiaus buvimo vieta nenustatyta, tęsiama jo paieška.
Ieškinys yra tenkinamas. Atsakovai 2010 m. kovo 9 d. pirkimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 5,0099 ha dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 212 m. lapkričio 13 d. buvo atliktas patikrinimą dėl galimai neteisėtai iškastos kūdros atsakovų minėtame sklype. Patikrinimo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos instituto specialistai atliko geodezinius matavimus, kurių metu buvo nustatytas iškastos kūdros plotas ir turis, mechaniškai sunaikintas natūralios pelkinės augmenijos plotas. Iš minėtų geodezinių matavimų ataskaitos matyti, kad atsakovų žemės sklype iškasus kūdrą, dalis jos 918 m² patenka į natūralių(užliejamų ir sausminių) pievų bei ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų zoną, iškastos kūdros paskleisto grunto plotai: 802 m² patenka į pelkių ir šaltinynų specialiųjų naudojimo sąlygų zoną, 1776 m² – į natūralių(užliejamų ir sausminių) pievų bei ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų zoną. Tokiu būdu yra nustatyta, kad atsakovų žemės sklype neteisėtai iškasus kūdrą ir paskleidus gruntą, buvo sunaikinta natūrali žolinė augmenija 802 m² plote pelkių ir šaltinynų specialiųjų naudojimo sąlygų zonoje bei sunaikinta natūrali žolinė augmenija 2694 m² plote, kuri patenka į natūralių(užliejamų ir sausminių) pievų ir ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų apsaugos zoną. Pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose yra draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą( punktas 128.2), taip pat natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį (punktas 129 ).
2013 m. sausio 13 d. administracinio teisės pažeidimo bylos nutarime yra konstatuota, kad pagal byloje surinktas faktines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovų administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas yra 2011 m. vasario-gruodžio mėnesiai.
2012 m. gruodžio 17 d. pagal Takų rajono vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus paskaičiavimus nuostoliai gamtai, padaryti sunaikinus augmeniją, yra 4962,38 Lt. Nuostoliai yra paskaičiuoti pagal Lietuvos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 12 14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodiką(1998 03 19 įsakymo redakcija).
LR CK 6.246 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius, privalo ją visiškai atlyginti(CK 263 str. 1, 2 dalis). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl ūkinės veiklos. Neteisėti veiksmai yra tada, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos. Todėl civilinei atsakomybei už aplinkai padarytai žalai taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys.
Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovų veiksmai, kurie pasireiškė, sunaikinimu natūralios žolinės augmenijos 802 m² plote pelkių ir šaltinynų specialiųjų naudojimo sąlygų zonoje ir 2694 m² plote, kuri patenka į natūralių(užliejamų ir sausminių) pievų ir ganyklų specialiųjų naudojimo sąlygų apsaugos zoną, kasant atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kūdrą ir paskleidžiant gruntą.
CK 6.249 str. 4 d. 2 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ieškovas siekdamas įvertinti aplinkai padarytą žalą, privalėjo pirkti geodezinių darbų paslaugas, kurias įsiteikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos institutas ir kurių kaina yra 4210,80 Lt. Tai rodo prie bylos pridėti rašytiniai įrodymai. Kadangi padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai(CK 251 str. 1 dalis), iš atsakovų ieškovo naudai priteisiamos šios išlaidos.
Pagal CK 4.86 str. atsakovų prievolė atlyginti žalą yra solidari. Kad yra kitaip, atsakovai duomenų ir įrodymų nepateikė.
LR CPK 96 str. 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 275,19 litų. Ieškinys yra tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai solidariai iš atsakovų L. Š. ir V. Š. 4962,38 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du Lt 38 ct) už gamtai padarytą žalą ir 4210,80 Lt (keturis tūkstančius du šimtus dešimt Lt ir 80 ct) už geodezinių darbų paslaugas.
Priteisti valstybei žyminio mokesčio iš L. Š. ir V. Š. po 137,29 litus žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų po 15 litų.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.