- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- II-159-827/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00303-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
- Kategorijos
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio (toliau - ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28843-2020 (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28843-2020 V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 424 straipsnio 2 dalį skirta galutinė nuobauda – 300 EUR bauda už tai, kad jis, 2020 m. gruodžio 8 d., apie 01.48 val., Savanorių pr. - Galvės g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu apgadintas tik automobilis. Tokiais veiksmais V. V. pažeidė KET 9 ir 14 punktų reikalavimus (b.l. 23).
Šalies argumentai
Pareiškėjas advokatas R. Dobrovolskis padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti nutarimą Nr. 10-ANR_N-28843-2020 dalyje, kurioje V. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir administracinio nusižengimo bylą šioje nutraukti, pažymint, kad dėl V. V. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, nėra skundžiamas. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Nutarimas priimtas neįsigilinus į aplinkybes, ar V. V. gali vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje turėdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą, nevertintos aplinkybės, susijusios su V. V. gyvenimu Lietuvoje. Skunde nurodoma, kad iš įvykio aplinkybių matyti, kad V. V., padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis, į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja iki (duomenys neskelbtini) (t.y. iki V. V. sukaks 21 metai), tačiau tai nebuvo pažymėta AN protokole. V. V. vairuotojo pažymėjime nurodyta, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones, kurios nėra priskiriamos komercinei veiklai ir jų masė nėra didesnė nei 26,001 svarų (kas atitinka 11.79385 kg). Įvykio metu V. V. vairavo savo mamos automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio masė- 2315 kg, kas patvirtina, kad V. V. turėjo teisę vairuoti automobilį su turimomis JAV išduotomis teisėmis.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, jog su Trečiųjų (Europos Sąjungai ar Europos ekonominei erdvei nepriklausančių) valstybių išduotu vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje vairuoti galima tol, kol žmogus netampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju, t.y. kai jis Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus ir čia deklaruoja gyvenamąją vietą. Taip pat nuolat gyvenančias Lietuvoje laikomi studentai užsieniečiai, Lietuvoje pragyvenę bent 6 mėnesius. Tapus nuolatiniu gyventoju, užsieniečiai, vairuojantys su ne ES šalyje išduotais pažymėjimais, privalo juos pasikeisti į lietuviškus. Pažymi, kad V. V. nuo (duomenys neskelbtini) yra išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos ir šie duomenys policijos pareigūnams buvo viešai prieinami. Taip pat skunde nurodoma, kad V. V. nuo 2017 metų rugpjūčio vidurio iki 2020 metų gegužės vidurio mokėsi Amerikoje, t.y. (duomenys neskelbtini) Akademijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš prie skundo teikiamų dokumentų matyti, kad V. V. į JAV atvyko (po Kalėdinių atostogų) 2020 m. sausio 6 d, kur mokėsi iki mokyklos baigimo (2020 m. gegužės mėn.), tačiau dėl Covid-19, mokyklos baigimo ceremonija buvo nukelta į birželio vidurį. Po ceremonijos, prieš skrendant atgal į Lietuvą, V. V. praleido apie 10 dienų pas draugą JAV ir į Lietuvą grįžo tik 2020 m. birželio 28 d. 2020 m. vasarą V. V. įstojo į (duomenys neskelbtini) Universitetą, ką patvirtina pateikti su skundu įrodymai, kur nuo 2020 m. rugpjūčio turėjo išvykti mokytis, bet dėl JAV Covid-19 antros bangos, mokymasis iki 2021 m. sausio 1 d. buvo numatytas nuotoliniu būdu. Kadangi V. V. neplanavo ir neplanuoja gyventi Lietuvoje, todėl būdamas Lietuvoje jis nesikreipė į VĮ „Regitra“ tikslu gauti LR teises vairuoti transporto priemones, nes nebuvo praėjusios 185 dienos nuo jo grįžimo į Lietuvos Respubliką, bei iki 2021 m. sausio 1 d. galėjo vairuoti transporto priemones, turėdamas JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. eismo įvykio metu jis turėjo galiojančią teisę vairuoti transporto priemonę, todėl priimtas nutarimas dėl V. V. padaryto nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, nepagrįstas ir naikintinas. Prie skundo pridedami skundo argumentus pagrindžiantys įrodymai (b.l. 6-7,10-20).
Atsiliepimas
Institucija, nesutikdama su skundu, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtina nuostata, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo sąvoką apibrėžta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų „Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo“ taisyklių 2.4 punkte - tai „pareiškėjo gyvenamoji vieta. kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių. pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo“. Policijos informacinės sistemos duomenimis V. V. gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinio duomenų banko duomenis V. V. su Lietuvos Respublika sieja darbo ryšiai, jis nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvoje buvo įsidarbinęs ir dirba iki šiol. Lietuvos Respublikoje taip pat gyvena V. V. tėvai, pas kuriuos jis sugrįžta.
Atsiliepime taip pat pažymėta, kad skunde pareiškėjo gynėjas klaidingai nurodė, kad V. V. į Lietuvą grįžo tik 2020 m. birželio 28 d. ir pažeidimo padarymo metu šalyje nebuvo išbuvęs 185 dienų. Tačiau Administracinio nusižengimo registro bylos ROIK Nr. 20116149343 duomenimis, V. V. 2020 m. birželio 1 d. Molėtų pl. 35, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną važiavimo greitį. Tą aplinkybę, kad automobilį 2020 m. birželio 1 d. vairavo būtent V. V. 2020 m. birželio 15 d. patvirtino ir asmens motina L. V.. Todėl iš pateiktų duomenų matyti, kad pažeidimo padarymo metu – 2020 m. gruodžio 8 d. V. V. buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, šalyje gyveno daugiau kaip 185 dienas. V. V., kaip Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo laiku turėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Institucija atsiliepime nurodo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. V. V. vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir šiais veiksmais padarė ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsiliepimu prašoma V. V. atstovo skundo netenkinti (b.l. 1a).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje advokatas R. Dobrovolskis teismo posėdyje skundo reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad skunde įsivėlė klaida dėl V. V. grįžimo į Lietuvą, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patikslino, kad į Lietuvą jis grįžo 2020 m. gegužės mėn. gale, tačiau jis nėra deklaravęs jokios savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Kartu su skundu pateikti objektyvūs duomenys, kad jo gyvenamoji vieta yra išregistruota. Kartu su skundu pateikti duomenys, kad 2020 metais V. V. JAV baigė gimnaziją ir įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą. Jo studijos JAV turėjo prasidėti 2020 m. rugsėjo 1 d., tačiau buvo gautas raštas, kad dėl pandemijos iki Naujųjų Metų mokymasis bus nuotoliniu būdu. Todėl V. V. 2020 m. lapkričio mėnesį pradėjo dirbti tėvo įmonėje. Pažymi, kad Sodroje nėra jokių duomenų, kad V. V. dirbti Lietuvoje pradėjo dar gegužės mėn., kaip tai nurodo Institucija atsiliepime. Todėl spręsti klausimą ar asmuo 2020 m. gruodžio 8 d. turėjo teisę vairuoti ar ne, teikė spręsti skundu teismui. Šiuo metu susiklostė tokia situacija, kad dėl šalyje esančios pandemijos (Covid-19), asmuo negali prasitęsti nei JAV, nei Lietuvoje laikyti egzamino, kas reglamentuota pagal Vyriausybės nutarimo direktyvas, nes kaip pusę metų pragyvenęs asmuo, jis lyg ir turėtų laikyti egzaminus. Tačiau jis nėra Lietuvos Respublikos gyventojas, nors ir nuo 2020 m. lapkričio 2 d. pradėjo darbinius santykius Lietuvos Respublikoje, tai pusmetis turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos. Todėl prašoma V. V. atžvilgiu netaikyti šios nuostatos, nes ji kardinaliai užkerta jam kelią eilei teisių. Jei jis būtų nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, jis visus metus negalėtų Lietuvoje išsilaikyti teisių, nors JAV išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja iki (duomenys neskelbtini), todėl susidaro tam tikra kolizija. Prašo skundą tenkinti šioje dalyje, panaikinti nuobaudą už nusižengimą, kad asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, o jei teismas laikytųsi kitos pozicijos, prašo taikyti kitą administracinės atsakomybės rūšį, t.y. laikyti, kad 2020 m. gruodžio 8 d. buvo pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimas, nes V. V. jau buvo ilgiau nei pusę metų, tačiau dėl susiklosčiusios pandemijos, negalėjo perlaikyti teisių. Todėl prašoma įvertinti visas aplinkybes, skundą tenkinti. Taip pat nurodė, kad V. V. 2020 m. birželio 1 d. padarė administracinį nusižengimą, už kurį jam buvo skirta nuobauda. Jis gyvena pas tėvus, kur registruota įmonė, t.y. (duomenys neskelbtini), tačiau deklaravęs gyvenamosios vietos nėra. Jis nesiruošė gyventi Lietuvoje, turėjo skristi į JAV mokytis, bet dėl pandemijos neišvyko, o šiaip mokydamasis jis grįždavo atostogoms 3 mėnesiams į Lietuvą, važinėjo su JAV teisėmis.
Institucijos atstovas į tesimo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio 2020 m. gruodžio 8 d. V. V. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-97808-2020, dėl to, kad jis, 2020 m. gruodžio 8 d., apie 01.48 val., Savanorių pr. - Galvės g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, eismo įvykio metu apgadintas tik automobilis (b.l. 22).
V. V. 2020 m. gruodžio 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiavo gatve link Savanorių pr., kuomet į kelią išbėgo gyvūnas, panašus į katę. Bandydamas išvengti susidūrimo įvažiavo į griovį. Įvykio laikas apie 01.40 val. Lietuviško pažymėjimo neturi, kadangi Lietuvoje yra tik laikinai, iki kol Covid-19 virusas aprims. Turi Amerikietiškas teises (b.l. 30).
Iš byloje pateikto vairuotojo pažymėjimo kopijos, matyti, kad V. V., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 18 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki (duomenys neskelbtini). Pažymėjime nurodyta, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones, kurios nėra priskiriamos komercinei veiklai ir jų masė nėra didesnė nei 26,001 svarų (kas atitinka 11.79385 kg) (b.l. 11-12).
Iš registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „BMW X3xDrive20d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. V. (b. l. 13).
Taip pat byloje pateikti duomenys, jog V. V. per e-paslaugų portalą deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui (b.l. 16).
Sodros duomenimis, V. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įsidarbinęs UAB „G“, nuo (duomenys neskelbtini). – UAB „A“ (b.l. 35).
Nagrinėjamu atveju V. V. 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu (b.l. 23) patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir 471 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, tačiau ginčija tik nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.
ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už, be kita ko, transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos yra prie 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (Lietuvoje įsigaliojo 2019 m. kovo 6 d.) (toliau – ir Konvencija) prisijungusios šalys.
Konvencijos 41 straipsnis reguliuoja sąlygas, susijusias su vairuotojų turimais vairuotojų pažymėjimais. Šio straipsnio 1 punkto a) papunktyje nustatyta, kad kiekvienas automobilio vairuotojas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą. Pagal Konvencijos 41 straipsnio 2 dalį susitariančios šalys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš Susitariančiosios valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. Tuo pačiu Konvencijos 41 straipsnio 7 dalis nustato, kad šio straipsnio nuostatos neįpareigoja Susitariančiųjų Šalių: a) pripažinti nacionalinius ar tarptautinius pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje asmenims, kurie išduodant pažymėjimą paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose; b) pripažinti pirmiau nurodytus pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta išduodant pažymėjimą buvo už teritorijos, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje. Kasacinio teismo praktikoje šios nuostatos išaiškintos taip, kad vairuotojų pažymėjimų pripažinimas Susitariančiosiose valstybėse nurodytais atvejais nėra imperatyvus (LAT 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-719/2019).
Lietuvos Respublikoje eismo saugumo automobilių keliais teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei valstybės įmonių pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – ir SEAKĮ). Vairuotojo pažymėjimų išdavimo, jų skelbimo negaliojančiais, naikinimo, saugojimo ir grąžinimo tvarką Lietuvos Respublikoje nustato vadovaujantis SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 4 d. Komisijos direktyva (ES) 2020/612, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, 2020-04-14 redakcija).
SEAKĮ 13 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) bei vairavimo sąlygas patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 2 straipsnio 92 punktas). SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Taisyklių 2.4. punkte apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena. Taigi, iš SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, Taisyklių 2.4. punkto seka, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje Ženevos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tokiu atveju, jei pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir/ar darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienais kalendoriniais metais gyvena mažiau, nei 185 dienas. Ši išvada neprieštarauja ir Ženevos kelių eismo 1949 m. konvencijos (tiek Lietuvos Respublika, tiek ir JAV yra konvenciją pasirašiusios šalys) 41 straipsnio 7 dalies a ir b punktams.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors V. V. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę (b.l. 36), po studijų JAV, jis 2020 m. gegužės pabaigoje grįžo į Lietuvos Respubliką. Šią aplinkybę patvirtina ir Sodros duomenys, iš kurių matyti, kad UAB „G“ minėto asmens draudiminis laikotarpis buvo nuo (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas patikslino skunde nurodytą aplinkybę, kad V. V. į Lietuvos Respubliką grįžo 2020 m. gegužės pabaigoje. Kaip seka iš pareiškėjo skundo bei paaiškinimų teisme, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Č. neplanavo pasilikti Lietuvoje, įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą, kur studijos turėjo prasidėti nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. tačiau dėl Covid-19 paplitusios pandemijos visame pasaulyje, buvo informuotas, kad studijos iki N. Metų (2021) vyks nuotoliniu būdu. Kaip matyti iš Sodros duomenų, asmuo 2020 m. lapkričio 4 d. įsidarbino UAB „A“. Pareiškėjo paaiškinimais V. V. gyvena pas tėvus, (duomenys neskelbtini).
Taigi, nors V. V. Lietuvos Respublikoje ir nedeklaruotas, su Lietuvos Respublika jį saisto socialiniai ir darbo ryšiai. Šalies teritorijoje šiuo pagrindu V. V. praleistas laikas kalendoriniais metais viršija 185 dienas, todėl jis atitinka nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą Taisyklių 2.4. punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, norėdamas vairuoti transporto priemones Lietuvoje, pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį, V. V. privalo turėti Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, t. y. dokumentą, galintį Lietuvoje juridiškai pagrįsti jo teisę vairuoti.
Taisyklių 2.5. punkte nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimo išdavimas yra VĮ „Regitra“ veiksmai, kurių rezultatas yra vairuotojo pažymėjimo išrašymas ir įteikimas pareiškėjui. Atskirai, Taisyklių 2.6. punkte, reglamentuota vairuotojo pažymėjimo keitimo sąvoka – vairuotojo pažymėjimo išdavimo atvejai, kai naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas vietoj anksčiau turėto. Taigi, šios sąvokos nėra tapačios – pirmuoju atveju yra išrašomas ir įteikiamas visiškai naujas dokumentas, o antruoju – vietoje jau turimo dokumento išduodamas kitas. Atvejai, kuomet yra išduodamas naujas vairuotojo pažymėjimas ir išdavimo sąlygos reglamentuoti Taisyklių II skyriuje. Jo 7.7. punkte nustatyta, kad naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas kai pareiškėjas pageidauja gauti vairuotojo pažymėjimą vietoje išduoto kitoje valstybėje. Visiškai atskirame Taisyklių skyriuje reglamentuotos kitose valstybėse išduotų vairuotojo pažymėjimų keitimo taisyklės (III skyrius), kurių 43 punktas numato šiai bylai aktualią išimtį, kuomet kitose valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nekeičiami. Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad jei atlikus Taisyklių 17.2 papunktyje numatytą patikrinimą ar užsienio kompetentingoms institucijoms informavus nustatoma, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas įgytas trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje) tuo metu, kai pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos ar kitos, nei vairuotojo pažymėjimą išdavusios, valstybės nuolatinis gyventojas, vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas. Šiuo atveju, V. V. JAV vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini), kai jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Kita vertus, nurodyta poįstatyminio akto nuostata negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti teisę joje nurodytam asmeniui daugiau nei 185 dienas per kalendorinius metus dalyvauti eisme Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taisyklių III skyriuje apskritai nėra reguliuojami klausimai, susiję su vairuotojų teise dalyvauti eisme, nustatomos tik kitose valstybėse išduotų vairuotojų pažymėjimų keitimo taisyklės, tuo tarpu aukštesnės galios teisės aktas – SEAKĮ, imperatyviai nustato, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai, nepatenkantys į 13 straipsnio 9 dalyje nurodytą išimtį, nepatvirtina asmens teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje. Tokiu atveju asmuo turi ne pasikeisti jau turimą trečiojoje šalyje įgytą vairuotojo pažymėjimą, o kreiptis dėl naujo vairuotojo pažymėjimo, galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijoje išdavimo pagal Taisyklių 7.7 punktą.
Šiuo atveju Jungtinės Amerikos Valstijos, kurioje yra išduotas V. V. vairuotojo pažymėjimas, neįeina į Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių sąrašą, todėl šios šalies išduotas pažymėjimas pagal Ženevos kelių eismo 1968 m. konvencijos 41 straipsnio 7 dalį, SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį ir 22 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikoje galioja tik 185 dienas. Norėdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau, nei 185 kalendorines dienas vairuoti transporto priemones, V. V. turi Lietuvos Respublikoje įgyti naują vairuotojo pažymėjimą.
Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs galiojančius teisės aktus, nustatė jog V. V. 2020 m. gruodžio 8 d. vairavo transporto priemonę naudodamasis Lietuvos Respublikoje negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, t. y. negalėdamas juridiškai pagrįsti savo teisės vairuoti transporto priemones. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę, tačiau nurodyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl nusižengimo sudėties konstatavimui būtina nustatyti asmens santykį su pavojinga veika, t. y. ar suprato ir turėjo objektyviai suprasti, jog veikia neteisėtai. Teismas neturi pagrindo išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog transporto priemonę Lietuvos Respublikoje vairuoja neturėdamas tam juridinio pagrindo ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia. Taigi nesant ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, V. V. kaltė pagal šį straipsnį konstatuota nepagrįstai, todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-28843-2020 keistinas dalyje ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį V. V. atžvilgiu nutrauktina.
Pažymėtina ir tai, kad nesant byloje pateiktų oficialių duomenų apie tai, kada V. V. grįžo į Lietuvą, teismas atsižvelgia į Sodros apie V. V. draudiminius santykius 2020 m. gegužės 29 d., V. V. praleistas laikas Lietuvos Respublikoje kalendoriniais metais viršija 185 dienas, t.y. nusižengimo padarymo dieną nustatytas terminas buvo viršytas 10 dienų, kai jis turėjo įgyti naują vairuotojo pažymėjimą. Taisyklių 40 punkte numatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas (su vėlesniais pakeitimais), tai, kad pasikeitus karantino sąlygoms „Regitra“ buvo sustabdyti (nukeliami) vairavimo praktikos egzaminai.
Skundžiamu nutarimu V. V. taip pat nubaustas už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta 10 EUR bauda. Nei savo kaltės dėl šio nusižengimo, nei skirtos baudos V. V. neginčijo, todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, nustatant, jog V. V. skundžiamu nutarimu paskirta vienintelė 10 EUR dydžio bauda už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Advokato Ramūno Dobrovolskio skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28843-2020 dalį, kuria V. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir šią administracinio nusižengimo teisenos dalį jo atžvilgiu nutraukti.
Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28843-2020 dalį, kuria V. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda 300 EUR bauda.
Vilniaus apskrities Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28843-2020 dalį, kuria V. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 10 EUR bauda palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.