- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-3454-322/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00125-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turto paveldėjimo tikslu, kad ji po K. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Suinteresuotiems asmenims įteikti pareiškėjos procesiniai dokumentai, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjos pareiškimo patenkinimo teisme negauta.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašymą palaiko.
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog K. V. mirė 2018 m. birželio 21 d., jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po K. V. mirties liko jos palikimas – 5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei asmeniniai daiktai.
2017 m. lapkričio 14 d. Šiluvos seniūnijoje sudarytu testamentu K. V. visą turtą kurį turės mirties dieną ir į kurį turės teisę, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko L. Š. ( pareiškėjai). Iš pareiškėjos prašymo turinio, atstovės paaiškinimo matosi, kad pareiškėją L. Š. ir testatorę K. V. nesiejo jokie giminystės ryšiai, tačiau testatorė gyveno su pareiškėjos šeima, savo šeimos, sutuoktinio nei vaikų K. V. neturėjo. Po K. V. mirties jos asmeniniai daiktai ( paveikslai, elektrinė krosnelė ir kt.) liko pareiškėjai L. Š., kuri jais naudojasi, taip pat rūpinasi ir likusiu testatorės nekilnojamuoju turtu - miško sklypu (patikrina ar miške nėra išvartų, ar miškas neišvogtas). Iš liudytojo M. Š. paaiškinimo teisme matosi, kad būtent pareiškėja rūpinasi K. V. palikimu. Aktyvūs pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad po palikėjos mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą, pareigingai juo rūpinosi ir rūpinasi bei naudojasi ir prižiūri iki šiol kaip savo turtą.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 2018 m. birželio 21 d. mirus K. V., tačiau kaip matosi iš 2018 m. gruodžio 5 d. Raseinių rajono I-jo notarų biuro, kuriame saugomas K. V. testamentas, pranešimo dėl K. V. paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.
Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja yra K. V. testamentinė įpėdinė. Per įstatymo nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą pareiškėja nepateikė prašymo notarui dėl palikimo priėmimo, bet iš karto po testatorės mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – prižiūri ir rūpinasi paveldėtu turtu, su paveldėtu turtu elgiasi kaip savininkė, todėl laikytina, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama palikimą valdyti. Nenustatyta, kad šiems jos veiksmams kas nors prieštarautų, suinteresuoti asmenys į bylą įtrauki teismui prieštaravimų dėl pareiškimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė K. V., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą iš karto po jos mirties pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.