- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-327-152-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irena Ivanovienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. U.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-06-27 nuosprendžio, kuriuo:
A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. A. U. , iki įsiteisės teismo nuosprendis, paskirta kardomoji priemonė suėmimas, jis buvo suimtas teismo salėje.
Iš A. U. buvo konfiskuota 140 litų, gautų iš nusikalstamos veikos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 7 d. apie 11 val. 20 min. iš UAB „duomenys neskelbtini“ salono, esančio parduotuvėje „duomenys neskelbtini“, adresu „duomenys neskelbtini“, atrakintos vitrinos pagrobė svetimą turtą - UAB „„duomenys neskelbtini“" priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020" už 579 Lt., tuo padarydamas UAB „„duomenys neskelbtini“" 579 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo atidėti bausmės vykdymą, nurodo, kad buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta, nusikaltimu padaryta žala buvo pilnai atlyginta.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis nurodo, jog pilnai atlygino padarytą žalą, prašo tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Šiaulių miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir A. U. veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 178str.1d. . Kvalifikacijos apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.
Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad A. U. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, būdamas baustas administracine tvarka. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.
Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (tai, kad A. U. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ir buvo paskirta bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. U. padaryta žala buvo pilnai atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu (20 b.l.). Ši aplinkybė pripažintina nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nuosprendis šioje dalyje keistinas. Atsižvelgiant į tai, kolegija mano, jog pirmos instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.
Tačiau, pirmos instancijos teismas, nuosprendžiu konfiskuodamas iš nuteistojo 140 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos, pažeidė LR BK 72 str. nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu 140 Lt iš nuteistojo buvo konfiskuota vadovaujantis LR BK 72str. 2d. 3p., numatančiu, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus, nes tokią sumą A. U. prisipažino gavęs pardavęs pavogtą telefoną. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimu padaryta žala buvo pilnai atlyginta (20 b.l.).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika (2005-01-18 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2005), pavogtas ar kitokiu nusikalstamu būdu užvaldytas svetimas turtas netampa kaltininko nuosavybe ir turi būti grąžinamas savininkui. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, kaltininkas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, LR BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos tuo atveju, jeigu kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs pagrobtą turtą, negavo didesnės materialinės naudos, nei patenkinta civilinio ieškinio suma. Byloje nustatyta, kad A. U. , pardavęs pavogtą telefoną, gavo 140 Lt. Ši suma yra mažesnė, nei UAB „„duomenys neskelbtini““ buvo atlyginta padaryta žala (579,00 Lt), todėl 140Lt iš nuteistojo buvo konfiskuota nepagrįstai. Nuosprendžio dalis, kuria iš A. U. buvo konfiskuota 140 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos, naikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-06-27 nuosprendį pakeisti:
pripažinti A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis pilnai atlygino nusikaltimu padarytą žalą;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. U. buvo konfiskuota 140 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.