Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens „PlusPlus Capital“ AS apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. A. ir A. A. (A. A.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys „PlusPlus Capital“ AS, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, R. P., E. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjai prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad daugiau nei metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. A. (G. A.). Pareiškėjai turi kreditinių įsipareigojimų, kreditoriai: „PlusPlus Capital“ AS, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, R. P., E. V., apie pareiškėjų santuokos nutraukimą bei pateiktą sutartį informuoti tinkamai. Pareiškėjai prašo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat nurodė, kad tarpusavio išlaikymo, turto padalijimo ir kiti klausimai aptarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-08-22 sprendimu prašymą tenkino. Santuoką, sudarytą tarp D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) registruotą (duomenys neskelbtini) , įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes: A. A. paliko jo pavardę – A., pareiškėjai D. A. – A.. Patvirtino pareiškėjų D. A. ir A. A. sudarytą 2017-08-04 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Teismas padarė išvadą, kad santuoka tarp pareiškėjų faktiškai iširo. Teismo vertinimu, šalių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia kurio nors iš sutuoktinių teisių arba teisėtų interesų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo „PlusPlus Capital“ AS prašo pripažinti, jog po A. A. ir D. A. santuokos nutraukimo, D. A. ir A. A. įsiskolinimas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidaria D. A. ir A. A. skola.Nurodo, kad siekiant apginti kreditorių teises, įstatymas numato, kad be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti nurodomi duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Pažymi, jog prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, „PlusPlus Capital“ AS nebuvo informuotas apie ketinimą inicijuoti bylą dėl santuokos nutraukimo. D. A. ir A. A. su „PlusPlus Capital“ AS nederino Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, susijusios su D. A. ir A. A. finansiniais įsipareigojimais, todėl mano, kad yra pažeistas CK 3.126 straipsnio 2 dalies imperatyvus reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, „PlusPlus Capital“ AS nebuvo informuotas apie ketinimą inicijuoti bylą dėl santuokos nutraukimo, taip pat pareiškėjai nederino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, susijusios su D. A. ir A. A. finansiniais įsipareigojimais. Šis argumentas pagrįstas. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, tiek kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek vieno sutuoktinio ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir duomenys, patvirtinantys, kad kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka, kaip yra nagrinėjamu atveju, gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas užtikrina santuokos nutraukimo padarinių išsprendimą visa apimtimi ir visišką teisinės taikos tarp sutuoktinių atkūrimą.Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu. Byloje nėra duomenų, kad prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, „PlusPlus Capital“ AS buvo informuotas apie ketinimą inicijuoti bylą dėl santuokos nutraukimo ir kad pareiškėjai derino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, susijusios su D. A. ir A. A. finansiniais įsipareigojimais. Nors pareiškėjai į bylą pateikė duomenis, kad siuntė apeliantei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau šių aplinkybių apeliantas nepripažįsta, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad apeliantui buvo siųsta būtent tvirtinimui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas siuntė pranešimą apie 2017-08-22, 8.30 val. vyksiantį posėdį pareiškėjų kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS, taigi teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad byloje pažeistos CK 3.126 straipsnio 2 dalies nuostatos.Kaip minėta, teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio, taip pat jų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės atsisakymas turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, tačiau pareiškėjų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra aiškiai nustatyta, kad pareiškėja atsisako prievolės pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taigi darytina išvada, kad tokia sutartis negalėjo būti tvirtinama (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Jei sutuoktinių pateiktos sutarties nuostatos prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas netvirtina sutarties, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Taip pat esant pagrindui, kai pareiškėjų sutartis prieštarauja kreditorių interesams, byla nagrinėtina ginčo teisenos tvarka, kurios metu šalims neatimama galimybė parengti CK reikalavimus atitinkančią sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė santuokos nutraukimą bendru sutikimu reglamentuojančias teisės normas, dėl to skundžiamas sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.