Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūtos Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui M. O., jo atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, atsakovės atstovui Julianu Viduto, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. O. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apskrities administracinių ginčų komisijos darbą reglamentuoja Administracinių ginčų komisijų įstatymas, Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533. Komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Nurodyti teisės aktai, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai nenumato, kad piliečių išlaidos, susijusios su atstovavimu ginčų komisijoje, kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto.

Teigia, kad skundams (prašymams) ginčų komisijai nėra griežtų reikalavimų. Surašyti skundą ginčų komisijai jokių specialių žinių nereikia, tai padaryti gali kiekvienas pilietis. Mano, kad pareiškėjo skundas Komisijai buvo standartinis, nesudėtingas. Pareiškėjas galėjo pats surašyti skundą; taip jis ir padarė, nes anksčiau daug kartų analogiškus skundus rašė Komisijai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Atsakovė mano, kad jokios „žalos, padarytos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neveikimu“ nebuvo. Dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjas galėjo kreiptis į savivaldybę, kur teisininkas nemokamai padėtų surašyti skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nustato skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui terminus. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Nuo nurodytų dokumentų priėmimo praėjo labai daug laiko, suėjo senaties terminai ir pareiškėjas praleido terminą. Atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai administracinėje byloje prašo taikyti Civilinio kodekso normas, nustatančias senaties terminus civilinėse bylose. Be to, prašomas išlaidų atlyginimo dydis yra neadekvatus advokato atliktam darbui, nepateiktas išsamus jų apskaičiavimo mechanizmas bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar atitinkamas Vilniaus rajono savivaldybės neveikimas lėmė pareiškėjui 560 Lt turtinės žalos atsiradimą.

Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad M. O. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2008 m. vasario 7 d. pateikė prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė nustatyti ūkininko sodybos vietą adresu Kuprioniškių km, Vilniaus r., žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008 m. vasario 25 d. pateikė prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė nustatyti ūkininko sodybos vietą adresu (duomenys neskelbtini) km., Nemėžio sen., Vilniaus r., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakymo į minėtus prašymus Vilniaus rajono savivaldybės administracija per įstatymo nustatytą terminą nepateikė. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę pritarti ūkininko sodybų statybos parinkimo vietai pagal 2008 m. vasario 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m.vasario 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus prašymus su projektais. Komisija 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. S-36(A(G)-57) (b. l. 7-8) pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 7 dienas išnagrinėti jo 2008 m. vasario 7 d. prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. vasario 25 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas per informacinę sistema „Infostatyba“ 2009 m. vasario 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą gauti projektavimų sąlygų sąvadą, statybos objekto pavadinimas – elektros tinklas. Prašymo laikinasis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakymo į minėtą prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracija per teisės aktais nustatytą terminą nepateikė. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti priimti sprendimą dėl 2009 m. vasario 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikto prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Komisija 2009 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. S-33-(A(G)-44) (b. l. 11-12) pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 7 dienas išnagrinėti jo 2009 m. vasario 2 d. pateiktą prašymą.

CK 6.245 str. 1 d. civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų nustatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama konkretaus savivaldybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatytais atvejais viešoji (savivaldybės) atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisijos 2008 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. S-36(A(G)-57) ir 2009 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. S-33-(A9G)-44) Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskųsti nebuvo. Minėtais sprendimais buvo apgintos pareiškėjo teisės. Vilniaus rajono savivaldybės administracija įpareigojimus, nustatytus Komisijos sprendimuose, pilnai įvykdė (b. l. 13, 34, 42). Tokiu būdu spręstina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų faktas yra nustatytas.

2008 m. balandžio 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis (b. l. 14-15), 2008 m. balandžio 2 d. ir 2009 m. kovo 5 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai (b. l. 16-17), 2010 m. balandžio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) bei pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19) patvirtina, kad kreipdamasis į Komisiją, pareiškėjas naudojosi teisininko (advokato) paslaugomis. Pareiškėjui advokatas Artūras Sebeika už 560 Lt parengė du skundus Komisijai. Kaip liudija bylos medžiaga, pinigai advokatui buvo sumokėti (sąskaitoje už teisines paslaugas SEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvite nurodyta 840 Lt, nes atlikti darbai buvo priimti-perduoti pagal tris (2008 m. balandžio 2 d., 2009 m. kovo 5 d. ir 2009 m. liepos 26 d.) aktus). Taigi, šiuo atveju patirtos 560 Lt išlaidos buvo akivaizdžiai susijusios su neteisėtu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos neveikimu. Komisija priėmė pareiškėjui palankius sprendimus, todėl minėtos išlaidos laikytinos tiesioginiais nuostoliais.

Visiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, kad pareiškėjas pats galėjo surašyti skundą Komisijai ir tokiu būdu patirta turtinė žala netūrėtų būti priteista. Pažymėtina, kad šalys savo teises gali įgyvendinti per atstovus, tame tarpe ir kreipiantis į juos dėl atitinkamo procesinio dokumento parengimo. Tai, kad pareiškėjas dėl nemokamos teisinės pagalbos galėjo kreiptis į savivaldybę, taip pat neužkerta jam kelio dėl atitinkamos teisinės pagalbos kreiptis į profesionalų teisininką - advokatą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 3 d. nutartyje (adm. byla Nr. AS-525-33-08) konstatavo: „ABTĮ 25 str. 1 d. numatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pareiškėjai, prieš kreipiantis į teismą, atsakovo neveikimą ginčijo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje; tokią teisę jie turi pagal ABTĮ 25 str. 1 d., todėl pareiškėjų patirtos atstovavimo išlaidos nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje yra pagrįstos, taigi turi būti priteisiamos“.

Iš tokio teisės normų aiškinimo akivaizdu, kad išlaidos, patirtos bylinėjantis administracinių ginčų komisijoje, yra atlygintinos, jei atitinkamai proceso šaliai palankų sprendimą priima teismas. Šiuo gi atveju administraciniai ginčai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pasibaigė Komisijos priimtais sprendimais, tačiau tai nereiškia, kad šalis, kuriai Komisija priėmė palankius sprendimus, negali reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius dėl kreipimosi į Komisiją ginant savo subjektines teises ir teisėtus interesus. Kad išlaidos, patirtos administracinių ginčų komisijoje, yra atlygintinos patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta adm. byloje Nr. A502 –1269/2009).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Komisija priėmė M. O. palankius sprendimus - įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 7 dienas išnagrinėti jo 2008 m. vasario 7 d. prašymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 25 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. vasario 2 d. pateiktą prašymą. Minėti sprendimai nėra nuginčyti. Rašytiniai įrodymai patvirtina patirtą 560 Lt turtinę žalą, todėl minėta piniginė suma, iš esmės atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus, iš atsakovės priteistina pareiškėjo naudai.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 6 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju M. O. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba paruošiant teismui skundą, bei atstovavimo teisme išlaidas. Šias išlaidas patvirtina 2010 m. rugpjūčio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), pinigų priėmimo kvitas Nr. 585655 (b. l. 5), pagal kuriuos pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas advokatui Artūrui Sebeikai sumokėjo 900 Lt.

2010 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje pareiškėją atstovavo advokatas Artūras Sebeika. Posėdis truko nuo 13 val. iki 13 val. 20 min., kas, vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., prilyginama 0 val. Tai reiškia, kad advokato atstovavimo išlaidos pagal posėdžio trukmę šioje byloje nepriteistinos.

Už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA, t. y. 2 400 Lt (Rekomendacijų 8.2 p.). Kadangi byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nėra labai sudėtinga, joje nebuvo nagrinėti nauji teisės klausimai (analogišką klausimą apeliacinės instancijos teismas jau sprendė; priimta nutartis buvo publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 8 (18), 2009, 118-127 psl.), atsižvelgiant į tai, kad skundo apimtis nedidelė (2,5 lapo), šiuo atveju taikytinas koeficientas 0,8 MMA ir pareiškėjui iš atsakovės priteistina (800 Lt x 0,8) 640 Lt suma už skundo surašymą.

Viso pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistina 640 Lt (0+640) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo M. O. skundą tenkinti.

Priteisti M. O. iš Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, 560 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo M. O. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, pareiškėjo M. O. naudai 640 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.