Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. J. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarties R. J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimu R. J. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, skirta 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi R. J. R. prašymas sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą atmestas, konstatavus, kad dar nėra pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.

Skunde R. J. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, sutrumpinimo.Skunde pažeidėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jam paskirtos nuobaudos proporcingumą, adekvatumą, taip pat neįvertino teigiamos jo charakteristikos, asmenybės ir taip pažeidė protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. R. J. R. yra įsitikinęs, kad jis atitinka visas ATPK 329 straipsnio nuostatas – nuobaudos galiojimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, yra praėję ne mažiau kaip pusė nuobaudos laiko, jis išklausė 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, taip pat nedelsdamas (2015 m. gegužės 18 d.) geranoriškai sumokėjo teismo paskirtą baudą – 600 Eur. Be to, dėl padaryto pažeidimo jis nuo pat pradžių gailėjosi, suprato padaryto pažeidimo pavojingumą, dėl paskirtos nuobaudos patyrė laibai didelių nepatogumų, todėl didesnės dalies administracinės nuobaudos atlikimas jau yra pakankamai jį paveikęs. Šiuo aspektu skunde taip pat pažymėta, kad pareiškėjas turi 27 metų vairavimo stažą, todėl teismo nutartyje minimi pažeidimai, kurie yra smulkūs, jų nėra daug, be to, jie įvykę seniai, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis yra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus. Be to, ATPK 36 straipsnio prasme pirmos instancijos teismo minimi administraciniai teisės pažeidimai yra nebegaliojantys, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo daryti minėtų išvadų remiantis jau ilgą laiką nebegaliojančiomis nuobaudomis.

R. J. R., prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, skunde nurodo, kad pažeidimo padarymo metu jis neturėjo darbo, tačiau vykdamas nuobaudą ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, susirado darbą. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ investicijų projektų vadovu, šių pareigų tinkamam įvykdymui yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi darbovietė vykdo veiklą visose Baltijos šalyse. Nors darbdavys R. J. R. charakterizuoja teigiamai, tačiau pažeidėjas supranta, kad be vairuotojo pažymėjimo neturi galimybės gauti didesnio darbo užmokesčio ir tai kliudo išlaikyti šeimą. Apelianto sutuoktinė šiuo metu niekur nedirba, todėl pažeidėjas yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, kurio gaunamomis pajamomis jis turi aprūpinti visą daugiavaikę šeimą. Pažeidėjas pažymi, kad šiais metais šeimoje gimė penktas vaikas, todėl dėl to, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, šeima patiria dar didesnius nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į šias jį teigiamai charakterizuojančias asmenines savybes neatsižvelgė.

Atsiliepimo į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

R. J. R. skundas netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, <...>, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, pavyzdžiui, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, N575-994/2012, N575-831/2012 ir kt.), įvertinti jo požiūrį į nuobaudą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu, ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar taikant ATPK 329 straipsnio nuostatas bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad yra visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju R. J. R. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytam administraciniam teisės pažeidimui ir nesudaro pagrindo jam sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. J. R. administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams ir dviem mėnesiams, paskirta už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,61 promilės girtumo laipsnis. Svarbu tai, kad pažeidėjas už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą (vairavimas neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis) anksčiau yra vieną kartą baustas, be to, duomenys iš Administracinių teisės pažeidimų registro taip pat patvirtina, kad jis yra baustas ir už įvairius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą (ATPK 127 straipsnio 2 dalis) ir nustatyto greičio viršijimą. Nors be paminėtų kiti pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs (naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimas, kelio ženklo pažeidimas), bet visgi visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pažeidėją, rodo jo neatsakingą požiūrį į nustatytų reikalavimų laikymąsi ir transporto priemonių vairavimą, ypač įvertinus aplinkybę, kad nagrinėjamas pažeidimas padarytas jam turint galiojančią nuobaudą už vienarūšį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių išvadą, kad R. J. R. taikytas specialiosios teisės atėmimo laikotarpis buvo pakankamas ir ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti.

Šios išvados nepaneigia ir prašymą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas pagrindžiantys skundo argumentai. Skundžiamoje nutartyje dėl R. J. R. nurodomų aplinkybių, susijusių su darbine veikla ir šeiminėmis aplinkybėmis, teisingai pažymėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė ir šeiminė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, taip pat nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. Pažymėtina, kad dalis nurodomų aplinkybių (dėl kaltės pripažinimo, vaikų auginimo) buvo žinomos ir priimant sprendimą dėl administracinės nuobaudos, o tai, kad R. J. R., jau neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, susirado darbą, leidžia daryti išvadą, kad darbinių funkcijų atlikimui automobilis ir šiuo metu nėra būtinas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė ATPK 329 straipsnio nuostatas ir, netenkindamas R. J. R. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį ir R. J. R. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.